Kūtvėla keliauja į Oslą. Trečioji diena: ko neprivalgei, tą tikrai galima prilaižyti.

Ko neprivalgei, to neprilaižysi,- mokina liaudies išmintis studentą paskutinę naktį prieš egzaminą. Bet kartais ir liaudies šimintis klysta. Paskutinę dieną Osle pamatėme viską, ką norėjome, ir dar daugiau. Kadangi švediškas stalas pusryčiams jau nebeviliojo, subėgiojome laiptais žemyn iki Narvesen parduotuvės, kur rytais būdavo karštų šviežių kruasanų. Neįtikėtina, bet norvegiškų kainų apsuptyje buvo saigi salelė, kur vidinis balsas skaudžiai nedejuodavo ištraukiant piniginę. Oslas yra brangus miestas, viskas brangiau kokiu trečdaliu nei Vilniuje.

Pusryčiai, 20 NOK.

Botanikos sodas yra įkurtas netoli Edvardo Munko muziejaus. Jis atidarytas nuo ankstaus ryto ir lankomas nemokamai, todėl abiem progomis pasinaudojame. Pirmą kartą šios kelionės metu važiuojame metro. Oras pastebimai atvėsęs. Kaip birželio mėnesiui, šalta kaip Lietuvoje.

Kūtvėla lankosi Oslo botanikos sode.

Ramunės.

Irisai.

Lelijos.

Žvėrelių iškamšos.

Orchidėjos.

Iš pradžių botanikos sodas man pasirodė nykus, bet paskui suradome porą įdomių kampelių. Vienas jų buvo japonišką sodą primenanti norvegiškų augalų zona su kriokliu, kitas buvo nuostabiai kvepiančių bijūnų ekspozicija.

Kūtvėla grožisis bijūnais.

O čia bijūnai grožisi Kūtvėla.

Nuostabiai kvapnus bijūnas.

Prisėdame pailsėti nuo bijūnų uostymo. Dėkui Aistei už foto. 

Munko muziejus jau kaip ir įleidinėjo lankytojus, nes jų kavinė pradeda darbą valanda prieš muziejaus atidarymą. Tiesą pasakius, suskubome stoti į eilę prie tų dar neatidarytų kasų, nes nemažai lankytojų atvežė turistinis autobusas. Įsigijusių bilietus (priimamas ir Oslo Pass) dar laukė saugumo patikra. Visus krepšius liepė užrakinti rūbinėje.

Kūtvėla lankosi Edvardo Munko muziejuje. Parodoje fotografuoti draudžiama. Skarelė kaip iš Van Gogo paveikslo :-)

Pataikėme ant jungtinės Edvardo Munko ir Vincento van Gogo parodos. Munkas gimė 1863 m. Jo tėvai persikėlė į Oslą kai jam buvo vieneri. Munkas žinojo, kad nori būti menininkas, todėl įstojo į Karališkąjį dizaino koledžą Osle (tada Kristianija vadintame). 1883 m. buvo surengta jo pirmoji paroda. Ilgą laiką gyvenęs Paryžiuje, jis persikėlė į Berlyną, kur 1892 m. surengė skandalingą parodą (ją teko uždaryti vos po kelių dienų nuo atidarymo), tada grįžo į Paryžių. 1912 m. Munkas surengė parodą Kelne Vokietijoje, kur buvo pripažintas vienu iš modernizmo autoritetų. 1937 m. nacių režimas jo darbus pripažino netinkamais ir daug jo paveikslų Vokietijoje buvo konfiskuoti. 1944 m. Munkas mirė.

Osle yra parkas, kuriame Munkas patyrė tai, kas 1892m. tapo jo žymiausiu paveikslu "Klyksmas". Kaip jis pats yra pasakęs: "Tik beprotis gali tai nutapyti". Munkas iš tiesų žinojo kas yra beprotybė, nes ši nelaimė buvo ištikusi jo seserį Laurą, kuri buvo uždaryta į priežiūros instituciją, netoli kurios Munkas gyveno. Jo mama ir kita sesuo buvo seniai mirusios. Vaikystėje justa perdėtai religingo tėvo įtaka irgi darė savo. Trumpai tariant, buvo visos prielaidos pačiam menininkui svyruoti tarp beprotybės ir sveiko proto. Dabar manoma, kad kraujo raudonumo saulėlydis, Munko matytas parke ir pavaizduotas garsiajame paveiksle, galėjo būti įtakotas Indonezijos vulkano išsiveržimo 1883 m. ., t.y. beveik dešimtmetis iki paveikslo atsiradimo.

Nors Oslas ir mažas miestas, bet parodoje jautėsi didelis žmonių tankumas, nes šis muziejus yra viena iš Oslo vizitinių kortelių. Kadangi nenorėjome grumdytis minioje, o ir dailė nėra mūsų stipriausia pusė, atlikome pareigą prie žymesnių paveikslų ir pradėjome dairytis transporto į Oslo Pass esantį Mokslo ir technologijos muziejų. Neapsiėjome be vietinių pagalbos, nes šis muziejus išeina už turistinio žemėlapio ribų.

Mokslo ir technologijų muziejus.

Muziejus labai patiks vaikams, nes čia daug visokio gėrio, kurį galima pačiupinėti. Kūtvėla išmoko SOS signalą pasiųsti.

Vakuumo demosntracija su paukščiu. Originalas paprastai rodomas viename iš Londono muziejų. 

Mano pingvino bendravardis.

Tikras lėktuvas. 

Technologinė propaganda nacių laikais. 

