Kūtvėlos kelionės ir klajonės: Laisvasis miestas Gdanskas: aukso vanduo, gintaro klodai, komunizmo agonija. Antroji diena.

Pusryčiai viešbutyje viršijo mano lūkesčius. Su dideliu pasimėgavimu šlaviau už abiejų žandų kiaušinienę su daržovėmis, blynelius su varške, paštetukus… Labai gerai, kad pusryčiai įskaičiuoti į nakvynės kainą, nes labai susitaupė ant pravalgymo. Ir bendrai paėmus, man dar Gdanske patiko kavinės. Nežinau, ar čia lenkiška, ar čia vokiška, ar čia gdanskiška dvasia, bet kavinės čia labai jaukios, verta nusimatyti papildomo laiko tarp lankytinų objektų tiesiog prisėsti puodeliui kavos atmosferinėje vietoje. Kažkaip nemačiau tinklinių kavinių, vienas „Starbucks“ kukliai tūnojo ant kampo.

Kūtvėla lankosi Gdanske.

Iš Vokietijos į Angliją. Žydų vaikų transportavimas karo metais.

Kavinė Gdansko centrinėje geležinkelio stotyje.

Kavinė Gdansko centrinėje geležinkelio stotyje.

Labai atmosferinė vieta.

Mano mėgstamas miesto akcentas- kanalizacijos dangtis.

Ieškau senosios Gdansko rotušės. Randu kažkokią rotušę, nors ne tą, kurios reikia. Vis tiek užeinu apsidairyti. Čia dabar nemokama galerija.

Pirmas vaizdas-kažkas labai reprezentacinio.

Stok ant liūto, aukštesnis atrodysi.

Parodos tema-grybai.

Kažkokia bakterija iš veltinio.

Viena iš Gdansko kavinių.

Gdanskas kalba.

Eilė prie riestainių.

Va, dabar teisinga rotušė.

Paskui neskubėdama randu ir tą, kurios man reikia- su apžvalgos aikštele bokšte. Planavau aplankyti muziejų ir užlipti į apžvalgos aikštelę, bet šiek tiek neapskaičiavau biudžeto. Tiesa, gal ne ten informacijos ieškojau- kaip rodo praktika, Kūtvėla sugeba tarp dviejų berželių pasiklysti. Nusprendžiu, kad man užteks tik apžvalgos aikštelės. Lifto nėra, paraleliai lenkiu muziejaus sales ir suprantu, kad gerai padariau jo atsisakiusi, nes salės didelės, jų daug visuose aukštuose, o dar tie laiptai… Techniškai kalbant, liftas yra, bet jis nekelia iki panoraminės aikštelės, o norintiems juo pasinaudoti žmonėms su negalia reikia iš anksto susisiekti su muziejumi ir užsisakyti palydą, nes liftas yra istoriniame pastate ir valdomas vos ne rankiniu būdu. Panorama atsiveria….liūdna. Labai aiškiai matosi, kaip atstatytas sugriautas senasis Gdanskas, ir kaip akis bado naujasis Gdanskas. Man susidarė toks Disneilendo įspūdis. Nesakau, kad negražu ar neverta apsilankyti, bet Gdanskas man dabar liko toks „kontrastų miestas“. Kartėlį nuplaunu skaniu kokteiliu rotušės prieigose. Oras kaip Dievą už barzdos pagavus- sėdžiu su marškinėliais trumpomis rankovėmis, o jau rugsėjo pabaiga.

Neptūno fontanas.

Gdansko senamiestis.

Gdansko senamiestis.

Gdansko rotušė ir Neptūno fontanas.

Turistai pulkuojasi nusifotografuoti prie Neptūno fontano. Stebiuosi, kad susiformuoja tvarkinga savanoriška eilė, kad niekas neįlįstų į svetimą kadrą. Pirmasis fontanas šioje gatvėje iškilo XVI a., vėlesni atnaujinimai buvo vilkinami karų ir finansinių nepriteklių, dabartinis fontanas restauruotas po karo 1954 m. Pasakojama, kad turistai turėjo įprotį mesti monetas į fontaną, tai supykdė Neptūną, kuris trišakiu trenkė į vandenį ir sutrupino auksines monetas, kurių šipuliai ir šiandien naudojami papuošti Goldwasser („Aukso vandenį“).

