Viena smagi Kauno diena

Tai štai, pagaliau, vis burbėdami dėl orų prognozės, išsiruošėme į ilgai lauktą savaitgalio kelionę į Kauną. Kadangi planavome tik vieną nakvynę ir dienos išvyką, važiavome pasiėmę tik būtiniausius daiktus kuprinėse (tačiau, kaip praktika rodo, prireiks tai, ką palikai namie ant sofos). Važiavome dviaukščiu traukiniu (18 LT), kuris jau savaime yra atrakcija. Šalia mūsų sėdėjo šeima, kurios gal kokių 12 metų sūnus važiavo tokiu traukiniu pirmą kartą, tai jis, garsiai žavėdamasis, visą kelią tikrino traukinį pradedant tualetu pirmame aukšte baigiant garsiai atsidarančia šiukšliadėže šalia mano sėdynės; viską darė, tik po ratais nelindo. Dėl kažokių rinkos ekonomikai nežinomų priežasčių 9.00 ryto šeštadienį Kauno geležinkelio stotyje nedirbo nė viena kavinė, kas numarino visas mūsų viltis papusryčiauti tik atvykus. Tai smurkštelėjome į pirmą pasitaikiusią maitinimo įstaigą netoli autobusų stoties, kuri neprekiavo tik kava ir pyragaičiais, ogi pataikėme į čeburekinę.

Čia tokio dydžio čeburekus Kaune kepa. 

Kadangi keliavau ne viena, o su mama (taip, taip, žinau), tai teko eiti į kompromisus. Šiaip tai tokių užkandinių nemėgstu, bet kai antroji kelionės pusė žengia prie baro ir užsisako, tai telieka tik pavaizduoti, kad "jooo, kokia gera mintis, aš irgi noriu". Čeburekas didelis, paėmėm česnakinio padažo, užsisakėm kavos (prašėm baltos, bet į tokius pižoniškus užsakymus čia nereaguoja, gavom juodos, pardavėja cukraus pati įdėjo). Dar tenais gausiai pylė lankytojams prie baro po 100 g. Šiaip ir man tie 100 g. būtų gerai suėję, nes labai jau didelis tas čeburekas buvo, visas toks šviežiai gruzdintas, o ne koks nors ten mikrobanginėje pašildytas. Prašėme ir agurkėlių, nes meniu buvo įrašyti, tai sakė nėra. O meniu tai įrašyti...ir nėra!!!! NĖRA AGURKĖLIŲ!!!

Nėra agurkėlių :-(((( (Tumblr "Russian hamster")

Kaip mat minus dvi žąsys. Ir dar dabar man visi internetuose aiškina, kad ir Vilniuje tokių kulinarijos gigantų čeburekų galima gauti.

Pirmoji diena buvo paskirta nostalgiškų laikų paminklų lankymui. Tai iš principo yra labai kenksminga praktika, nes kartu keliaujantys žmonės turi kardinaliai skirtingus lankytinus objektus, bet juos apžiūrėti atskirai nenori, nes "kam tada išvis kartu važiuoti". Ir dar vienas žmogus nuolat prisimena kaip viskas buvo tada, "kai mes važiavome šitą paminklą atidengti" ir dabar labai stebisi, kaip viskas pasikeitę-plastikiniai langai sudėti, stogas pakeistas, ir va čia buvusios valgyklos, kur labai skaniai gamino, nebėra. Vienas toks nostalgijos laikų objektas buvo Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Čia mano inžinierius tėtė dar praktiką atlikinėjo. Ant apžvalgos aikštelės patekti nepavyko, nes dar nedirbo (be 11.00 Kaune išvis nėra kas veikti), kas mane pradžiugino, nes tie 8 LT liftu tikrai neverti tos industrinės miesto panoramos, kuri matosi nuo stogo (nors reklamoje tai labai giriama).

Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.

