Nemokamos ekskursijos: nuoširdi savanoriška veikla ar gerai suregzta suktybė?

Europoje yra paplitusios nemokamos ekskursijos, po kurių galima palikti gidui arbatpinigių, jeigu ekskursija patiko. Šios ekskursijos sutraukia daug žmonių, kurie lankosi mieste pirmą kartą ir nori pagalbos jame susiorientuoti, kas yra visiškai logiška. Vieni gidai į arbatpinigius žiūri labai atsainiai, kiti-teko girdėti- tarpuvartėse tiesiog nureketuoja turistus. Kadangi ir Vilniuje yra siūlomos nemokamos ekskursijos po senamiestį, tai naujausios žinios mane labai suneramino ir nuliūdino, jau nekalbant apie tai, kad be galo pikta pasidarė.

Visų pirma, neaiškios tokias nemokamas ekskursijas teikiančių asmenų kvalifikacijos. Be abejo, man niekaip nepavyks įrodyti, kad gidauti būtinų būtiniausiai reikalingas gido pažymėjimas (popieriukas žinių neprideda, ar ne?), kuris gaunama po beveik pusės metų trukmės kursų, ir kad miestą mylintis čia gimęs ir augęs apsiskaitęs žmogus negali gidauti dėl biurokratinių kliūčių. Nemokamos ekskursijos yra nemokamos, todėl ir šias paslaugas teikiantiems asmenims turėti išsiėmus individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą iš Mokesčių inspekcijos irgi, kiek suprantu, nereikalinga. O arbatpinigiai, berods, iš viso neapmokestinami. Tokios nemokamos ekskursijos sutraukia daug žmonių, norinčių gauti tą pačią paslaugą pigiau, nei siūlo mokamos ekskursijos (krachaborai nelaimingi, kaip pasakytų garbusis A. Užkalnis, ir būtų tūkstantį kartų teisus), todėl gidai, už savo paslaugas imantys (dažnai fiksuotą) mokestį, lieka be klientų. Aš pati esu buvusi nemokamose eksursijose Taline per Kalėdų mugę ir Varšuvoje per savo gimtadienį. Buvau akla kaip kurmis. Arbatpinigių nepalikau, nes jeigu eksursija nemokama ir iš savanoriškų pagrindų, tai nemokama iki galo. Dabar man dėl to didelė gėda.

Šiandien man netikėtai ir labai nemaloniai atsivėrė akys (ir čakros, ir veido poros) ir tam esu dėkinga kitai kelionių tinklaraštininkei iš Olympic Wanderings parašiusiai įrašą Are Free Walking Tours Really Free?

Trumpai tariant, viskas vyksta taip. Įmonė ar asmuo, pavadinkime juos "Nemokamas sūris pelėkautuose", siūlo nemokamas ekskursijas įvairiuose Europos miestuose. Jų ekskursijų laikas ir vieta yra skelbiami iš anksto internete ir labai dažnai priderinami prie renkamų konkurentų mokamų ekskursijų laiko ir vietos (nesakau, kad visada, bet tai logiška-ten būna didžiausia turistų sankaupa tuo metu). Atvykęs "Nemokamas sūris pelėkautuose" gidas dažnai pasiūlo atminčiai pasidaryti grupinę nuotrauką, ir turistai džiugiai sušoka į kadrą. Iki šios dienos turbūt nežinojote, kad už kiekvieną kadre užfiksuotą galvą gidas sumoka savo darbdaviui, t.y. tam, kuris organizuoja šias nemokamas ekskursijas, apie 3 EUR (čia eurinėse valstybėse, ne eurinėse valstybėse galvos mokestis gali skirtis). Taip, Jūs mane gerai supratote, gidas sumoka už tai, kad gauna darbo. Negi neturėtų būti atvirkščiai? Pasirodo, ne. Tada po ekskursijos gidas tiems, kurie liko nepabėgę (kad nereiktų duoti arbatpinigių), pasiunčia vokelį, maišelį, puodelį ar kitą tarą į kuria jam subyra arbatpinigiai, ir meldžiasi, kad bent jau išeitų lygiomis ar keliais eurais į pliusą, nes kitaip jis ką tik susimokėjo už privilegiją 2-3 valandas vedžioti turistus po galbūt ne patį geriausią orą, didelį lietų ar spaudžiantį šaltį ir dar reikėjo liežuvį laužyti užsienio kalba. Taigi, norint normaliai išeiti į pliusą, reikia kad kiekvienas iki galo ekskursiją išklausęs turistas paliktų bent 10 EUR (3 EUR jau gido atseikėti už privilegiją dirbti, o juk ne visi turistai lieka iki ekskursijos pabaigos, taigi kažkam iš likusiųjų ištvermingiausiųjų reikia padengti susidariusį skirtumą).

