Bulgarijos sostinė Sofija: nuo Ulpia Serdica iki Viešpaties Išminties. Viena diena Bulgarijos sostinėje.

 

Seniai seniai, kai Lietuvoje valiuta buvo tokia valiuta „litas“, gal kas iš vyresnių senolių dar ir prisimenate, aš susižavėjau kelionės aprašymu apie Rilos vienuolyną Bulgarijoje. Žinoma, buvo vienas niuansas- reikėjo nuvykti į Bulgariją. Tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į Bulgariją tada dar nebuvo, vėliau pasirodė užsakomieji skrydžiai į Bulgarijos kurortus Auksiniame krante. Žinoma, manyje knibžda svajonė pasivaikščioti po Varną daktaro Jono Basanavičiaus pėdomis, bet pirma reikia uždaryti geštaltą su Rilos vienuolynu. Sukrutau kaip padilginta pamačiusi airBaltic skrydžių išpardavimo pasiūlymą prieš gerus pusę metų ir pagriebiau skrydžius į Buchareštą ir Sofiją. Deja, Buchareštą airBaltic atšaukė, todėl iki paskutinės minutės drebinau kinkas ir dėl Sofijos.

Kūtvėla lankosi Bulgarijos sostinėje Sofijoje.

Šituom Redakcija atskirai dėkavoja Vilniaus oro uosto saugumo patikros darbuotojams ir išmaniosioms technologijoms, kurių dėka saugumo patikra supaprastėjo ir žymiai pagreitėjo- tikra Čiurlionio „Pasaka“!

Iš esmės, šios kelionės tikslas buvo Rilos vienuolynas, kurį geriausia pasiekti su organizuotu turu iš Sofijos, bet laiko atsargai užsimečiau dieną Sofijoje. Paskui netgi kažkiek gailėjausi kad tiek trumpai tepabuvau Bulgarijos sostinėje, nes būčiau radusi ką čia veikti 2-3 dienas. Jau nusileidus persėdimui Rygoje pamačiau žinias, kad dėl jobanų batiuškos iš Minsko kontrabandinių balionų Vilniaus oro uostas buvo uždarytas netrukus po to, kai mūsų lėktuvas pakilo. Per Marytės plauką neprireikė to užsimesto laiko atsargai! Skrydis iki Rygos trunka 35-55 min., atsižvelgiant į vėjo kryptį, o iš Rygos iki Sofijos yra stabiliai 2 h 30 min. Apdairiai buvau įsimetusi į rankinę knygą prastumti laikui lėktuve. Mane nustebino, kad lėktuvai šios kelionės metu buvo pilni, buvo drąsiai galima pardavinėti stovimas vietas. Rygoje įlipo didelė moksleivių grupė su mokytojomis, turbūt kokia nors mainų programa?

Kūtvėla virš Bulgarijos.

Sofijoje manęs laukia puikios saulėtos dienos,+27 ‘C ir šiais metais įvestas euras. Turizmo paslaugų kainos jau juntamai šoktelėjo, tą žinau tikrai, nes domėtis mokamais objektais ir restoranų meniu pradėjau dar pernai prie Bulgarijos levo. Muziejai, kaip biudžetinės įstaigos, kainas konvertavo labai konkrečiai ir tvarkingai, o privatus sektorius po valiutos pasikeitimo ėmė brangti.

Vasil Levski Sofijos oro uostas su sostinės centru sujungtas metro. Man labai patinka, kai kelionės metu nereikia iš oro uosto purtytis tuktukais su trimis persėdimais, todėl Sofija gauna didelį pliusą už visuomeninį susisiekimą. Mokėti už metro, troleibusus ir autobusus Sofijoje galima bekontakte kortele. Pigiausias bilietas kainuoja 0,80 EUR ir suteikia pusvalandį persėdimui. Dienos limitas visuomeniniam transportui yra 2,00 EUR, t. y. trečias ir kiti važiavimai tą dieną jau bus nemokami, bet žymėti tą pačią kortelę reikia kaskart naudojantis transportu, net persėdant. Aš nenorėjau mosikuoti banko kortele nežinomame mieste, todėl pasirinkau Ultralight popierinę kortelę su 72 valandų bilietu. Kortelė kainuoja 0,40 EUR, o terminuotas trijų dienų bilietas kainuoja 7,60 EUR. Sofijoje yra dvi tokios kortelės: plastikinė Sofia Card skirta gyventojams, jie ją gauna specialiuose skyriuose, o popierinė Ultralight kortelė skirta turistams ar laikiniems atvykėliams. Ultralight kortelės minusas yra tas, kad po jos galiojimo pasibaigimo ji nėra, kitaip nei plastikinė kortelė, papildoma iš naujo, reikės pirkti naują arba tiesiog mokėti banko kortele transporte. Metro stotyje Sofijos oro uoste yra bilietų kioskas, bet mokėti reikia tik grynais pinigais. Oro uoste netrūksta bankomatų, ir šiaip Sofijoje daug kur reikia turėti grynųjų pinigų. 