Tai didžiausia monumentalios architektūros bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse. 1922 m. buvo sugalvota pastatyti bažnyčią kaip padėką Dievui už atgautą laisvę. 1934 m. buvo atvežtas pamatinis akmuo iš Jeruzalės Alyvų kalno, bet jau 1940 m. bažnyčią konfiskavo vokiečiai ir naudojo kaip popieriaus sandėlį. 1952 m. Stalino potvarkiu bažnyčioje įkurta Radijo gamykla. 1997 m. vėl atnaujintos pamaldos. Jeigu taip nuoširdžiai, tai tokios moderniškos bažnyčios mane labiau tolina nuo Kūrėjo, nei artina. Tegul tai ir Tavo namai, Viešpatie, bet Tavo architektai ne visada žino, ką daro. Na, bet uždegėme žvakutes, papoteriavome.

Kaip pasikelti prie bažnyčios aš žinau tik vieną būdą-funikulieriumi. Žaliakalnio funikulierius yra pirmas toks įrenginys Lietuvoje, keliantis keleivius dar nuo 1931 m. 1996 m. jis buvo paskelbtas respublikinės reikšmės kultūros vertybe, turinčią istorinę, technologinę ir architektūrinę vertę. Vidutiniškai per dieną šiuo funikulieriumi pasinaudoja 400-600 keleivių.

Funikuli-funiklia :-)

Sekantis mūsų lankytinas objektas buvo Vytauto Didžiojo karo muziejus. Dėl jo darbo laiko stabiliai nesutaria informacija ant durų ir kelionių gidai. Pagal Kaunas In Your Pocket, šiuo metu muziejus turėtų dirbti nuo 10.00, bet realybė tokia, kad jis atsidaro nuo 11.00. Kadangi mes užtrukome prie bažnyčios ilgiau, nei planavome, ir prie Karo muziejaus atėjome 10.45, tai mums kažkokių ypatingų problemų tas darbo laikas nesukėlė. Įdomiausias eksponatas - "Lituanica" likučiai. 1933 m. šis lėktuvas sėkmingai perskrido per Atlantą ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužo iki Kauno likus mažiau nei dešimtadaliui kelio (650 km). Lėktuvo liekanas rado išėjusi grybauti vietinė moteris. 1933 m. liepos 15 d. "Lituanica" pakilo iš Niujorko Floido Beneto oro uosto. Netrukus žinia pasiekė Lietuvą, apie 25.000 žmonių susirinko Aleksoto oro uoste. Liepos 17d., nesulaukę žmonės ėmė skirstytis. Lėktuvas sudužo šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse (dabartinė Lenkija). Sakoma, kad žuvusiems lakūnams vokiečiai parodė deramą pagarbą: pastatė garbės sargybą, karstus uždengė Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, papuošė vainikais ir gėlėmis, sakė atsisveikinimo kalbas, dalyvavo valdžios ir kariuomenės atstovai. Liepos 19 d. lakūnų kūnai su karstais buvo nuvežti į Štetiną, o iš ten-į Kauną. Sakoma, kad 37 val. 11 min. skrydis be nusileidimo įveikė 6411 km ir yra antras tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Šis skrydis vertinamas kaip vienas tiksliausių aviacijoje, atvėręs oro pašto kelius tarp Amerikos ir Europos.

Reikia pripažinti, kad įsivedus eurą netekti 10 LT banknoto (arba, kaip Kaune sako, červonco) bus gaila.

Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:10_litai_(2001).jpg (c) Renata3

Karo muziejus yra Vienybės aikštėje.

Gražus namas pakeliui. 

Užrašas ant paminklo Vienybės aikštėje.

Užrašas ant paminklo.

Užrašas ant paminklo.

Redde quod debes- atiduok ką privalai. Nežinomo kareivio kapas. 

Astravo dvaro liūtai. 1938 m. dovana nuo Paryžiuje gyvenusio grafo Tiškevičiaus.  Juos iš Peterburgo atsigabeno grafo tėvai.

