2016 m. gegužės 20 d., penktadienis

Kaip nueiti iki bibliotekos Varšuvoje trečią valandą nakties kai ant pečių ne galva, o kalafioras.

Sugalvojau nuvažiuoti į Muziejų naktį Varšuvoje. Mintis kilo spontaniškai, bet-kaip dažna mano beprotystė- susilaukė kolegės blogerės Aistės palaikymo. Ką ten palaikymo, tikrą savo Vaiką kartu pasiėmė. Tik lenkai niekaip ilgai renginio programos į anglų kalbą neišvertė, informaciją gavau tik kelios dienos prieš renginį. Iš to džiaugsmo pamiršau susipakuoti Ursulijų Lepečkojauską, o kelionės dokumentus palikau ofise, todėl kelionės dienos ryte dar turėjau skuosti į kitą miesto galą. Sakau, ant pečių ne galva, o kalafioras. Tuoj reikės ir tinklaraštį rebrandinti į kokias Kalafioragalvės Keliones. Ką ten viešbučio rezervacija ir žemėlapiai, pamiršau ir Rokiškyje gyvenančio katuko Frico adresą, kuriam pasižadėjau iki gyvenimo galo atvirukus siųsti. Kelionės išvakarėse dar po miestą palaksčiau ieškodama Lenkijos zlotų, kurių ne tokiu geru kursu, kaip galima buvo tikėtis, pagaliau pavyko nusipirkti- Vilniuje arba zlotų nėra, arba kursas blogas. Netrukus paaiškėjo, kodėl.

P1510772
Lietuviškas Jogaila irgi yra ant lenkiško pinigo. Kursas maždaug 1:1 su mūsų buvusiu litu. Čia- Mieško I.
Traukinių grafikas į Kauną, kur gyvena Aistė, buvo nepatogus, todėl važiavau autobusu. Reisą vykdė firma "Kautra" nedideliu mikroautobusu, kuriame vienas keleivis visą kelią (1,5 val) garsiai aptarinėjo savo verslo reikalus su darbuotojais ir klientais. Tikiuosi, kai ateis ta diena, kurios mes nei vienas neišvengsime, jis degs pragare netoli Hitlerio.

dirzas
Kūtvėla- sektinas pavyzdys!

Kaune greitai susipakavome į Aistės mašiną ir netrukus riedėjome Lenkijos sostinės link. Žinoma, sustojome Suvalkuose "Kauflande", kur susipažinome su tautiečių pirkimo įpročiais.



Pačios irgi ne be grieko- pirkome ir maisto, ir ne maisto. Šiek tiek skaičiukų: apelsinų sultys 1 litras- 3,99 PLN, Lietuvoje, viename iš didžiųjų prekybos centrų (jo internetinės svetainės duomenimis šio straipsnio rašymo metu)- 1,01 EUR. Tai yra apie 0,90 EUR brangiau nei Lenkijoje. Toliau, vyšniniai pomidorai 250 g-2,99 PLN, Lietuvoje- 0,99 EUR, bet dabar akcija už 0,59 EUR, tai su akcija Lenkijoje brangiau gaunasi, o be akcijos-pigiau apie 0,30 EUR. Šampūnas Nivea 400 ml-7,99 PLN, Lietuvoje- 1,88 EUR už 200 ml (nėra didesnių buteliukų), tai man dvigubas šampūno buteliukas išeina už 1,83 EUR Lenkijoje. Fa purškiamas dezodorantas 150 ml-4,99 PLN, Lietuvoje-Fa firmos neturi, bet yra kitų, pigiausias 3,09 EUR. Tai Lenkijoje man tas dezodorantas kainavo 1,14 EUR. Kiaulienos kumpis -4,35 PLN, tos pačios firmos pakuotė Lietuvoje - 1,45 EUR. Tai mano kumpis eurais konvertuojasi į apie 0,99-1,00 EUR. Pabaigai-duona, paprasta duona, 350g-1,99 PLN, Lietuvoje- apie 1,00 EUR. Tai Lenkijoje mano duona kainavo 0,46 -0,50 EUR. Dar šio to pirkome, bet palyginimui užteks tiek. Mokėjau grynais.

Viešbutį mums užsakiau labai anksti, todėl netrukus galėjau užsiimti savo mėgstama veikla- žiūrėti, kaip jis brangsta artėjant kelionės datai. Kambarį gavome kuklų, bet švarų ir tvarkingą. Rekomenduoju- Start Hotel Aramis*, yra mokama automobilių stovėjimo aikštelė, netoli stoja miesto autobusas, yra bilietų automatas, pusryčiai labai netgi neblogi.