Svarbu: Sofijos metro pasirinktą kortelę reikia glausti po kaire ranka esančiu skaičiuotuvu. Tai labai nepatogu ir neįprasta, juolab dešiniarankiam žmogui. Nuskaičius kortelę ir pražiopsojus laiką praeiti, nes laukiat atsidarant kitų vartų, antrą kartą kortelė vartų neatidarys, reikia kreiptis pagalbos. Mano terminuotas bilietas galiojo metro, troleibusuose ir autobusuose. Mane maloniai nustebino, kad visuomeninis transportas Sofijoje retai buvo perkrautas (piko metu nevažiavau), todėl ir iš oro uosto išvykstame pustuščiu metro. Kelionė iki centrinės metro stoties Serdika trunka apie pusvalandį, ten greitai susiorientuoju, persėdu į kitą metro liniją ir važiuoju dvi stoteles iki savo viešbučio. Mane ypatingai maloniai nustebino visur metro esantys eskalatoriai ir liftai, judesio sutrikimų turintys asmenys gali drąsiai keliauti po Sofiją. Aš ne tik kad lėtai šlepsiu, bet dar ir lagaminėlį ant ratukų ridenu, tai tie liftai man buvo tikras išsigelbėjimas.

Apsistojau „Hemus ***“ viešbutyje. Jis yra prie metro „Evropeisky Sojuz“ stoties, iš kurios iki centro vos viena-dvi stotelės. Kai planavau šią kelionę, galvojau užsisakyti nakvynę hostelyje bendrame moterų kambaryje, bet kainos skirtumas atskiram kambariui viešbutyje buvo apie 50 EUR, tai šį kartą nusprendžiau save palepinti. Užsakinėjau su nemokamu atšaukimu per viešbučio tinklalapį labai iš anksto, tai kaina gavosi pakankamai palanki, už tris naktis kambaryje su dvigule lova ir privačiu vonios kambariu sumokėjau 123 EUR, jau vietoje primokėjau 30 EUR už tris pusryčius. Pusryčiai čia teikiami labai įdomiai: savaitgaliais yra bufetas, o darbo dienomis yra meniu su paveikslėliais ir gauni pasirinktą rinkinį. Mano dienotvarkė buvo įtempta, todėl nesinorėjo švaistyti laiko ieškant kur pavalgyti, bet principe viešbučio pusryčių nerekomenduoju. Nors nebrangūs, bet nelabai skanūs, kava tiesiog baisi. Kitapus viešbučio yra didelis prekybos centras, ten yra Costa Cafe, keletas greitojo maisto įstaigų „food court“ stiliaus aukšte, Billa supermarketas. Manau, kad už 10 EUR tikrai galima skaniau papusryčiauti kurioje nors iš šių įstaigų, o gal net ir pigiau. 

Mano kambarys viešbutyje. 

Atsiliepimai Internete apie viešbutį atitinka realybę. Viešbučio tinklalapis pateikia nublizgintus paveiksliukus, bet mano kambarys buvo stipriai pavargęs. Iš pliusų galima paminėti, kad veikė greitas nemokamas wi-fi, lova buvo patogi, viskas buvo švaru ir kasdien tvarkoma, vonios kambaryje buvo nemokamas dušo želė, muilas ir šampūnas, veikė mažas šaldytuvas ir oro kondicionierius. Trūkumų sąraše pirmauja dušo kabina, kuri blogai nuleidinėjo vandenį, šio tipo kambaryje nėra arbatinuko. Kaimynus girdėjau eidama koridoriumi, bet kambaryje jų jau nesigirdėjo. Šiaip negaliu labai skųstis, kaina atitinka kokybę.