Toliau sekė vienas iš šios kelionės mano must-dos - apžvalgos aikštelė senamiestyje. Antrus metus veikianti ši apžvalgos aikštelė yra geriausiai saugoma Kauno paslaptis, nes informacija dėl jų darbo laiko -visiška mistika, kuri skiriasi skirtinguose šaltiniuose. Pagaliau turime ir oficialios informacijos iš Myliu Kauną: kiekvieną penktadienį ir šeštadienį nuo 11 iki 16 val. įėję į jėzuitų bažnyčią (Rotušės a.) sutiksite žmogų, nurodysiantį kaip patekti į apžvalgos aikštelę.

Tarp jėzuitų bažnyčios ir rotušės išdygo dviračių medis.

Jėzuitų bažnyčios stogas. Čia geriau nei nuo Kristaus Prisikėlimo bažnyčios stogo.

Tada perėjome per "ilgiausią pasaulyje" tiltą ir atsidūrėme prie Aleksoto funikulieriaus. Šis funikulierius veikia nuo 1935 m., o kultūros paminklu tapo 1997 m. Betgi va, kaip šlapiu skuduru per veidą- pietų pertrauka. I-V funikulierius dirba be pietų pertraukos, o VI-VII jis pietauja nuo 12.00-13.00. Siaubingai supykau, net susivėliau dar labiau, tiesiog garai iš ausų virto ir mane dar labiau suvėlė. Kitomis dienomis tai pietauti nereikia, o savaitgaliais-kaip tyčia. Na, bet Kūtvėla yra Kūtvėla, jos net pietų pertrauka nesustabdys, nes yra laiptai. Vaizdas nuo viršaus vertas tų prakaito lašų ant kaktos.

Kauno panorama ir "ilgiausias pasaulyje" tiltas. 

Po ATR padalijimo siena tarp Rusijos ir Prūsijos ėjo Nemunu. Užnemunėje/ Lenkijoje galiojo naujas Grigaliaus kalendorius, o Rusijoje nuo 1800 m. buvo grįžta prie senojo Julijaus kalendoriaus. Iki 1807 m. Aleksotas priklausė Užnemunei ir kalendoriai skyrėsi 13 dienų-tiek laiko reikėjo persikelti tiltu (nors abejoju, ar juo išvis koks nors judėjimas vyko). Tik 1915 m. visoje Lietuvoje vėl įsigaliojo Grigaliaus kalendorius. Pats pirmasis medinis pontoninis tiltas buvo pastatytas  dar 1812 m. Napoleono armijai keliantis per Nemuną, o nuolatinis tiltas per Nemuną atsirado tik 1914 m.

Gyvenome viešbutyje "Metropolis". Per vėlai susirūpinome nakvyne, tai hosteliuose norimo kambario jau nebegavome. Šįkart buvome nusprendę nebegyventi daugiaviečiame kambaryje, o ieškotis dviviečio-mano amžiuje jau norisi, kad būtų patogu. Kaina pats patraukliausias pasirodė "Metropolio" viešbutis. Šis viešbutis su istorine dvasia ir dar nesunaikintu interjeru yra puikioje vietoje prie Laisvės alėjos fontano, netoli visuomeninio transporto stotelės, "IKI" parduotuvės. Yra saugoma mašinų stovėjimo aikštelė. Kambaryje turėjome dušą, rankšluosčius, TV, šaldytuvą, turistinę informaciją. Restorane patiekalų gausa ir dydis buvo pribloškiantis. Nors įsiregistravimas tik nuo 14.00, mūsų kambarys jau buvo sutvarkytas anksčiau, kai atėjome pasidėti kuprinių. Vienintelis minusas- gatvės triukšmas naktį, nes praeiviai sugeba rėkti visa gerkle net ir vidurnaktį. Pasiimkit ausų kamštukus arba prašykite kambario į kiemo pusę. Mokėjome 145 LT už naktį dvivičiame kambaryje su švedišku stalu pusryčiams. Širdingai rekomenduojame (nors, geriau pagalvojus, snobams geriau apsistoti kur kitur).

