Rygos šviesų festivalis-pavyzdys, kaip nereikia organizuoti renginių.

Ryga man seniai nebepatinka. Nepaisant strateginės oro uosto padėties ir bendro turistinio žinomumo, šis miestas man asmeniškai yra negražus, nušiuręs, pilnas skurdo kišenių ir neverslumo. Vienintelis dalykas, kuriuo Ryga dar gali tikėtis privilioti turistų, yra renginiai, nes tokio atstumiančio senamiesčio dar reikia paieškoti. Tiksliau, Ryga buvo toks miestas, nes po šių metų "Staro Riga" festivalio daug žmonių Latvijos sostinę dar ilgai apeis ratu.

Viskas prasidėjo palyginus neblogai- mano mėgstama autobusų įmonė Lux Express paskelbė bilietų išpardavimą iš pusę kainos. Kadangi "Staro Riga" šviesų festivalis surinko net kelis autobusus turistų iš lietuviškų kelionių agentūrų, tai teikė vilties, kad renginys vertas dėmesio. Labai trukdė kelionę planuotis informacijos anglų kalba stoka, nes organizatorių tinklalapis yra tik latvių kalba. Susirašiau su Rygos turizmo informacijos centru, kuris padėjo man gauti-pagaliau!- renginio žemėlapį. Renginio žemėlapis man buvo svarbus, nes reikėjo tiksliai žinoti būsimų iliuminacijų vietas. Žemėlapis buvo...latvių kalba. Dabar, jau po visko, man kilo mintis, kad renginio organizatoriai nesiėmė priemonių jam reklamuoti už Latvijos ribų dėl to, kad iš anksto žinojo būsimą fiasko.

Iš Lietuvos išvažiavau lyjant, bet Rygos oro prognozė nuteikė optimistiškai. Reisą vykdė jau minėtos įmonės Lux Express autobusas (ne jo mažesnysis kuklesnis keistasis pusbrolis Simple Express, su kuriuo netrukus riedėsiu į Poznanę), todėl sėdynės buvo labai patogios, galima buvo nemokamai gauti kavos ar arbatos visos kelionės metu, veikė nemokamas bevielis internetas, o kelionė nejučia prabėgo žiūrint filmus asmeniniuose kompiuteriuose (ausines galima įsigyti iš vairuotojų).

Naujasis Kūtvėlos kelionių partneris- Ursulijus Lepečkojauskas, gimimo vieta-Kinija. Face of Lifjūeinija souvenir market.

Rygoje nakvynę iš pradžių buvau užsisakiusi viešbutyje, vienviečiame kambaryje su pusryčiais už €25, bet paskui pakeičiau į kuklesnį užsakymą hostelyje, moterų kambaryje, už €8. Nesigailiu- Ryga, tokia, kokia ji buvo šį kartą, neverta didesnių išlaidų. Hostelis Seagull Gareth yra netoli stoties ir nuo jo visai čia pat senamiestis, todėl renginiui jį ir pasirinkau. Hostelis kaip hostelis, kažkokių ypatingų pretenzijų neturiu- gavau kavos, buvo bevielis internetas, švari patalynė. Tiesa, mano deimantų ir naftos saugojimo kamera buvo sulūžusi, bet čia pat ją sutvarkė. Mano kambariokės parėjo tik apie šeštą valandą ryto, nusiavė batus, išbėrė iš kišenių monetas ant grindų, ir smigo miegoti. Dar virtuvėje buvo toks neaiškus tipas, kuris pasakojo, kad gyvename vieną kartą ir reikia viską išbandyti. Jeigu gaučiau po deimantą kiekvieną kartą, kai tokią nesąmonę man pasako vyras hostelyje, tai būčiau milijonierė, o žiurkėnas Cepelinas sysintų į aukso drožles vietoje medžio pjuvenų.

Saugiai užrakinusi saugojimo kameroje savo pižamą, dantų šepetėlį ir šlepetes (ne paslaptis, kad hosteliuose gyvena kuklių pajamų žmonės, maža ko jie neturi, aš tai nevogčiau svetimų šlepečių, kojų nagų grybelis toks jau dalykas, bet už kitus atsakyti negaliu), išėjau ieškoti to, dėl ko atvažiavau. Renginio metu neveikė jokie informaciniai taškai, žemėlapiai buvo pateikti stenduose prie iliuminuotų objektų ir aprašyti tik latvių kalba, nebuvo aišku, ar pastatas apšviestas renginio proga ar tiesiog nakčiai, kai kurios senamiesčio gatvės buvo tamsios nors pirštu į akį durk. Iliuminacijos programoje nurodytų dalykų, patilčių ir autobuso stotelių truko nuo 18.00 val. iki 23.00 val. ir programoje buvo išvardinta daug visko, bet atsispausdintas iš kompiuterio žemėlapis latvių kalba buvo per smulkus ir neinformatyvus, todėl daugiausia vaikščiojau sekiodama didesnius žmonių srautus. Iš visų mano aplankytų programoje nurodytų objektų man įsiminė vos keletas, o didžioji dalis buvo labai prastai surengti. Net mūsų Vilniaus Kalėdos be traukinuko man pasirodė būsiančios jaukesnės.