Praleidome čia apie pusantros valandos, jeigu atmintis nešlubuoja. Tada grįžome į centrą, kur dar norėjome ir pavalgyti. Oslo katedroje (šiaip įtraukta į Oslo Pass, bet niekas netikrino) pasigrožėjome Gustavo Vigelando brolio Emanuelio sukurtais vitražais. Kitą kartą būtinai reikės aplankyti jo mauzoliejų.

Oslo katedra.

Pietūs už 127 NOK.

Dar pirmą dieną mes susižavėjome mintimi apsilankyti į Oslo Pass įtrauktame Oslo reptilijų parke, kuris iš tiesų yra Oslo reptilijų butas. Kūtvėla džiaugsmingai prisijungė prie šešiamečių, priplojusių nosis prie akvariumų. Sočiai ten visokios gyvybės.

Carpet Python. Kuom ne naminis gyvūnas, galima ant kilimo laikyti. 

Madagascar giant day gecko. Neturi akių vokų, todėl tenka retkarčiais akis apsilaižyti. 

Mexican red-knee tarantula. Patinėliai gyvena žymiai trumpiau už pateles, todėl raudonais keliais trumpai švytruoja. 

Kitapus reptilijų rojaus- nacionalinis dekoratyvinio meno ir dizaino muziejus. Jau buvome beveik kojas atmušusios, bet aš iš paskutiniųjų įkalbėjau Aistę užeiti. Mano šitame muziejuje labai patiko, būtinai jam paskirsiu daugiau laiko kitą kartą. Mes jo nebuvome įtraukusios į savo planus, nes tiesiog abejojome dėl turimo laiko rezervo. O kai jis pasitaikė tik per gatvę ir dar Oslo Pass priima, tai reikėjo ir patikrinti, kas ten įdomaus.

Čia daug visokio taikomosios dailės meno.

Gretimais esančioje kavinėje pasistiprinome. Šokoladinis pyragaitis ir obuolių sultys- 62 NOK. 

Liko paskutinė mūsų kelionės stotelė, o tada- į hostelį daiktų dėtis. Susiradome metro į Holmenkoleną. Čia yra slidinėjimo muziejus, slidinėjimo simuliatorius, ir apžvalgos aikštelė, o adrenalino fanai gali pasimėgauti skrydžiu su lynais. Nuo metro stotelės iki mums reikiamos vietos dar nemenkas kelio galas pėsčiomis į kalną, bet atsiveria vaizdai į fjordą.

Pėdiname apžvalgos aikštelės ieškoti.

Slidininkas.

Tramplynas. Kūtvėla net pritūpė kaip aukštai.

Šuo Šunaitis. 

Kūtvėla džiaugiasi dar viena gražia Oslo skulptūra. Skulptorė- Elene Engelsen, 2010 m. 

Vaizdas nuo apžvalgos aikštelės.

Oslo Pass leidžia nemokamai apsilankyti slidinėjimo muziejuje ir apžvalgos aikštelėje, į kurią kelia liftas. Mes buvome jau į darbo dienos pabaigą, todėl džiaugėmės sėkmingai apsisukusios, nes liftas tik vienas ir kelia apie dešimt žmonių, o eilė nusidriekė kilometrinė. Iki begalybės galima užgaišti ir suvenyrų parduotuvėje matuojantis garsiuosius norvegiškus megztinius. Mane vilna baisiai sukando.

Spoksome į adrenalino gerbėjus. 

Slidinėjimo muziejus Holmenkolene.

Ar norvegai jau gimsta ant slidžių? 

Labai man patiko, kad norvegai daug gamtinėja, o tam jie turi sudarytas geras sąlygas. Labai norėčiau, kad mūsų šalyje būtų sunormalizuotas susisiekimas viešuoju transportu su gamtos objektais, ir mes galėtume patogiau žygiuoti ar slidinėti.

Oslo metro.

Kad ir kaip būtų smagu, sutaupytos kelionei lėšos ir jai skirtas laikas ėjo į pabaigą. Tiesa, lėšos pasibaigė pirmiau, teko skverbtis į rezervą. Tiesiog labai sunku suplanuoti biudžetą visokiems nieknkiekiams supirkti :-) Visa laimė, kad skrendame tik su rankiniu bagažu.

Šalia mūsų hostelio buvo maisto parduotuvė.

Vakare susipakavome savo mantą. Ryte papusryčiavome kruasanais iš Narvesen parduotuvės ir patraukėme link centrinės autobusų stoties, iš kur apie 11.00 val. turėjo išvykti mūsų autobusas į oro uostą. Pakeliui dar užsukome į didelį prekybos centrą.

Kūtvėlos mylima parduotuvė. Šį kartą ji nieko nepirko, nes dar iš Čekijos parsivežtų kavos pupelių turi.

Leifas Eriksonas ir Kūtvėla autobuse į oro uostą.

Atvykimas, sauugmo patikra, laukimas, laipinimasis, skrydis...1,5 val. ir mes jau Kaune. Dėkui Aistės šeimai už pasitikimą ir pristatymą į Kauno traukinių stotį, iš kur patogiai ekspresu parvažiavau namo.

Leifas Eriksonas traukinyje Kaunas- Vilnius. 

Kadangi kelionė buvo trumpa, tai atskiro "Kas liko už kadro" įrašo nedarysiu. Viso keturioms paroms Norvegijoje man prireikė €377. Į šią sumą įeina skrydis, pervežimas, hostelis, maistas, suvenyrai. Oslo Pass mes gavome mainais už informacinę sklaidą, bet šiaip 72 val. kortelė suaugusiam žmogui be nuolaidos kainuoja apie €70. Sutaupymas už lankytinas vietas gavosi stulbinamas, net €108, nes Oslo lankytinos vietos brangios, čia muziejaus bilietas kainuoja maždaug €15.

Kelionė trumpa, tai ir pasakojimai neilgi.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Pievaitėkurvaikštodievaitė