Viešbutis "Metropolis"

Apsilankėme ir netoli nuo viešbučio esančioje Žilinsko dailės galerijoje prie Soboro. Tenais saugomos kolekcijos nenusileidžia mano lankytiems muziejams Europoje. Tada nutrepsėjome prie Karo muziejaus, kur nuo 16.00 turėjo groti kariljonas. Vasarą savaitgaliais šauliai entuziastai kelia Vyčio kryžiaus ordino vėliavą. Pagal seną tradiciją, ši vėliava keliama tik Kaune. Tai skiriama nežinomam kareiviui pagerbti. Kai dar braižėmės prie užrakintų Karo muziejaus durų, ten buvo vienas iš šaulių, kuris mus ir pakvietė pasižiūrėti.













Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui pažymėti 1928 m. Kaune buvo atidengta J. Zikaro "Laisvė". Tuomet skulptorius neturėjo savo dirbtuvių ir kūrė mokykloje, kurioje dirbo; visi norintys galėjo stebėti procesą. Kadangi Kaune žmonės turėjo savo supratimą apie madas, teko pakoreguoti pradinę koncepciją.Dėl tos suknelės J.Zikaras pareiškė apgailestavimą: "Mūsų žmonės dar tokio kultūrinio lygio ir tiek pasenusių pažiūrų, kad turėjau nusileisti visuomenės nuomonei ir skaudama širdimi apvilkti skulptūrą kad ir ploniausiais rūbais...". Skulptūros figūrai pozavo Zikaro žmona Anelė, teigia 1944 m. rasti įrašai su jo prisiminimais. Tačiau iš prisiminimų išsitrynė antroji moteris, pozavusi skulptūros veidui. Visgi vėliau paaiškėjo šiek tiek teisybės- tarp dorybingų lietuvaičių surasti moterį, kuri sutiktų pulti taip žemai ir pozuoti Kaune pasirodė neįmanoma. Tai man iššaukė paralelę su kitų talentingu žmogumi, Louis Reard, kuris išrado drabužėlį, kurį pamačius tikratikiui automatas iš rankų iškristų- bikinį, bet jam demonstruoti teko samdytis striptizo šokėją Micheline Bernardini iš Casino de Paris, nes visos manekenės atsisakė rodytis viešai apsirengus, jeigu taip galima sakyti, tokia nepadorybe. Visgi yra žinoma, kad "Laisvės" veidui sutiko pozuoti Zikaro sūnaus krikštamotė E. Jasinskaitė, bet buvo dar kelios drąsios to laikmečio moterys, todėl dabar sunku pasakyti, kurios veidas ir buvo galutinai pasirinktas. Susumavus visas išlaidas, gavosi tiems laikams įspūdinga suma-daugiau kaip 30.000 LT. Vos išvengusi išlydymo prie vokiečių okupacijos, statula buvo nugriauta prie sovietų. Griuvo, bet nesubyrėjo-nulūžo vėliavos kotas, subyrėjo grandinė, sprogo postamentas. Nuo galutinio sunaiknimo galbūt išgelbėjo tai, kad ant jos nebuvo jokio laisvės simbolio kaip Vytis ar Gedimino stulpai. Nugriautą skulptūrą priglaudė Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondai. 1989 m. skulptūra buvo atstatyta.