Kuom tai skiriasi nuo tradicinės mokamos ekskursijos? Tokios nemokamos ekskursijos yra ne kas kita kaip labai gudriai apeinami mokesčių ir turizmo paslaugų teikimo įstatymai, gaunamos neapmokestinamos pajamos, iškreipiama konkurencija, suteikiama klaidinga informacija ir skleidžiama teisybės neatitinkanti reklama. Gink Dieve, jokiu būdu nedrįstu baksnoti pirštu į Vilniuje rengiamas nemokamas ekskursijas ir teigti, kad jos irgi tokiu pačiu principu veikia, bet vien jau šios informacijos pakanka, kad imtum kritiškai galvoti. Blogiausia visoje šioje situacijoje yra tai, kad nukenčia patys gidai, kurie sutinka dirbto tokiomis sąlygomis ir, tiesiogine prasme, tampa nusikaltimo bendrininkais. Skaitote ir nesitiki, ar ne? Kažkokia mafija, ne kitaip.

Kūtvėla per nemokamą ekskursiją Taline. Oi kokia gėda pelėda. 

Tiems, kuriems yra priimtina "nemokamai" vaikščioti po miestą su gido kvalifikacijos neturinčiu asmeniu (kuris galbūt yra istorikas ar šiaip apsiskaitęs žmogus, juk literatūrą tą pačią vartome, ir puikiai pažįsta miestą bei mėgsta gidauti) noriu priminti, kad gidai Lietuvoje gali dirbti tik turėdami gido pažymėjimus, kuriuos išduoda Valstybinio Turizmo Departamentas. Pagal Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymą, gidas – teisės aktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris ekskursijų metu suteikia specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves. Gido profesinė kvalifikacija suteikiama aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims, išklausiusiems ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų specialų gidų rengimo kursą, o gidų rengimo programa turi apimti šiuos dalykus: Lietuvos turizmo teisės pagrindus ir gido profesinės etikos bei profesinės veiklos aspektus, Lietuvos kultūros, istorijos, geografijos pagrindus, turizmo išteklių apžvalgą, pasaulio ir Lietuvos architektūros ir dailės raidos pagrindus, gido komunikaciją ir retoriką, bendravimo psichologijos pagrindus ir sėkmingai atlikus visas kurso metu skiriamas praktines užduotis. Vilnius yra UNESCO pasaulio paveldo objektų sąraše, todėl yra kreipiamas dėmesys tam, ar turistus po miestą lydintys gidai turi reikiamas kvalifikacijas (kad nepasakotų istorinės teisybės neatitinkančių faktų kaip tas, kad Šv. Onos bažnyčios plytos raudonos dėl to, kad jos sumūrytos naudojant gyvūnėlių kraują) ir todėl vasaromis vykdomi gido pažymėjimų patikrinimai. Dar 2006 metų Delfi straipsnyje informuojama, kad bene trečdalis Vilniaus ekskursijų pravedamos nelegalių gidų.

Bet palikime mūsų gražųjį miestą diskusijos šalikelėje ir pagalvokime, ką daryti Kūtvėlai, š.m. gruodžio 9 dieną turinčiai užsakytą "nemokamą" ekskursiją Prahoje. Eiti? Neiti? Eiti ir palikti arbatpinigiams tiek, kiek už tradicinę mokamą ekskursiją? O gal eiti ir nepalikti nieko-juk tokie gidai šiomis ekskursijomis patys save baudžia? Ar patiems teko dalyvauti nemokamose eksursijose?

Daugiau pasiskaitymui:

Caitlyn iš Olympic Wanderings: Are Free Walking Tours Really Free?
Rick Steve: The Ethics of "Free" Tours

Su meile ir kaip visada susivėlusi

Jūsų Kūtvėla

P.S. Kūtvėla turi gido pažymėjimą, išduotą Lietuvos Turizmo Deparamento prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, bet šitas straipsnis niekaip tokio fakto neįtakotas.