Viešbučio fojė.

Viešbučio fojė.

Pirmos dienos vakarui nieko konkretaus neplanavau, bet už lango buvo dar šviesu, todėl nusprendžiau pasidairyti po centrą tiesiog taip, be jokio plano. Vakarieniauti buvau suplanavusi išgirtame „Manastirska Magernitsa“ restorane. Žymesni restoranai turi sistemas rezervacijoms, o miestas tikrai pakankamai turistinis, todėl norint pavalgyti konkrečiame restorane verta laiką rezervuoti. Aš rezervacijos neturėjau, nes jos mane verčia stresuoti, ypač nepažįstamame mieste. Sofija negarsėja architektūra. Jeigu jau taip nuoširdžiai, tai architektūra čia gana bjauri. Tačiau miestą puošia parkai, žydintys gėlynai, iškylanti kalnų panorama… Akiai, pripratusiai prie Vilniaus senamiesčio, skauda ir malonu vienu metu.

 

Sofijos vaizdasproe viešbučio langą.

Sofija kūrėsi prie mineralinių versmių. Čia kryžiavosi ir svarbūs prekybos keliai tarp Vakarų Europos, Mažosios Azijos, Vidurio Rytų ir Baltijos bei Egėjo jūros prieigų. Savo imperijos ribas išplėtę romėnai vietovę pavadino čia gyvenusių trakų serdų genties vardu Serdika. Imperatorius Markas Ulpijus Trajanas (98-117) suteikė savivaldą, todėl miestas buvo pavadintas Ulpia Serdica jo garbei. Marko Aurelijaus valdymo metais miestą apsupo gynybinė siena. Serdikoje 311 m. buvo išduotas Tolerancijos ediktas, įteisinęs krikščionybę Romos imperijoje. Tai reikšmingas istorinis faktas, nes Milano ediktas išduotas keliais metais vėliau. Imperatoriaus Konstantino motina Elena buvo gimusi Serdikoje, imperatorius svarstė netgi perkelti sostinę iš Romos į Serdiką, „Serdika yra mano Roma“,- sakė imperatorius. Imperatoriškasis kompleksas stovėjo, manoma, šiandieninės Šv. Jurgio (Rotundos) bažnyčios vietoje. Jame lankėsi delegatai iš visos imperijos ir rinkosi Serdikos Taryba. Valdant imperatoriui Justinianui I, miesto sienos buvo perstatytos. Bulgarų chanas Krumas (803-814) užkariavo šią vietovę ir vėliau buvo įkurta Pirmoji Bulgarijos Imperija. Miestas pavadintas Sredets, nes buvo viduryje Balkanų žemių. Bizantijos imperija užkariavo šias žemes 972 m., čia vis dar išliko svarbus administracinis centras ir Bulgarijos arkivyskupijos vieta. Antroji Bulgarijos Imperija iškilo 1194-1382 m. Miestas įgavo viduramžių miestams būdingos architektūros bruožų ir tapo žinomas kaip Sofija, dėl čia buvusios žymios bazilikos, nors Bulgarijos sostinė buvo Veliko Tarnovo. Pirmą kartą Sofijos vardas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1376 m. Po trijų mėnesių apsupties 1382 m. Sofiją užkariavo Osmanų Imperija. Jų valdžioje šios žemės išliko labai ilgai, iki 1878 m. Tuomet buvo atkurta Bulgarijos valstybė su sostine Sofija. Architektai iš Europos projektavo svarbius miesto pastatus: Nacionalinę asamblėją, Karo ministeriją, Mokslo akademiją, Bulgarijos nacionalinį banką…Šis periodas dar vadinamas „Sofijos Aukso amžiumi“. Antrojo Pasaulinio karo metais Sofija buvo stipriai bombarduojama, po karo ilgam atiteko į komunistų rankas, todėl buvo statoma daug tokiems miestams būdingų šiurpių pastatų. Po Sovietų sąjungos griūties Bulgarija atkūrė nepriklausomybę, tik architektūrai jau buvo pakenkta.

 

Kūtvėla naudojasi Sofijos metro.

Sofijos metro erdvus, švarus ir vėsus. 