Lietuvoje nemažai paminklų Vytautui Didžiajam. Daug jų iškilo apie 1930-sius metus, minint 500 metų mirties metines. Žymiausias skulptorius tuo metu buvo V. Grybas. 1932 m. sukurtas paminklas Vytautui buvo sovietmečiu nugriautas, bet atstatytas atgavus nepriklausomybę ir dabar stovi šalia Kauno miesto savivaldybės. Pasak Mūsų Laikas. Vinco Grybo kūrybinis palikimas, V. Grybas "pats organizuodavo visus paminklo atlikimo darbus, puikiai išmanė medžiagos savybes, pats jas pirkdavo pagrindiniams ir papildomiems darbams atlikti, aiškinosi, kur Europoje galima pigiausiai išlieti bronzinę skulptūrą. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva buvo gerokai nualintas kraštas ir valstybė neturėjo pakankamai lėšų paminklų statybai, tad kūrėsi įvairūs jų statymo komitetai, kurie rinko aukas, skelbė konkursus, rinko jų nugalėtojus, taip pat kėlė atitinkamus reikalavimus dailininkui. Kartais būdavo priimama skulptoriaus koncepcija ir tik vėliau atsirasdavo pasiūlymai dėl konkrečių detalių. Pavyzdžiui, sudarant sutartį su Grybu dėl Vytauto paminklo Panemunėje statybos, buvo reikalaujama, kad Vytautas būtų pavaizduotas kaip totorių, kryžiuočių, rusų ir lenkų nugalėtojas. Neretai užsakovui tekdavo įrodinėti, kiek kainuoja skulptūros išliejimas ir atgabenimas, nes niekas nežinojo kokia jos savikaina: kaip ji kuriama, kaip lipdoma iš molio, kaip daromos formos." Mano nuomone, šis paminklas Kaune yra vienas iš gražiausių, jeigu ne pats gražiausias, paminklas Lietuvoje.

Vytautas Didysis

Manau esant reikalą paminėti, kad visi mūsų dailėje esantys Vytauto veidai yra imaginaciniai, t.y. autoriaus fantazijos vaisius, nes joks istorinis šaltinis nemini Vytauto pozavus savo atvaizdui. Seniausias žinomas šio valdovo atvaizdas yra ant jo majestotinio antspaudo. Jį galite pamatyti Trakų salos pilies muziejaus ekspozicijose.

Betrepsėdamos po senamiestį susigundėme reklama apie labai skanią skanią šaltą kavą. Kavinėje netoli rotušės tai kaip pliaže kokiame, papilta smėliuko, visi klientai basi sėdi. Baisiai faina.

Mėgaujamės šalta kava ir dar kai kuom.

Ant tilto į salą įamžinti J. Kairio nuopelnai. O ką Jūs veikėte 2000 metais?



Buvome anksti kėlusios, nemažai per dieną numynusios, o ir lankytinos vietos-kuriose buvome vienetiniai lankytojai- dirba tik iki 17.00, tai apsipirkome maisto rytojaus kelionei į Kulautuvą ir lindome po patalais. Bet Kauną drąsiai galima rekomenduoti dienos kelionei iš Vilniaus, o, radus nebrangią nakvynę, galima kitą dieną apsilankyti ir Pažaislio kamaldulių vienuolyne.

Daugiau informacijos rasite:

Keliauk.info
Myliu Kauną: Lankytinos vietos Kaune
Kauno turizmo informacijos centras
Kauno marių regioninis parkas

Kauno visuomeniniame transporte įlipimas yra per priekines duris pasižymint elektroninį bilietą arba perkant bilietą iš vairuotojo. Spaudos kioskai popieriniais bilietais neprekiauja. Blogai yra tai, kad Kaunas neturi vienos dienos bilieto kaip Vilnius: Kaune trumpiausias terminuotas bilietas yra 3 dienoms ir kainuoja 16 LT. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bilietas iš vairuotojo be nuolaidos kainuoja 2 LT, tai 16 LT atsiperka per 8 važiavimus, jeigu būsite dvi dienas, manau visai apsimoka. Tik vat dar 8 LT teks sumokėti už kortelės įsigijimą :-) Yra galimybė naudoti Vilniečio kortelę Kaune, bet prieš pradėdami naudotis turite ją užregistruoti Kauno e.bilieto kortelių apskaitos sistemoje adresu : AB „Autrolis“ Islandijos pl. 209, Kaunas ir pateikti kortelę operatoriui registracijai atlikti.

Su meile,

Kūtvėla