Vaistininkas Ambrozijus Vermolenas atvyko į Gdanską XVI a. pab. iš Nyderlandų ieškodamas prieglobsčio. Jis buvo menonitas, gana radikalios protestantų atšakos narys, kuriuos persekiojo kontr-reformacijos metais. Gdanske jis ėmė verstis stiprių gėrimų gamyba, įskaitant Gdansko legenda tapusį „Aukso vandenį“. Jeigu aiškiau, tai- stiprus vaistažolių ir prieskonių likeris, kuriame plaukioja smulkios 22-23 karatų aukso drožlelės. Šio gėrimo ir jo kokteilių galima paragauti Gdanske.

Paminklas išradėjui Danieliui Farenheitui.

Mažoji Gdansko architektūra.

Gdansko senamiestis.

Gdanskas iš paukščio skrydžio.

Kai Mieško I priėmė krikščionybę 960 m., jis suvienijo slavų žemes su sostine Gniezne. Netrukus jo žemės pasiekė Baltijos jūrą ir manoma, kad jo nurodymu dabartiniame Gdanske buvo pastatyti pirmieji įtvirtinimai. Prahos vyskupas Adalbertas pakrikštijo dabartinio Gdansko gyventojus 997 m., -šie metai laikomi oficialia Gdansko įkūrimo data. Nepaklusniems prūsams kaniutyti, 1125 m. Didysis kunigaikštis Konradas pasikvietė Vokiečių ordiną, kuris pamažu ir labai nemaloniai ėmė skverbtis į šalies teritoriją. Visiems mums žinomas jų lizdas susisuko Malborke. Gdanskas 1361 m. įstojo į Hanzos prekybos lygą. Po Žalgirio mūšio Vokiečių ordinas neteko dalies žemių Lenkijos naudai. Aukso amžiumi Gdanske vadinamas XVI a., bet iš tiesų dėmesio vertas ir XVII a., davęs Gdanskui du iškilius asmenis: astronomą, Mėnulio topografą Johanesą Haveliusą ir gyvsidabrio termometro išradėją Danielių Farenheitą. Caro Petro karai atnešė daug bėdų, o ATR padalijimai XVIII a. prijungė Gdanską -Dancigą- prie Prūsijos. Taip Gdanskas neteko prekybos kelių ir ėmė smukti. Nors Napoleonas atkūrė laisvąjį Gdansko miestą, Vienos kongresas sugrąžino jį Prūsijai. Atsiradus susisiekimui traukiniu su Berlynu, Sopotas ėmė garsėti kaip kurortas, jame atsirado naujų investicijų į kurorto plėtrą. Tarpukariu Gdanskas turėjo plėšytis tarp Vokietijos ir Lenkijos, susikūrė laisvasis Gdansko miestas, jam priklausė ir Sopotas. Versalio sutartis suteikė Gdanskui Gdynią- priėjimą prie Baltijos jūros. Trimiesčio (Gdanskas- Sopotas-Gdynia) klestėjimą nušlavė Adolfas Hitleris ir Antrasis pasaulinis karas. Po karo, Lenkija buvo susovietinta, vokiečių kilmės gyventojai ištremti, į jų vietą atkelti lenkai iš rytinių užimtų sovietais teritorijų. Karo metais sunaikintas miestas atstatytas 1950-1960 m., atkuriant buvusį istorinį miesto koloritą nepaisant to, kad vokiečių kilmės gyventojų jau nebebuvo. Kitas didelis sukrėtimas Gdanske buvo 1980 m. gimęs „Solidarumo“ judėjimas ir Lechas Walęsa, po Sovietų sąjungos griūties tapęs pirmuoju naujosios, laisvosios Lenkijos prezidentu.

Kūtvėla grožisi Gdansko panorama.

Gdansko senamiestis.

Gdansko senamiestis.

Kūtvėla gaivinasi po intensyvaus turizmo.

Turistų pulkas eina paskui savo gidę.

Gdansko senamiestis.

Dar viena Gdansko kavinė.

Manau, čia galima paragauti vietinių patiekalų.