Neplanuotai pasivaikštau prie Nacionalinių kultūros rūmų. Užsilaikyti čia privertė ugnimi žydinčios rožės. Kaipgi pabūti Bulgarijoje ir nepasigrožėti rožėmis? Paskui besidairinėdama nueinu iki Šv. Aleksandro Nevskio katedros. Šiandien Sofijoje įvyko trys svarbūs įvykiai: manęs iškilmingas atvykimas, Sofija Pride eitynės ir jam oponuojantis Šeimos maršas ir koncertas. Mieste buvo daugybė policijos, kas šimtas metrų po 2-4 pareigūnus. Katedra uždengta koncertui skirtomis struktūromis, choras gieda religinio turinio kantičkas. Šiaip ne taip randu įėjimą į katedrą. Jos lankymą buvau suplanavusi rytoj, bet katedra dar atidaryta.

Sofijoje žydi rožės.

Kūtvėla neatsilaikė prieš tokį grožį.

Tipiškas Sofijos kampelis.

Šv. Aleksandro Nevskio katedra pastatyta 1912 m., išsivadavimo iš Osmanų proga, konsekruota 1924 m. Ji skirta prisiminti ir Rusijos-Turkijos (1877-1878) kare žuvusius rusų karius. Tuo metu čia buvo aukščiausias taškas Sofijoje. Projekto autorius- rusų architektas profesorius Aleksandras Pomerantsevas. Kunigaikštis Aleksandras I Batenbergas, pirmasis išlaisvintos Bulgarijos valdovas, kreipėsi į bulgarų tauta prašydamas paaukoti statyboms ir buvo surinkta beveik 2 mln tuometinių levų. Fundacinis akmuo buvo padėtas 1888 m., minint ketvirtąsias San Stefano taikos sutarties pasirašymo metines: šia sutartimi baigtas Rusijos-Turkijos karas, Serbija, Rumunija, Juodkalnija tapo nepriklausomos, o Bulgarija įgijo didelę autonomiją (netrukus sutarties sąlygos buvo pakoreguotos Berlyno sutartimi). Iš viso buvo išleistas virš 5 mln tuometinių levų. Bulgarija po Antrojo pasaulinio karo buvo valdoma komunistų, nors Sovietų sąjungos sudėtyje nebuvo, galbūt tai išgelbėjo katedrą nuo pavertimo paveikslų galerija, planetariumu, ateizmo muziejumi ar visiško sunaikinimo? Katedroje pavyko netikėtai sudalyvauti ir religinėse apeigose. Draudimo fotografuoti nėra, tai stengiuosi pagauti gražesnių kadrų, bet tai padaryti sunku, nes didelė dalis katedros skendi tamsoje. Prisėdu pasiklausyti choro giedamo akatisto. Čia pamaldos laikomos ortodoksų tradicija. Moterys galvų neprivalo dengtis, nors viena kita skarelė šmėsteli ikonų žvakelių šviesoje. 

Žymusis Sofijos simbolis.

Šv. Aleksandro Nevskio cerkvė Sofijoje.

Šv. Aleksandro Nevskio relikvijos.

Gatvės menas. 

Vienas iš senesnių Sofijos tramvajų. 

Ieškau savo nusižiūrėto restorano vakarienei. Žiūrinėjausi jų meniu internete, šiame restorane siūlo gerą tradicinį bulgarišką maistą. Viskas rezervuota, bet man randa langelį tarp rezervacijų. Užsisakau Varnos įdarytų pipirų ir taurę vietinio vyno. Pipirai (paprika) įdaryti pupelėmis ir vietiniu sūriu, patiekiami sodriame pomidorų padaže. Prie patiekalo atneša ir plėšomos naminės duonos bei aštrių prieskonių. Restoranas labai turistinis, bet maistas skanus ir, kol kas, dar nelabai brangus. Receptai atrinkti iš įvairių Bulgarijos vienuolynų, ką pabrėžia restorano pavadinimas. Naktis viešbutyje praeina ramiai. 

Varnos pipirai: raudona paprika įdaryta pupelėmis, vietiniu sūriu, pateikta pomidorų padaže.

Restorano vidaus interjeras.

Pusryčiauju viešbutyje. Šiaip ne taip randu viešbučio restoraną, nes viešbučio registratūroje darbuotojo nebūna dažniau negu būna. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ir svečių viešbutyje vos vienas kitas. Švediškas stalas nukrautas sočiai, tik kava baisi.