P1510776
Mūsų viešbutis "Aramis".


P1510781
Taip, tas Aramis. Trys muškietininkai ir Kūtvėla- geriausias Aleksandro Diuma kūrinys.
Mes pasistatėme mašiną mokamoje viešbučio aikštelėje (30 PLN parai, labai nekatalikiškai), nes jau iš anksto buvome vargais negalais miesto centre susiradę bilietų automatą, iš kurio nusipirkome (kai lenkiškai nemoki, tenka bendrauti su robotais) bilietą visuomeniniam transportui. Yra labai geras variantas grupei: penktadienio vakaras nuo 19.00 iki pirmadienio ryto 08.00 grupei iki 5 asmenų kainuoja 40 PLN. Gaunasi kažkas apie 9 EUR, bet kai grupei kainą padalini, tai visai prieinamai gaunasi. Kadangi jau buvo penktadienio vakaras, tai tik porą valandų turėjome pasivaikščioti po Varšuvos senamiestį, nes nuovargis darė savo, o ir programa rytoj nusimatė įtempta. Maloniai nustebino savo sezoną pradėjęs Multimedija fontanas, kurio šou pasižiūrėti atėjo nemažai žmonių. Nuo gegužės iki spalio penktadieniais ir šeštadieniais 21.00 arba 21.30 būna fontano pasirodymas su muzika.


P1510784
Šokantis Multimedia fontanas.

Netoli mūsų viešbučio buvo autobuso stotelė, kurioje stojo mums labai tikęs Nr. 116. Išlaipinau kitą rytą savo kolyžankas prie Lazienki parko ir, tuoj pat prisireikė lietsargių. Buvau apdairiai apsirūpinusi grūdinės kilmės produktais Lazienki parke gyvenančioms voverėms. Šis parkas buvo įkurtas XVII a. pelkėtose medžioklės valdose, priklausiusiose Didžiajam karūnos maršalui Liubomirskiui. XVII a. antrojoje pusėje saloje buvo įrengtos vonios- parko pavadinimas ir kildinamas nuo jų. Neseniai buvo atkurtas XVIII a. tradicijas menantis kinietiškas sodas, kurio atkūrimo darus konsultavo specialistai iš Pekino.

P1510794
Mus sužavėjo juodosios tulpės.
P1510800
Tulpės Lazienki parke jau baigia nužydėti.
P1510810
Dabar-rododendrų dienos.
P1510814
Kūtvėla lankosi Lazienki parke Varšuvoje.
P1510827
Kūtvėla kinietiškame sode Lazienki parke.

P1510831
Kaštonų žydėjimo metas.
P1510841
Salos rūmų sargas.
P1510844
Salos rūmų grožis.
P1510855
Kūtvėla šildosi salos rūmų grožio populiarumo spinduliuose.

P1510870
Lazienkose dabar nuostabiai žydi alyvos.

P1510874
Panas alyvose.
P1510876
Panas alyvose.
P1510879
Slepiasi, nedorėlis.
P1510881
Salos rūmai.
P1510889
Dar vienas turistų dėmesio magnetas.
P1510892
Kūtvėla neatsilaikė prieš tokį grožį.

P1510911
Mėlynos neužmirštuolės ir baltos tulpės.
Toliau, išnaudodamos grupinio bilieto privalumus, tęsėme kelionę iki Varšuvos bibliotekos, kuri garsėja savo sodu. 2002 m. atidarytas Irenos Bajerskos sukurtas sodas kartais vadinamas geriausiai slepiama Varšuvos turizmo paslaptimi. Lankymas nemokamas, o pamatyti tikrai yra ką.


P1510920
Varšuvos biblioteka.