Garsioji Mariacka gatvelė ir jos gintaro parduotuvėlės.

Užsuku į Šv. Marijos baziliką. Oficialus jos pavadinimas- Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bazilika. Čia irgi yra apžvalgos bokštas. Rinkausi iš kelių apžvalgos bokštų Gdanske variantų, o šį bokštą atmečiau, nes atsiliepimai rašo, kad iš jo matosi tik vienas kampas, nėra galimybės apeiti aplink bokštą. Užeinu sėkmingai- kelios minutės iki vidurdienio, tuoj prasidės pamaldos, bet matau, kaip turistai grūdasi viename kampe. Pasirodo, čia yra viduramžius menantis astronominis laikrodis su judančiomis figūromis. Jos pavaikšto su muzika kelias minutes, tada bažnyčios patarnautojas nemandagiai išgrūda visus turistus iš šventos vietos. Vos spėju nosį persižegnoti!

Aušros Vartų Dievo Motinos abrozdas.

Įspūdingas gotikinis altorius.

Labai gražus altorius su auksaplauke Mergele Marija, laikančia Kūdikėlį ir obuolį. Legenda pasakoja, kad mirus turtingam puodžiui, liko du jo mokiniai- darbštus ir doras Paulius ir tinginys bei melagis Zigfrydas. Abudu siekė vesti velionio puodžiaus našlę. Nedorasis Zigfrydas apjuodino savo konkurentą, pakišdamas jį už sunkų nusikaltimą, kurio tas nepadarė. Nelaimingasis pameistrys buvo įkalintas ir jam skirta mirties bausmė. Belaukdamas savo lemties, jis meldėsi Švč. Mergelei Marijai ir įkvėptas sukūrė jos skulptūrą per naktį iš akmens. Ryte atėję sargai ir miestiečiai palaikė tai jo nekaltumo ženklu, pameistrį paleido, o skulptūrą atnešė į šią bažnyčią.

Įspūdingas bažnyčios pastatas iškilo per 159-erius metus, besikeičiant architektūros stiliams, rėmėjų pajamoms ir technologijoms. Bažnyčia pastatyta 1343-1502 m. Joje vienu metu galėjo tilpti 20,000 žmonių- pusė tuometinio Gdansko gyventojų. Ši bažnyčia buvo statoma tokia didžiulė ne dėl tikinčiųjų skaičiaus, o kaip statuso ir turto simbolis. Tuomet tai buvo aukščiausias pastatas Gdanske. Iš pradžių čia meldėsi katalikai, nuo XVI a. iki 1945 m. -protestantai. Bažnyčia pergyveno Antrąjį pasaulinį karą, nors vidaus interjeras buvo sunaikintas. Išlikę keletas gotikinių altorių, labai gražūs vargonai. Aš spėju sukalbėti poterius prieš Aušros vartų Marijos abrozdą prieš uoliam bažnyčios patarnautojui pradedant uiti turistus lauk.

Pieta.

Labai gražūs vargonai.

Astronominis laikrodis.

Šį astronominį laikrodį, tuo metu didžiausią pasaulyje, sukūrė laikrodžių meistras iš Niurnbergo Hansas Duringeris 1464-1470 m., į savo kūrinį sudėjęs visą to meto astronomijos išmintį. Miesto taryba ir meras labai didžiavosi šiuo šedevru. Legenda pasakoja, kad bijodami, jog meistras sukurs dar puikesnį laikrodį kitam konkuruojančiam miestui, jie liepė meistrą apakinti. Kažkur girdėta legenda? Turbūt Prahoje, prie jų garsiojo laikrodžio. Bet grįžkime į Gdanską- čia meistras pasiprašė apžiūrėti laikrodį paskutinį kartą, neva, profilaktikai ir sugadino ar prakeikė mechanizmą taip, kad niekas Gdanske nesugebėjo jo pataisyti. O istoriniai įrašai rodo, kad iš tikrųjų Hansas Duringeris kuom puikiausiai nukeliavo į Rostoką ir ten 1472 m. sukūrė astronominį laikrodį, o Gdanske esantis iš tiesų sustojo 1554 m., protestantų laikotarpiu buvo apleistas kaip ‘popiežiškumo apraiška“, nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, ir galiausiai buvo sutvarkytas 1990 m.