Kadangi turėjau tik vieną dieną Sofijoje, į realijas reikėjo žiūrėti realistiškai. Iš pažintinės programos išėmiau mečetę ir sinagogą, keletą muziejų, taipogi apribojau išlaidas mokamiems objektams. Sofijos iš būsimų kelionių sąrašo tikrai neišbraukiu, čia verta sugrįžti dar dienai ar dviem, todėl šį kartą prioritetas tenka istorinėms cerkvėms ir Archeologijos muziejui. Operos teatre stato Vagnerį, bet dėl laiko trūkumo apsilankymą operoje atidedu kitam kartui. 

Mane senatvėje ima traukti prie žemės, kitaip negaliu paaiškinti to fakto, kad pamėgau archeologines vietoves. Man labai patiko, kad Sofijoje metro yra įrengta archeologinė ekspozicija. Panašiai mačiau Atėnuose. Archeologinė ekspozicija įrengta trikampyje tarp Serdika ir Serdica II metro sustojimų esančioje perėjoje ir po Nepriklausomybės aikšte. Padariau nedidelį žemėlapį, nes iš pirmo žvilgsnio ten gali būti sunku susigaudyti. Tarp Serdika ir Serdika II yra antžeminė archeologinė ekspozicija, tarp Serdica ir Nepriklausomybės aikštės yra požeminė archeologinė dalis, nes ten yra požeminė perėja po Nepriklausomybės aikšte. Čia galima vaikščioti nemokamai. Man labai patiko sutvarkyta ir prižiūrima ekspozicija. Metro stotyse esančiose vitrinose išstatyta nemažai raitelių atvaizdų, kažkuo panašūs į mūsų Vyčius.

Sutikite-panašumo su Vyčiu juk yra?

Archeologinis trikampis. Serdika-Serdika II yra antžeminė dalis ir mokamas muziejus, po Nepriklausomybės aikšte yra požeminė nemokama dalis.

Sofijos moto: "Visada auganti, niekada nesenstanti."

Vienas iš Sofijos metro. 

Sofijoje daug miniatiūrinių cerkvių. Šitoji skirta Šv. Petkai. 

Kairėje matomas muziejus, priešais- Sofijos mečetė.

Romos imperijos fragmentai.

Romos imperijos fragmentai.

Po Nepriklausomybės aikšte Sofijoje.

Garbės sargyba.

Sofija, Bulgarija.

Sofija garsėja dviejų tipų piešiniais: baisiomis sienų teplionėmis ir gražiais meniškais darbais, kurių pažiūrėti turistai eina su gidais. Aš sočiai pasižiūrėjau tiek vieno, tiek kito. 

Kūtvėla grožisi Sofijos gatvės menu.

Sofijos gatvės menas.

Sofijos gatvės menas.

Šv. Sofija.

Žemagrindis Sofijos tramvajus.

Šv. Nedėlios (Sviata Nedelya) cerkvė žinoma jau X a. Nauja cerkvė iškilo XIX a., o dabartinė cerkvė yra atstatyta po 1925 m. sprogimo. Tais metais cerkvėje detonuota bomba pražudė du šimtus žmonių, susirinkusių į laidotuves, dar penki šimtai žmonių buvo vienaip ar kitaip sužaloti. Ši tragedija laikoma kruviniausiu teroristiniu išpuoliu Bulgarijos istorijoje. Tiksli cerkvės vardo kilmė nežinoma. Cerkvėje fotografuoti negalima. Šis draudimas galioja praktiškai visose cerkvėse, kartais norintys fotografuoti turi susimokėti 5,00 EUR. Cerkvėje vyksta pamaldos, šiandien dar ir sekmadienis išpuolė. Man stačiatikių cerkvės pasirodė labai chaotiškos. Tikintieji ir šiaip smalsuoliai vaikšto pamaldų metu, degioja žvakutes prie ikonų (aukštas stendas-už gyvus, žemas stendas-už mirusius), tvarkytojos su švabromis sukasi aplink apvarvėjusius kandeliabrus, kampuose pristatyta visokių buities ūkio rakandų, tik žiūrėk, kad už kokios taburetės neužkliūtum ir neatsigultum kryžiumi prieš Dievo Motinos abrozdą…

Šv. Nedėlios cerkvė.

Šv. Nedėlios cerkvė.

