Mane galima sutikti:

********

Kėdainiai-Lietuvos geografinis centras-Dotnuva-Akademija-Pelėdnagiai-Labūnava

Wednesday, August 21, 2013

Kėdainių miesto istorija skaičiuojama nuo 1372 m., kai miesto vardas pirmą kartą paminėtas Hermano Wartbergo "Livonijos kronikoje". Ją rasite nemokamai paskaityti Google Books įvedę "Chronicon Livoniae von Hermann von Wartberge, Ernst Gottfried, Wilhelm Strehlke", bet nemokamai parsisiųsti į lietuvišką kompiuterį dar negalima, o vokiečių ir lotynų kalbų mokėjimas-neabejotinas privalumas. XV a. miesto raidai buvo svarbūs pro jį vedę prekybiniai keliai. XVI-XVII a. miestas klestėjo, čia buvo net šešios turgaus aikštės-tai vienintelis toks urbanistinis reiškinys Lietuvoje. Kėdainiai siejami su Radvilų gimine, palikusia čia didelį kultūrinį palikimą, bet XVII a. šiai giminei buvo pražūtingas. Vidaus netvarka ir Tvano laikotarpis privertė Jonušą Radvilą ieškoti unijos su Švedija, atsimetant nuo šimtametės unijos su Lenkija. Po karo Jonušas Radvila buvo paskelbtas išdaviku, išvyko į Tikocyną ir ten mirė. Keliolika metų delsta pargabenti jo palaikus į Kėdainius, bijota išniekinimo.

P1230843
2006 m. (skulpt. Algirdas Bosas) paminklas Jonušui Radvilai prie Rotušės, kurio fundamente pavaizduotas iš rusų užimto Vilniaus išgelbėtas valstybės iždas ir didysis antspaudas, atgabenti į Kėdainius.

Apie 9.00 ryto buvau Kaune, kur kolegė iš Keliauk.info laukė su automobiliu. Iki Kėdainių atzvimbėme per nepilną valandą ir automobilį pasistatėme Didžiosios rinkos aikštėje nemokamai. Ne, ne todėl, kad išsisukome nuo mokesčio, o todėl, kad automobilių stovėjimas nemokamas. Pirmiausia nutrepsėjome iki Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro. Jie darbuojasi pirmadieniais-penktadieniais 8.00-17.00 (pietūs 12.00-12.45), o savaitgaliais nedirba; tokia informacija buvo ant pašto dėžutės lauke (bet realybėje gali skirtis). Mes buvome šeštadienį, bet centras dirbo, mus labai maloniai aptarnavo-gavome Kėdainių žemėlapį ir nemokamų atvirukų, pasiklausėme informacijos. Bet nepatiko tai, kad nėra nuoseklaus turistinio maršruto, visi objektai sugrupuoti ne taip, kad eidamas vienu maršrutu visus pamatytum iš eilės, bet sudėlioti kategorijomis (muziejai, architektūros paminklai, bažnyčios, etc.) ir išmėtyti žemėlapyje po visą miestą. Pavyzdžiui, 5 muziejai yra 4 skirtingose gatvėse, o kad pastebėtum beeidamas nuo vieno muziejaus iki kito dar ir bažnyčias bei architektūros paminklus, tai jau reikia įdėti pastangų. Šiandien dar aplankėme ir du knygynus, bet, deja, nėra išleistas turistinis vadovas po Kėdainius ir Kėdainių rajoną.


P1230847
Kėdainių simboliai. 
Kėdainių herbe matome mėlyname fone sidabrinę pasagą su su trimis auksiniais kryžiais ir auksiniame lauke pasagą laikančią juodą erelio koją su sparnu. Juodas erelio sparnas su koja yra dalis Radvilų herbo, o pasaga-Kiškų giminės, su kuria Radvilos susigiminiavo vedybų keliu.