P1510929
Varšuvos bibliotekos sodas.
P1510939
Tyla ir ramybė. Tada ateina turistų grupė.
P1510941
Kupolas ant stogo.
Šalia Varšuvos bibliotekos yra Koperniko mokslo centras, kurį planavome aplankyti Muziejų nakties metu. O kadangi iki jos pradžios dar buvo laiko, nuvažiavome iki Saski parko. XVIII a. įkurtas parkas yra vienas seniausių viešųjų parkų parkų pasaulyje, pirmiausia buvęs prancūziško parko stiliaus, o XIX a. perkurtas angliško parko pavyzdžiu. Iš kadaise čia buvusių rūmų neliko nieko, išskyrus nedidelį fragmentą, kur dabar dega amžinoji ugnis, ir saulės laikrodį. Parke yra fontanas ir daug alegorinių skulptūrų, net du Šopeno muziką grojantys suoliukai. Šopenu turistiniais tikslais Varšuva naudojasi tikrai gerai- galima atsisiųsti programėlę ir pasidaryti selfį su garsiuoju kompozitoriumi. Jis mirė Paryžiuje, kur yra palaidotas Per Lašezo kapinėse. Jo širdis urnoje ilsisi vienoje iš Varšuvos bažnyčių kolonų.

P1510957
Alegorija su kaštonais.
P1510975
Tikrai kažkas doro, dangun žvelgiančio.

P1510978
Saski sodai, Varšuva.
P1510982
Nenustatomos reikšmės alegorija.
P1510986
Jupiteris.
P1510992
Saski sodai su fontanu.
Jau buvo laikas atiduoti duoklę skrandžiui. Kadangi mano kompanija pirmą kartą lankėsi Varšuvoje, tai ir jų koldūnų nebuvo ragavusi. Taigi, įjungėme "pierogi radar" ir pradėjome zonduoti Varšuvos senamiestį. Šiaip tai ne pati geriausia idėja, nes čia labai realiai galima užsirauti ant brangaus ir neskanaus maisto. Ką mes, žinoma, ir padarėme.


P1520007
Koldūnų beieškant galima rasti ir kai ką dailaus.


P1520017
Varšuvos senamiestis atkurtas po Antrojo pasaulinio karo.

P1520032
Varšuvos undinėlę labai mėgsta žvirbliai ir turistai.
P1520039
Dar žvirbliai mėgsta ir skaniai pavalgyti.

Gaila, kad mes ne žvirbliai ir nemokame taip gerai atsirinkti kur skanu, o kur ne. Mes turėjome nelaimę išsirinkti valgyti koldūnus pas "Kamienne Schodki". Personalas ne tik kad nežinojo jų paties bevielio interneto slaptažodžio, bet netgi nežinojo, kur pas juos rozetė pakrauti mobiliajam telefonui. Be to, supainiojo užsakymus ir užsimetė apie 10 PLN aptarnavimo mokestį. Jau nekalbu apie pačius patiekalus- čia matote porciją koldūnų su mėsa už 29 PLN (apie 7 EUR).  O blogiausia, tai atšaldytas raudonas vynas. Bet kai kalafioras ant pečių, tai ko čia stebėtis.

20160514_142642
Nepasakyčiau, kad skanūs buvo.

Šiaip ne taip nugurkę tuos koldūnus, išėjome ieškoti tradiciniais Varšuvos saldumynais laikomų desertų . Vieną radome visai netoli Varšuvos pilies, ir tai buvo absoliučiausiais geriausias maistas visos kelionės metu.

P1520048
Wuzetka, gavome pas Cukiernia Camargo.
Wuzetka pyragaitis yra žinomas nuo 1940 m. Jo buvo galima paskanauti kavinėse ir restoranuose, o netrukus jį ėmė kepti ir darbščios šeimininkės. O va kito pyragėlio- Zygmuntowka- neradome. Dar turėjome šiek tiek laiko, todėl pasivaikščiojome po Varšuvos senamiestį. Prasilenkėme su viena kita turistų grupe, tik nepasakyčiau, kad jau sezonas. Norėjau savo kompanijai Marijos Kiuri namą parodyti, bet jis dabar remontuojamas.

P1520057
Paminklas Katynės aukoms.
P1520063
Varšuvos miesto siena.
P1520065
Dvigubi vartai ilgą laiką patikimai saugojo miestą.
P1520070
Puošnus namo fasadas.
P1520073
Geležinė Lapė Varšuvoje.

P1520075
Žvejai ant namo fasado.

P1520080
Marija Kiuri.
Grįžome į viešbutį šiek tiek pailsėti, bet kol vėl išsikrapštėme, tai tikslą pasiekėme žymiai vėliau negu reikėjo. Betgi sakau, kalafioras ant pečių. Buvau numačiusi Muziejų nakčiai keturis muziejus: Lenkijos žydų istorijos muziejų, Koperniko mokslo centrą, Nacionalinį muziejų ir Vilanovo rūmus. Dabar jau ateičiai žinau, kad reikia išsirinkti visam vakarui tik vieną muziejų ir jo laikytis įsikibus dantimis ir nagais. Tiesa, nemokamai lankomi muziejai atveria ne visas sales, todėl pilnos ekspozicijos vis tiek neišeis apžiūrėti. Mano genialusis planas griuvo su trenksmu, kai pamatėme eilę prie pirmojo muziejaus.