Netoliese, gerai nuo pašalinių akių paslėptame vidiniame kieme, yra Šv. Jurgio (Rotondos) cerkvė. Sakoma, kad ji yra seniausias išlikęs statinys Sofijoje. Rotonda yra apsupta Romos imperijos laikotarpio griuvėsių, čia buvusiame komplekse posėdžiavo mano minėta Serdikos Taryba. Cerkvėje išlikusi fragmentinė sienų tapyba, seniausia datuojama IV a. Prie Osmanų ši cerkvė buvo paversta mečete, religinės paskirties atvaizdai užtinkuoti ir užtapyti augaliniais motyvais, paskui XIX a. po Bulgarijos išsivadavimo iš Osmanų mečetė buvo apleista. Cerkvė rekonstruota 1915 m. Ji yra veikianti, tik labai mažytė. Freskų tapybos čia išlikę vienetiniai fragmentai.  

Rotondos cerkvė.

Rotondos cerkvė.

Sofijos atsakymas Vilniaus Trakų gatvės atlantams. 

Tramvajumi pavažiuoju porą stotelių iki užeigos „Mekitsa and Coffee“. Šios kepyklėlės filialų Sofijoje yra keletas, man artimiausia Grafo Ignatjevo gatvėje, vos dvi stotelės tramvajumi. Mekitsa yra tokia spurga, kurią patiekia su įvairiais priedais. Turistai atrado šį kepinį, todėl kepyklėlė labai populiari. Pirmame aukšte yra virtuvė, antrame aukšte yra salė atsisėsti. Meniu ant sienos tik bulgariškai, bet yra QR kodas, kurį nuskenavus telefonu galima rasti meniu angliškai. Mergina prie kasos neblogai kalba angliškai, tai užsisakau mekitsą su savo mylima juodųjų serbentų uogiene. Labai laiku pataikau ateiti, nes netrukus užeina keletas turistų šeimų ir eilė jau driekiasi lauke. Čia savitarna, tai užsinešti puodelį kavos siaurais laiptais iš antrą aukštą neišlaisčius yra blaivybės testas.

Mekitsa su juodųjų serbentų uogiene.

Prie šv. Aleksandro Nevskio cerkvės yra 1965 m. įkurtas Krikščioniško meno muziejus. Tiksliau būtų- ikonų galerija. Rekomenduoju užeiti, jeigu domitės ikonų tapyba. Cerkvėse ikonas sunku iš arti apžiūrėti, nes dauguma po stiklu arba aukštai, o Sofijos cerkvės turi daug naujos tapybos ikonų, XIX-XX a. Mane domina būtent senosios ikonos, todėl mane ir sudomino šis muziejus. Jis nėra ypatingai didelis, bet ikonų yra labai įvairių. Bilieto kaina po levo konvertacijos į eurą yra 4,09 EUR. 

Ikonų paroda.

Ikonų paroda.

Ikonų paroda.

Ikonų paroda.

Ikonų paroda.

Ikonų paroda.

Ikonų paroda.

Prie šios cerkvės yra nedidelė paminklinė grupė Holokaustui atminti. Tarpukaryje Bulgarijoje gyveno apie 6 mln gyventojų, iš jų apie 50,000 buvo žydai. Kai į Bulgarijos sostą sėdo caras Borisas III, jis įvedė karališką diktatūrą ir palaikė Ašies sąjungą Antrojo pasaulinio karo metais. Bulgarijoje buvo įvesti apribojimai žydams, uždraustos santuokos tarp žydų ir ne žydų kilmės asmenų. Žydai buvo deportuoti iš Bulgarijos okupuotų teritorijų Graikijoje, Jugoslavijoje, Makedonijoje… Iš viso buvo deportuota apie 11,000 žydų ir beveik visi jie žuvo Treblinkos koncentracijos stovykloje. Kai naujienos apie šiuos įvykius pasiekė Sofiją, opozicijos politikai, dvasininkija ir inteligentija atvirai pasisakė prieš žydų deportaciją iš Bulgarijos. Caras Borisas III buvo linkęs tęsti deportacijas, bet galiausiai visuomenės ir dvasininkijos spaudimas privertė jį sprendimą atšaukti. Nors žydai nebuvo deportuoti į koncentracijos stovyklas už Bulgarijos ribų, jie buvo prievarta perkelti į darbo stovyklas šalies gilumoje, jų turtas buvo nusavintas. Po karo žydų populiacija Bulgarijoje išliko ikikariniais skaičiais, bet paskui ėmė mažėti dėl emigracijos į Palestiną. 