Vienas iš aktualesnių turistinių klausimų iškilo jau tik išlipus iš automobilio, nes moterys, žinia gi, negali pasigirti labai talpia šlapimo pūsle. Reikalingi patogumai pasirodė esantys čia pat, Radvilų g. 9. Ir jis irgi buvo nemokamas. Buvau prieš išvažiuodama Vilniuje suplojusi visą litą naujai rengiamame WC geležinkelio stotyje, o čia še kad nori, nemokamai. Įsikalbėjome su labai malonia darbuotoja, nė nepalyginsi su Kauno geležinkelio stoties monstre. Jinai gi tvirtino, kad kiekvieno miesto savivaldybė privalo išlaikyti vieną nemokamą WC mieste. Iki šiol neišmanau, kur tokia gera vietukė yra sostinėje. Gal kas žinote? 



P1230852
Linksmasis namas. 
Mieste nepasiklysit, nemažai naudingų nuorodų.

P1230854
Nuorodos mieste.
XVII a. statyti Rektorių namai yra Senojoje g. 2. Mažesnis namas buvo skirtas visuomeniniams parapijos reikalams, o didesniame gyveno gimnazijos rektoriai-evangelikų reformatų pastoriai. Neatsitiktinai ir pats pastatas yra prieš bažnyčią. Senoji gatvė buvo bene tankiausiai apgyvendinta gatvė Kėdainiuose.

P1230863
Rektorių namai.
O štai čia nuotraukoje žemiau matome Arnotų namą, esantį Radvilų g. 21. Informaciniame lankstinuke jis apibūdinamas "Unikalus XVII a. miesto architektūros pavyzdys, išlaikęs autentišką vidaus patalpų planą ir interjero detales".

P1230864
Arnotų namas.

P1230912
Arnotų namo kiemelis. 
Vidaus kiemelis, kaip matome iš nuotraukos aukščiau, labai dailus, bet vidaus patalpų plano pamatyti nepavyko-nesibrausi gi vidun? Kitas įdomus objektas- Grėjaus namas Didžiojoje g. 36.

P1230868
Grėjaus namas.
XV-XVIII a. daug škotų ieškodami laimės paliko savo tėvynę ir kūrėsi Švedijoje, Prūsijoje, Lenkijoje. Nuo 1630 m. jie apsigyveno ir Kėdainiuose, bet jų bendruomenė sunyko 1750 m. Nuotraukoje matomas pastatas XVIII a. priklausė Kėdainių magistrato vaito teismo nariui, suolininkui škotui Jokūbui Grėjui. Vėliau jis kartu su kitais škotais vyko į Angliją rinkti lėšų nuskurdusiams Kėdainių škotams. 1731 m. šis iniciatyvus žmogus dalyvavo įkuriant Komercijos draugiją Kėdainiuose. 1741 m. turime paskutinį šio žmogaus paminėjimą kaip vieną iš miesto burmistrų. 2006 m. čia įsikūrė viešbutis-restoranas.

Medinę Šv. Juozapo bažnyčią, esančią Radvilų g. 10, atradome atsitiktinai, beieškodami Kėdainių krašto muziejaus, kur turėjome savo ruožtu teirautis žmogaus, galinčio atrakinti Radvilų mauzoliejų. 

P1230869
Šv. Juozapo bažnyčia. 
P1230877
Šv. Juozapo bažnyčia. 
P1230879
Šv. Juozapo bažnyčios interjeras. 

Medinę liaudies baroko stiliaus bažnyčią su varpine pastatė vienuoliai karmelitai. Tam prireikė net 60 metų, nes bažnyčios statyboms atkakliai priešinosi nemaža reformatų bendruomenė. 1963 m. bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu, bet po Nepriklausomybės atgavimo vėl grąžinta tikintiesiems. Išties, labai gražios skulptūros ir labai jauki bažnyčia. 