P1520084
Jau atstovėjome pusę eilės.
Tačiau vilties teikė tai, kad ta eilė judėjo. Lėtai, kaip per matematikos pamoką prie lentos iškviestas mokinys, bet judėjo. Žmonių srautą reguliavo sukamos durys ir du metalo detektoriai. Tai išėjo tik į naudą, nors stovint eilėje ir burbant taip iš pradžių neatrodė. Mano tikslas buvo pamatyti atkurtą medinę sinagogą, ir likau sužavėta tuo, ką pamačiau. Deja, mes padarėme klaidą, kad tik lėtai perėjome visas galerijas, o ne pasilikome čia porai valandų, nes ekspozicija tikrai to verta- jau dabar planuojuosi sugrįžimą. Muziejaus nakties autobusais, kurių vienas buvo vintažinis, šiaip ne taip nubrazdėjome iki Koperniko mokslo centro. Kamščiai ir šviesoforai Varšuvoje- atskiras košmaras. Kai pasiekėme Koperniko mokslo centrą, tai net negera pasidarė- žmonių eilė driekėsi gal apie porą kilometrų, ir ji nejudėjo! Nu ir pypt pasakėme, nestovėsime. Nacionalinį muziejų su Žalgirio paveikslu jau seniau buvome nusprendę praleisti dėl laiko stokos, todėl sėdome į metro ir už kelių stotelių susiradome autobusą į Vilanovo rūmus. Atvykome kaip tik laiku, nes įleidinėjo naują grupę, bet čia laukė nedidelis nusivylimas- buvo atidaryta tik maždaug trečdalis salių. Kiek supratau, moteriškoji rūmų dalis šiuo metu ir taip yra restauruojama, o vyriškoje rūmų dalyje, mano manymu, nėra ką turistui veikti be gido. Sodų naktį, savaime suprantama, apžiūrėti nepavyko. Į viešbutį grįžome apie vidurnaktį, bet spėjome į Eurovizijos nugalėtojos paskelbimą.

Kitą rytą jau po pusryčių savo automobiliu nuvažiavome atgal į Vilanovą, nes aš visgi norėjau apeiti savo mylimus sodus. Mano kompanija liko sėdėti automobilyje ir mirkti bevieliame internete. Vilanovo rūmų soduose (5 PLN) tokį ankstyvą rytą buvau vienintelė lankytoja, nes nebuvo net eilės prie nemokamo rūmų lankymo bilietų (taikoma sekmadieniais). Tačiau šį kartą sodai manęs kažkodėl taip nebepradžiugimo, kaip anksčiau. Gal jau persisotinau jais?

P1520091
Vilanovo rūmų sodai.
P1520102
Berniukas su gulbe.
P1520123
Jungtinis Lenkijos ir Lietuvos herbas.
P1520128
Vilanovo sodai ankstų rytą.
Tuomet mano kompanija pasiliko apžiūrėti Koperniko mokslo centrą. Aš esu buvusi jame bent du kartus, todėl dar kartą mokėti 27 PLN nebenorėjau. Beveik porcija koldūnų! Tai kol mano kompanija ieškojo Archimedo šriubo, aš ieškojau pašto. Juk turėjau kažkaip katuliui Fricui atviruką išsiųsti! Sekmadienį Varšuvoje nusipirkti pašto ženklą yra be galo sudėtinga, nes nedirba joks spaudos kioskas (gal tik vienas kitas kur centre), bet yra kiaurą parą dirbantis pašto skyrius netoli Saski sodų. Tai nupirkau pašto ženklus, pati paseilinau, prilipinau ir išsiunčiau pirmenybiniu paštu atviruką katuliui Fricui į Rokiškį- šiuo metu jis yra jau gautas, ir katulis, sakė jam dirbantis šeimininkas, labai patenkintas. Tada metro grįžau iki Koperniko mokslo centro, iš kur mano kompanija jau buvo išėjusi, kupina mokslo dvasios. Tame tarpe buvau nužiūrėjusi automobilio stovėjimui vietą netoli pilies, bet apie valandą laiko sukome mes ten ratais kvadratais ir niekaip neradome kur sustoti. O taip norėjau dar Varšuvos pilį parodyti! Galiausiai, kai buvo paimta kryptis į Vilanovo McDonaldą, radosi laisva stovėjimo vieta, bet dėl legalumo tai negaliu garantuoti. Lėtai perėjome Varšuvos pilies menes (kažkodėl prievartine tvarka reikėjo nusirengti rūbinėje). Lankytojams buvo atvertos ne visos salės, bet tos, kurios buvo atvertos, buvo sujungtos iš kelių maršrutų, todėl šį kartą pamačiau ir Jogailaičių portretų salę. Bado kirminą skrandyje numarinome McDonalde, o kai, kramsnodamos paskutinę bulvytę, įvedėme kelionės kryptį į GPS, tai ir paaiškėjo, kad Kaune būsime apie 22.40 Lietuvos laiku ir tik tada, jeigu nestosime niekur sysinti, dujų piltis ir kavos gerti. Savaime suprantama, tai neįmanoma- moterims būtinai reikia ir sysinti, ir dujų piltis, ir kavą gerti.