Bet Rostokas nenusileidžia Gdanskui savo legendomis: neva, meistras sugebėjo pabėgti iš Gdansko dukters padedamas, ir Rostoke jį labai mielai priėmė. Miesto valdžia pasiūlė meistrui nemokamai gyventi mieste iki gyvos galvos mainais už astronominį laikrodį Šv. Marijos bažnyčiai. Man taip ir liko neaišku, ar meistras buvo apakintas, ir jeigu taip, tai kaip jis Rostoke sukūrė tokį laikrodį? Nors prie legendų gal ir nepagarbu kabinėtis… O kūrė jis taip įnirtingai, kad vyskupas davė keturiasdešimt dienų atlaidus tiems, kas parėmė meistro darbą. Meistras mirė 1477 m., palaidotas Gdanske- matyt, labai nesusipyko.

Dar pasivaikštau išgirtomis Gdansko senamiesčio gatvelėmis, apsirūpinu suvenyrais- žaisliuku Kalėdų eglutei ir magnetukais. Kaip mano viena teta sakydavo: „Geri šūdai“, tai jau atsiprašau Gerbiamo Skaitytojo. Pietauti einu į valgyklą netoli Neptūno fontano, kuri taip ir vadinasi – „U Neptuna“. Čia eilės formuojasi greitai, bet ir juda greitai, nes yra du aukštai valgytojams. Meniu su paveiksliukais, kad lenkiškai nekalbantys turistai nesikankintų baisios bado mirties laukdami. Ilgai negalvojusi imu tai, kas mūsuose vadinama karbonadu. Labai skanu ir nebrangu, mandagus ir greitas aptarnavimas, galima mokėti banko kortele.

Motlavos upė Gdanske.

Gdansko senamiestis.

Gdansko senamiestis.

Pietūs "U Neptuna".

Meniu su kainomis ir paveiksliukais.

Užsislapstinęs "Starbucks".

Šoninės gatvelės Gdanske man labiau patiko, nei centrinė turistinė gatvė.

Gdansko groteskas.

Puikus, auksinis ruduo.

Iš troškulio Gdanske nemirsi.

Už šio gražaus pastato-nelabai gražus šiuolaikinis Gdanskas.

Kitas šios dienos lankytinas objektas- Šv. Brigitos bažnyčia su garsiu gintaro altoriumi. Šiandien turistams lankymas leidžiamas po pietų, tai aš ir neskubu savo karbonadą kramtyti. Deja, Antrojo pasaulinio karo metais šios bažnyčios praktiškai neliko. Gdanske XIV a. buvo sustojusi procesija, lydinti Šv. Brigitos palaikus iš Romos į jos gimtąją Švediją, pamaldumas jai paskatino šios bažnyčios ir vienuolyno atsiradimą. Ji buvo atstatyta 1973 m., remiantis 1394-1420 m. originaliais brėžiniais. Bažnyčia suteikė prieglobstį „Solidarumo“ judėjimo nariams streikų metu. Gintaro altorius iš tikrųjų gniaužia kvapą. Švč. Mergelės Marijos apdaras sukurtas iš reto balto gintaro. Šioje bažnyčioje saugomos urnos su aukų palaikais iš Katynės ir Štuthofo, Šv. Jono Pauliaus II relikvija. Kriptoje, į kurią reikia nulipti laiptais, saugoma Šv. Brigitos relikvija. Kaukolės kriptoje atrastos 2010 m. vykdytų darbų metu, bet tiksliai nėra žinoma, kam jos priklausė- manoma, kadaise čia gyvenusioms vienuolėms. Jeigu būsite Gdanske, būtinai užeikite pasigrožėti šia bažnyčia. Įėjimo mokestis 6 PLN, galima mokėti grynais arba banko kortele. Kasoje-suvenyrų kioske dirba vienas žmogus, todėl gali tekti pastovėti eilėje, nes be bilietų čia moterys dar renkasi rožančius, medalikėlius, ir kitokias „popiežiškumo apraiškas“, kurias doras protestantas nedvejodamas pasmerktų.