Stačiatikių parapija Kėdainiuose įsikūrė 1645 m., kai Jonušas Radvila vedė antrąją žmoną Mariją Lupul. 1854 m. Kėdainių savininkas grafas Čapskis stačiatikiams dovanojo mūrinį gyvenamą pastatą, kuris pagal architekto S. Ikonikovo projektą buvo perstatytas į cerkvę. Po cerkvės gaisro 1893 m. Piotras Stolypinas skyrė pinigų cerkvės remontui, o 1913 m. cerkvės vidus buvo ištapytas jo, kaip garsaus parapijiečio, atminimui. Buvo pakviestas meistras iš Sankt Peterburgo, kuris ištapė cerkvės sienas ir lubas. Šiuo metu cerkvė veikia, viduje išlikusi XX a. pradžios tapyba, yra kelios vertingos ikonos. Šalia cerkvės - memorialinė lenta Piotrui Stolypinui, žymiausiam buvusiam Kėdainių stačiatikių bendruomenės nariui. Čia radau tokį įdomų straipsnį apie Stolypino gyvenimą Lietuvoje: Kaip P.Stolypinas išmokė lietuvius varnas valgyti…

P1230894
Kristaus Atsimainymo cerkvė Kėdainiuose. 
Štai Smilgos g. radome namą, kuris mena Vilniaus Gaono laikus. Klasicistinio stiliaus sinagoga iki Antrojo pasaulinio karo buvo atitverta tvora su įėjimu iš kiemo pusės. Pirmame aukšte meldėsi vyrai, antrame-moterys. Be jos, yra išlikusios dar dvi sinagogos, Didžioji vasaros ir Mažoji žiemos (buvusi apšildoma), datuojamos XVIII-XIX a. XIX a. pab. abi jos buvo sujungtos šiandien neišlikusiu vieno aukšto mūriniu skerdiko namu. 


P1230896
Klasikinio stiliaus sinagoga. 
P1230897

P1230902
Sinagogų kompleksas. 
P1230903

Didžiąją ir Mažąją sinagogas rasite Senosios Rinkos aikštėje. 

Beeinant Radvilų gatve aptikome tokį pastatą. Dėkui skaitytojui Pauliui už paaiškinimą-tai yra viešoji pirtis, pastatyta pagal tipinį stalinistinį projektą. 

P1230907

Radvilų šeimos mauzoliejus yra evangelikų reformatų bažnyčioje Senojoje g. Įejimas yra pro nuotraukoje matomus šoninius vartelius, nes didieji centriniai vartais bus paprastai uždaryti. Bažnyčia pastatyta XVII a. Radvilų giminės. XVII-XVIII a. pristatyta varpinė. Bažnyčią verta aplankyti dėl nuostabiai dailios sakyklos ir Radvilų šeimos mauzoliejaus, kuris yra 2001 m. sutvarkytas ir yra vienintelė tokia XVII a. LDK didikų kapavietė Lietuvoje. Radvilų mauzoliejus Dubingiuse, kiek žinau, nėra lankomas. 

P1230913
Evangelikų reformatų bažnyčia.
Galite pažiūrėti trumpą, bet įdomų video apie šį mauzoliejų.



Norėjome dar pamatyti "Šviesiosios gimnazijos" vidinį kiemą su arkadomis, bet visi įėjimai  buvo užrakinti. Man tai neaišku, kodėl objektas yra įtraukiamas į turistinius lankstinukus ir jo neįmanoma aplankyti. Ir čia šiandien sekė didžiausia dienos nesėkmė- Kėdainiuose neradome Kėdainių blynų. 

sadhamster
Nebuvo Kėdainių blynų....:-(

Dar bevažiuojant į Kėdainių senamiestį buvome pastebėję bažnyčią ant kalno. Žemėlapyje buvo pažymėta ir apžvalgos vieta. Beeidami dar pasigrožime atsiveriančio senamiesčio panorama. 

P1230917
Evangelikų reformatų bažnyčia ir Rotušė.
P1230921

Ant kalno yra XV a. Šv. Jurgio bažnyčia (Šėtos g. 22). Tai pirmas mūrinis gotikos stiliaus pastatas Kėdainiuose, pradėtas statyti dar Radvilos Astikaičio. Jeigu tikėti padavimais, mūrinę bažnyčią pastatė kryžiuočiai pagonių šventyklos vietoje, iškirtę ten didelę girią. Detalesnė informacija apie šią bažnyčią, jos vertybes ir istoriją yra čia: Šv. Jurgio bažnyčia


P1230926
Šv. Jurgio bažnyčia. 
P1230928

P1230930
Panorama nuo Šv. Jurgio bažnyčios prieigų.
Vokiečių g. 7 yra nedidelė, bet daili evangelikų liuteronų bažnyčia. O Vytauto Ulevičiaus medžio skultptūrų muziejus, esantis savivaldybės pastate, buvo neprieinamas. Menas čia, matyt, lankomas darbo dienomis ir darbo valandomis.