Paminklas Bulgarijos žydams.

Šalimais stovi Šv. Sofijos cerkvė, kadaise davusi vardą miestui. Dabartinė bazilika yra, manoma, penkta bažnyčia šioje vietoje, pastatyta valdant imperatoriui Justinianui VI a. Valdant Osmanams, ir ši cerkvė buvo perduota mečetei, freskos uždažytos, pristatyti minaretai. Vienas minaretas buvo sunaikintas XIX a. įvykusio žemės drebėjimo metu, paskui mečetė buvo apleista. Rekonstrukcijos darbai pradėti 1900 m. Po cerkve yra archeologinė ekspozicija, į kurią reikia pirkti bilietus. Aš pasiskaičiau atsiliepimus, kad iš esmės ten nėra ką žiūrėti, todėl nuo apsilankymo susilaikiau. Mano abejones patvirtino ir pati cerkvė, nes matosi, kur buvo atstatyta, vidus labai „nuogas“, o fotografuoti galima tik sumokėjus 5,00 EUR. Nuoširdžiai- truputį nusivyliau. 

Šv. Sofijos cerkvė. Prie jos dega Amžinoji ugnis. 

Sofijos aktualijos.

Sofijos gatvės menas.

Komunistų laikų architektūra.

Netoliese yra Archeologijos muziejus. Jis įkurtas XX a. buvusioje didžiausioje ir seniausioje Osmanų laikų mečetėje Sofijoje. Muziejus gana senamadiškas, taip atrodė mūsų muziejai prieš trisdešimt metų. Po kelionės pasikalbėjau su pažįstamais, tai visur Balkanuose panaši situacija. Kiek liūdniau su ribotais WC patogumais, nes yra tik vienas...ėėėė….porcelianinis sostas visiems, ir labai brangūs suvenyrai. Man labai patiko romėnų laikų ekspozicija, neolito laikotarpio radiniai ir juvelyriniai dirbiniai. Čia labai reiktų įrengti šiuolaikines ekspozicijas, suteikti vertingesniems eksponatams daugiau erdvės, nes dabar net kažkiek gaila, kad tokie puikūs dalykai pateikiami taip silpnai. Bilieto kaina yra 6,00 EUR. Labai rekomenduoju užsukti pasižiūrėti šitokio grožio!

Skulptūrinė grupė. Moters dešinėje galva priklauso ne šiai skulptūrai.

Antkapio fragmentas.

Romos imperijos laikų radiniai.

Nuostabus Apolonas.

Archeologijos muziejus Sofijoje.

Romos laikų radiniai.

Neolito laikų radiniai. 

Zoomorfiniai indai.

Zoomorfinio indo fragmentas.

Zoomorfinis indas. Galbūt totemas? 

Archeologijos muziejus Sofijoje.

Trakų laikų lobis. Dievo Dioniso garbinimui skirtas trilypis indas skysčiams nupilti.

Aukso apyrankės.

Labai elegantiškas šalmas.

Įspūdingas sidabro dirbinys.

Archeologijos muziejus Sofijoje.

Archeologijos muziejus Sofijoje.

Pėsčiųjų bulvare suvenyrų parduotuvėje viršiju suvenyrams numatytą sumą, nes neplanuotai susigundau kūno priežiūros priemonėmis su rožių produktais. Tada prisėdu pakaštavoti vietinio alaus. Prašau, kad būtų šaltas, nes jau įdienojo ir saulė pliskina ne juokais. 

Kūtvėla gaivinasi šaltu alumi.

Kaip Kūtvėla uždirba pinigus kelionėms.

Išmintinga išmintis. 

Į viešbutį grįžtu gana anksti, nes rytoj laukia ilga diena. Vakarieniauju jau minėtame prekybos centre, KFC greitojo maisto restorane, nes jis arti viešbučio ir nebrangus. Sofijoje mane nemaloniai stebino, kad daug kur rūkoma. Aišku, yra zonos rūkantiems ir nerūkantiems, bet tikrai nustebino, kiek daug rūkalių Bulgarijoje, netgi jaunų žmonių. Viešbučio registratūroje dar paprašau pakeisti pinigus monetomis rytojaus išvykai ir einu miegoti anksčiau.  

Bus daugiau.