Šv. Brigitos bažnyčia.

Šv. Brigitos relikvijos kriptoje.

Įspūdingas gintaro altorius.

Lietuvos ir Lenkijos heraldika.

Šv. Brigitos bažnyčia.

Paskutinis šios dienos mano pasirinktas Gdanske aplankyti objektas pasirodė esąs vienas iš smagiausių visos kelionės metu,- tai „Olivia Star“ daugiaaukštyje esantis žiemos sodas ir apžvalgos aikštelė. Turbūt netikslu būtų sakyti „dangoraižis“ apie trisdešimties aukštų pastatą? „Olivia Garden“ yra Olivia komplekso dalis, kažkas panašaus į mūsų biurų kompleksus su septyniolika skirtingų įėjimų, juose visuose yra pavadinimas „Olivia“ ir kažkoks priedas, mano atveju- „Garden“ ir „Star“. Pirmajame aukšte yra žiemos sodas su egzotiniais augalais. Čia veikia nedidelis baras, kur galima įsigyti maisto ir gėrimų. Įėjimas nemokamas. Švarūs, nemokami WC. Labai faina atmosfera, bet aš bendrai paėmus myliu žiemos sodus, palmes ir panašius dalykus.

"Olivia" pastatų kompleksas.

Žiemos sodas.

Žiemos sodas.

Prosecco-irgi gera mintis.

Mėgaujuosi puodeliu arbatos. Iš tos laimės čia pamiršau popierines nosinaites.

Panoraminė aikštelė, kuri labiau primena panoraminį balkoną, yra 32-ajame aukšte. Pasikėlimas mokamas, kainuoja 26-28 PLN, nebent turite rezervaciją viename iš jos restoranėlių. Panorama atsiveria labai industrinė, bet pats aukštas toks prabangesnis, groja gyva muzika, čia galima ateiti su didesne kompanija pasisėdėti. Rekomenduočiau staliuką rezervuotis iš anksto. Esu skaičiusi gerus atsiliepimus apie jų picas, kokteilių meniu irgi neblogas. Aš pasidairau į industrinį Gdanską ir nusprendžiu, kad į vijoklius žiūrėti man labiau patinka, todėl grįžtu į pirmąjį aukštą, į žiemos sodą. Gerti arbatą pasirenku balkone, nes pirmajame aukšte nuolatos vaikšto smalsuoliai. Šis lankytinas objektas nėra nežinomas, nes nuolatos užsuka patogiai, turistiškai apsirengę žmonės,- iki šio pastato reikia specialiai atvažiuoti, bet matosi, kad lankytojų tai neatbaido. Manau, kad jeigu vėl keliausiu į Gdanską, tai nakvynės ieškosiu šiame rajone- Oliwa- nes čia yra ką pamatyti.

Mažoji Gdansko architektūra.

Panoraminė aikštelė 32-ajame aukšte.

Industrinė Gdansko panorama.

Industrinė Gdansko panorama.

Kaip nemokėti už pasikėlimą į panoraminį aukštą? Atsisiųskite nemokamą „Olivka“ programėlę (Android, Apple) ir gausite 200 taškų lojalumo, kuriuos ir iškeisite į nemokamą bilietą į panoraminę aikštelę. Artimiausia tramvajaus stotelė: Bażyńskiego. Eiti 5-10 min.

Ne visi pastatai Gdanske- nulaižyti kaip saldainiukai.

Pailsinu kojas viešbutyje ir šį kartą naktinėju labiau turistiniame Gdansko senamiestyje. Įsivaizduokite mūsų Vilniaus Pilies gatvę, pridėkite įvairaus talento gatvės muzikantus, prekeivius kinietiškais niekniekiais, restoranų šauklius, padauginkite visą šitą balaganą iš dešimties ir bus apytikslis vaizdelis Gdanske. Visgi gerai, man mano viešbutis šį kartą ne centre… Bet neatsilaikau reklamai: ta ilga eilė prie riestainių sužadina smalsumą. Tiesą pasakius, nelabai skanu, turbūt toks didžiausias nusivylimas šioje kelionėje… Pistacijoms ir man nelemta būti kartu šiame gyvenime.