P1230944
Evangelikų liuteronų bažnyčia. 
Ši bažnyčia pastatyta 1629 m. Viduje išlikusios XVII a. freskos.

Toliau ieškojome garsiojo Kėdainių minareto. 


P1230955
Kėdainių traukinių stotis. 
P1230961
Kėdainių minaretas. 
P1230966

P1230971

P1230972


Lietuvoje yra du minaretai: šis Kėdainiuose ir kitas prie mečetės Kaune. Kėdainių minaretas yra laisvai stovintis statinys. 1880 m. jį pastatė Kėdainių dvaro savininkas rusų generolas Eduardas Totlebenas (Todleben, vokiečių tautybės). Minaretas greičiausiai buvo skirtas Rusijos-Turkijos karui atminti. Kita versija, kuria nelabai tikiu, sako šį minaretą buvus pastatytą generolo mylimajai turkei. Minaretas yra 25 m. aukščio, bet į vidų jau nebegalima patekti. Dabar minaretas paskelbtas architektūros paveldo objektu. Sakoma, kad marmurinės plokštės buvo parvežtos iš Turkijos kaip karo grobis. Daugiau apie generolą ir jo šeimą galite pasiskaityti čia: Kėdainių krašto istorijoje – Totlebenų šeimos pėdsakai.

Beieškodami minareto (ir Maximos, nes Statoile ledų kainos buvo tokios, kad išėjau pasiramstydama), aptikome Kėdainių parką.

P1230978
Labai gražūs mediniai paminklai. 
P1230979
Paminklų autoriai. 

P1230980
Po gluosniais pasėdėjome pavėsyje, žiūrėjome, kaip vaikai žvejoja. 
P1230982

Vaikai tik lupo žuvis, beveik sulig savo ūgiu. Gyvenimo Stebėtojas yra aprašęs ir balkanišką upėtakių gaudymo būdą. Miesto parkas labai gražus, pilnas vestuvininkų ir neskoningai pasipuošusių paauglių fotosesijų. 

P1230983

P1230985

P1230986

Toliau vadovaujantis mašinos GPS, mano išmaniuoju telefonu, turistiniu leidiniu "Lietuva. Ryškiausios pažintinės vertybės" ir  logika suradome Lietuvos geografinį centrą. 
P1230989
Kūtvėla centre. 


P1230991
Koordinatės 55.329878, 23.905544 (WGS). 
Kėdainių turizmo informacijos centre buvome gavę brošiūrėlę apie žydų paveldą. Sugundė nuotraukomis žydų kapinės Dotnuvoje, o kadangi visai netoli pasirodė, tai aplankę Lietuvos geografinį vidurį susiradome ir Dotnuvą. Informacijos apie šį kraštą nėra daug. Internetuose rašoma, kad Dotnuvoje vidutiniškai iškrenta mažiausiai kritulių Lietuvoje. 1810 m. pastatyta mūrinė bažnyčia.

P1230998
Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia.

P1240002


P1240007

P1240005
640-sioms vardo paminėjimo metinėms. Idėjos iniciatorius-V. Kundrotas. 
 P1240006


Į žydų kapines jokios nuorodos neradome, tai pasiklausėme vietinių žmonių. Šiek tiek paklaidžiojome, bet radome. Vietinio jaunimo reakcija buvo "Oumaigod, turistai Dotnuvą atrado." Žydų kapinės, deja, tik brošiūros nuotraukoje gražiai atrodė (kaip ir daug kas nuotraukose gražiau atrodo, nei iš tiesų yra). Likę tik keli antkapiai, bet matosi, kad lankyta-padėti mažesni akmenukai.  

P1240010

P1240011

P1240012

P1240013

Dotnuvos buvęs dvaras ir parkas irgi pasirodė ne per toliausiai. Bet ten tiek daug pastatų išsidėstę, kad jau nebeaišku, kas kur buvo. 