Turbūt nereikia stebėtis, kad daugiausia smalsuolių sutraukė Laisvės paminklas, ant kurio buvo rodoma šviesos ir garso instaliacija. Man šis renginio objektas irgi patiko labiausiai. Galima sakyti, atpirko visus nesklandumus ir po šitos instaliacijos jau buvo galima tiesiog be žemėlapio klaidžioti po Rygos senamiestį, nes geriau nemaniau rasianti. O kai Kūtvėla teisi, jinai teisi.

Laisvės paminklas, Ryga, Latvija.

Latvijos vėliavos spalvos.

Šviesos festivalis Rygoje.

Šviesos žaismas Rygoje.

Kadangi normalaus renginio žemėlapio nebuvo kur gauti, tai daugelio iliuminuotų objektų reikšmė ir svarba taip ir liko už mano supratimo ribų, nes informaciniuose stenduose pateikiama informacija indoeuropiečių prokalbės latviškąja atšaka man buvo tokia pat informatyvi kaip kad būtų pateikta išmirusia prūsų kalba.

Žvakutės ant blėkų. 

Iliuminuotas klaikios architektūros pastatas. 

Šviesos kubas kairėn.

Šviesos kubas dešinėn.

Kai kurios iliuminacijos-ne kūtvėloms suprasti.

Širdis Rygai.

Rugiagėlė ant fasado.

Geometriniai motyvai.

Bažnyčia apšviesta tokiu voratinkliu.

Lazeriukais galima pašviesti ir patiems.

Kurmių pasaka.

Šiam paveikslėliui paaiškinti man trūksta fantazijos.

Instaliacija iš žvakučių-Brailio raštas.

Sustojimas prie Brailio rašto žvakučių.

Laisvės paminklas Rygoje.

Vienas man patikusių apšvietimų- fontanas.

Apšviečiamas fontanas.

Ant šviesą keičiančių kvadratų buvo galima užlipti.

Mane sudomino, kodėl visi rikiuojasi į eilę, tai ir aš prisijungiau.

Lazerių labirintas- reikia eiti neliečiant lazerio, kitaip gausite dūmų uždangą.

Rygos šviesų festivalis.

Labiausiai vaikams patikęs objektas.

Rygos kavinės turi ką pasiūlyti, ir tai džiugina mano širdį.

Apšviestas fasadas. 

Istorijos knyga.

Šviesos instaliacijos ant miesto senųjų mūrų.

Lazeriai raižo Rygos dangų kitoje upės pusėje.

Ursulijus Lepečkojauskas atsisveikina su Ryga. 

Po pusryčių viename bistro netoli hostelio sėdau į Lux Express autobusą ir žiūrėjau "Madagaskaro pingvinus" iki pat Vilniaus. Prieš šią kelionę galvojau, kad reiktų siūlyti tokią idėja Vilniaus merui, tai jis turbūt asmeniniu dekretu uždraustų Kūtvėlai į užsienius važinėtis ir visokias naujas madas grįžusiai skiepyti, bet dabar matau, kad mums puikiai užtenka Kultūros nakties.

"Staro Riga" renginio minusai:

• renginio reklamos nebuvimas
• renginio informacijos anglų kalba nebuvimas
• renginio metu prie objektų pateiktas žemėlapis ir informacija- tik latvių kalba
• renginio žemėlapis (latvių kalba) atsirado vos pora dienų prieš renginį organizatorių tinklalapyje
• miestas nepakankamai apšviestas
• patys objektai nesužavėjo, šiame reportaže parodyti objektai buvo vieni geriausių

Iš gerosios pusės- Rygoje vis dar susikalbėsite rusiškai (pun intended), senamiestis mažiau nušiuręs nei prieš metus, susisiekimas Lux Express autobusais nesudaro vargo, pastebėjau atsiradus daugiau elegantiškų kavinaičių. Siūlau pažiūrėti "Staro Riga" šviesų festivalio video. Šiemet renginio kuklumas aiškinamas -neoficialiais šaltiniais- kad pernai Ryga buvo Europos kultūros sostinė, todėl gavo finansavimą renginiui, o šiemet tik partneriauja su UNESCO, todėl ir renginys kuklesnis. 

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šiuo metu "Staro Riga" šviesų festivalio internetiniame tinklalapyje yra ir angliška versija. Tuo metu, kai aš ieškojau informacijos apie šį festivalį, jos dar nebuvo. Bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada?

Beje, Delfi irgi parašė apie šį renginį. Man įdomu, ar pavyktų kada gauti statistiką, kiek lietuvių pabuvojo tame renginyje? Ar patys buvote šiame renginyje Rygoje? Ką manote apie tokį renginį Vilniuje? Gal matėte Klaipėdos apšvietimus?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Šviesiašventaitė