Gerokai pavažiavus už Varšuvos mano kalafiore pradėjo krebždėti mintys, kad galbūt reikia susižiūrėti, kada tas paskutinis traukinys iš Kauno į Vilnių. Tai kai pajungti šiam kilniam tikslui giminės, draugai ir pažįstami pranešė, kad paskutinis du didžiausius Lietuvos miestus autobusas iš Kauno į Vilnių išvažiuoja 21.30 val., o paskutinis traukinys- 21.40 val.(iš Suvalkų, Augustavo ir Marijampolės transporto nebuvo iš viso), man kilo klausimas, kur teks tą kalafiorą glausti Kaune naktį. Dėkui visiems atsišaukusiems, kurie pasiūlė nakvynę, bet kadangi buvau nusižiūrėjusi labai ankstyvą traukinį (kurį paskui vis dėlto pavėlinau, nes nu pypt 5.30 reisas, tai kada kelt?), tai užsisakiau greituoju būdų artimiausią viešbutį. Laimei, tą dieną spėjo alga įkristi į sąskaitą. Netgi idėją sugeneravau- mobili aplikacija tokiems nelaimėliams kaip aš, rodanti visus transporto variantus, nes dabar paaiškėjo, kad apie 23.00 val. iš Kauno oro uosto išvykti galėjau oro uosto ekspresu. Betgi visi kalafiorai protingi po laiko. Aplikacija vadintųsi "Kalafioro gelbėjimas".

Taigi, nakvyne gelbėjausi pas Ibis Hotel Kaunas. Netgi į kažkokią sektą įstojau, kad nuolaidų ateityje gaučiau. Patį viešbutį vertinu labai gerai. Labai maloni panelė mane įregistravo, netgi pasirūpino pusryčiais išsinešimui, kuriuos su malonu sukramsnojau rytiniame traukinyje į Vilnių. Kambarys patogus, lovos matracas kaip pūkas, vonios kambarys švarus, rankšluosčiai tviska baltumu. Kambarį gavau kaip ir norėjau- su dvigule lova ir viršutiniame aukšte. Tik kitą kartą reikia dviese strigti, bus pigiau.

P1520138
Kalafioro prieglobstis, kai praleidi paskutinį traukinį į Vilnių.
Štai taip baigėsi kelionė į Muziejų naktį Varšuvoje. Jeigu ne tas šampūnas Suvalkuose, tai tokia kelionė neapsimoka, nes laiko ir finansų atžvilgių įveikti tik vieną muziejų yra labi nerentabilu. Bet žinau, kad buvo kelionių agentūrų, kurios vežė į Varšuvos muziejų naktį, tai būtų labai įdomu sužinoti turistų atsiliepimus kur jie ėjo ir kaip jiems sekėsi. 

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Kalafioragalvė

3 komentarai:

Aiste rašė...

Man atrodo, su matematika straipsnio pradžioj ne itin ;)

Aiste rašė...

Beje, atsiskaitant kortele, kursas yra 1:4,21 jei iš karto moki eurais, arba 1:4,39 jei valiutų konvertavimą palieki mastercardui (tik reikia įvertinti, kad už šitą paslaugą mūsų kai kurie bankai jau plešia mokestį).

Ele Pranaityte rašė...

Internetuose naudojau konvertacijas, tai galbūt sublūdijau kažkiek. Tai taip išeina, kad eurais atsiskaityti yra geriau mokant kortele?