P1240014

P1240018

Sukomės jau Kauno link, nes man dar reikėjo į kokį traukinį spėti. Pelėdnagius pravažiavome nesustodami, nes jau buvo vėlus pavakarys, bet miestelis paliko malonų įspūdį, būtinai sugrįšime. O kolegė sakė, kad Labūnavos bažnyčia labai graži esanti, tai reikia aplankyti. Tik niekaip va neprisiminė, kai ana atrodo. Ieškojome akis išplėtę, nes bažnyčios bokštai gi turi kur nors matytis. Dar pagūglinau savo išmaniajame telefone ir radau nuorodas pas Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčią. Na, nieko nuostabaus, kad iš tolo nesimato. 



P1240032
Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia.

P1240034


P1240036


P1240038


P1240040


Buvo mus suintrigavusi tokia struktūra dar iš tolo, tik į bažnyčią kadangi nepanaši nebuvo, tai nesukome iš kelio, bet dabar, sakome, reikia pasižiūrėti iš arčiau. Mmmmmm...kas čia? 

P1240043
Įdomus statinys. Kas?
Jau beišvažiuojant iš Labūnavos, už akių užkliuvo labai dailus parkas (ir vis negalėjau išmesti iš galvos tuno salotų bagažinėje, kurios jau buvo paskutinį salotlapį suvytinusios). Sakome, sustokime, bene blusas gaudome. Tai va, tuoj bus gėda pasisakyti, kad iš sostinės esi, nes kaimas taip lenkia, kad tuoj miestui stogą nuraus.

P1240045
ES lėšomis tvarkoma vietovė.
P1240046
Mažojo futbolo aikštynas.
P1240048
Būsima scena renginiams. 

P1240052
Tvenkinys.
P1240069
Užtvanka, kur kiekviena vandens srovė bėga vis kitu ritmu. Vos neapalpau iš susižavėjimo. 
Prie automobilių stovėjimo aikštelės yra medinės WC būdelės, bet iki jų dar ES projektas neatėjo. Atsiprašome, jeigu pro šalį :-) Ir, galiausiai jau paėmus tiesiąją Kauno link, kad pašoksime visos kaip ant ežiuko užmynusios-ogi va, koks grožis! 

P1240073
Labūnavos bokštas. 

P1240079


P1240081

P1240083

Labūnavos dvaras buvo žinomas nuo XVI a. XVIII-XIX a. šis dvaras priklausė dvarininkams Zabieloms, kurie pastatė puošnius rūmus, užveisė parką ir sodą. Dvaro teritorijoje buvo tokie bokštai, kurių sienų storis 1 metras, o aukštis 6 metrai; viduje buvo trijų aukštų patalpos. Labūnavos dvaro bokšte po karo gyveno dvi šeimos, pas kurias 1946 iš miško švęsti Kūčių ir Šv. Kalėdų grįžo Lietuvos laisvės gynėjai. Bokštą apsupus rusų kareiviams dvi dienas vyko susišaudymas. Rusai negalėdami partizanų paimti į nelaisvę gyvų, bokštą antrają Kalėdų dieną padegė. Bokštui liepsnojant, viduje tarp aukštų buvusios grindys įgriuvo, visi viduje buvę žmonės sudegė. Bokštas restauruotas. Išties be galo gražus ir įspūdingas statinys.

Dėl kažkokių priežasčių buvo nuimtas artimiausias traukinys į Vilnių, todėl parvažiavau autobusu. Pataikiau laiku pribėgti, kaip tik ruošėsi išvažiuoti autobusas iš Jurbarko per Kauną į Vilnių. Prieš mane sėdėjo tokia graži jauna pora, vartė K. Būgos raštus ir vis pasibučiuodavo. Studentai, matyt. 

Su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla Negavusiblynaitė

2 comments:

said...

Ir iš kur tokia Labūnavos įvykių versija?:]]

said...

Internete visko galima rasti. Žinoma, reikia kritiškai atsirinkti informaciją. Apie Labūnavą labai mažai rašoma.

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...