2017 m. vasario 12 d., sekmadienis

Vienos dienos kelionė į Biržus ir Jelgavos ledo skulptūrų festivalį.

Šiemet į Jelgavos ledo skulptūrų festivalį vykti neplanavau, nes jau pernai jis išsigimė. Tačiau viena akimi sekiau einamuosius kelionių įvykius ir pamačiau, kad Makalius organizuoja kelionę į šiemetinį festivalį, bet kažkodėl savaite anksčiau nei reikia. Pabarškinau klaviatūra į klaidą ir štai- gavau dovanų šią kelionę! O kadangi dovanotai kelionei niekas į programą nežiūri, tai ir sutikau. Juolab kad Jelgava kaip miestelis yra mano mylimas ir godojmas, o jie dar turi ir žaislų žiurkėnams zooprekėse, ko mūsų KIKA niekada nepasirūpina, todėl Kristoforą Mikalojų Radvilą-Žiurkėną (Kristupėlį) pamaloninti galėjau. Kelios dienos iki kelionės gavau programą su išvykimo laiku ir vieta. Išvykome 06.00 val. (rytiniai išvykimai yra RESIDENT EVIL), bet jau pirmuoju autobusu iš Baltupių galėjau atvažiuoti, tai nereikėjo taksi kviestis. Tada sekė dar vienas neišvengiamas blogis- 1,5 val. kelionė į Kauną paimti kitų turistų, tai buvo beviltiškai iššvaistytos mano nepakartojamo gyvenimo akimirkos. Po trumpo sustojimo Statoile prie Panevėžio, kur savo eurais pamaitinome besotį jo mokamo WC aparatą, mūsų šaunusis vairuotojas Raimundas suko vairą į Biržus. Mūsų gidas Deividas surinko eurus už mokamus ojektus ("Žaldoko alų" gavome dovanų! LIKE LIKE LIKE) ir pradėjome dirbti turistais.

P1560738
Ursulijus Lepečkojauskas irgi buvo šitoje kelionėje. 





P1560719
Pirmas žvilgsnis- nelabai įkvepiantis.

P1560720
Atkurtas arsenalo pastatas.

P1560721
Biržų štai garbinga pilis.

P1560724
Ursulijus Lepečkojauskas kiek jaudinasi-juk tai pačių Radvilų pilis!
P1560726
Gražiosos Biržų pilies arkados.
Radvilos buvo vieninteliai, tituluojami Šventosios Romos imperijos kunigaikščiais. Versijų, kaip jie tą titulą gavo, yra įvairių: kaip atlyginimą už ištikimą diplomatinę tarnybą, kaip atlyginimą už Nesvyžiaus parapijos įsteigimą, yra ir teigiančių, kad Radvilos kunigaikščių titulą tiesiog nusipirko. Kernavės bajoras Kristinas Astikas (mirė 1444 m.) dalyvavo sudarant svarbias savo epochos sutartis, o Horodlės sutarties metu 1413 m. kartu su kitomis lietuvių šeimomis (iš viso jų buvo 47) gavo lenkų bajorų herbą,- Radvilos gavo teisę nešioti Trimitą. Kristinas Astikas turėjo keturis sūnus, vienas jų buvo Radvila Astikaitis, nusipelnęs valstybės veikėjas, kurio vardas tapo giminės pavarde. 1547 m. Šventosios Romos imperatorius Karolis V už nuopelnus kovose su stačiatikiais ir totoriais suteikė kunigaikščių titulą ir erelio herbą Mikalojui Radvilai Rudajam, o jo brolis Austrijos karalius Ferdinandas I už kelių dienų suteikė šį titulą Mikalojui Radvilai Juodajam. Radvila Rudasis tapo Biržų-Dubingių kunigaikščiu, Radvila Juodasis- Olykos ir Nesvyžiaus kunigaiščių. Po dviejų metų šiuos titulus patvirtino Žygimantas Augustas (tuomet jau du metai kaip vedęs Barborą Radvilaitę, tai gal žmona paprašė :-) ).

Pažintį su Biržais pradėjome smagiai-nuo Žaldoko alaus pramoginės-edukacinės-degustacinės programos (alaus vegetarams buvo giros). Ragavom alutį, skanavome sūrio, klausėmės kaip gimsta biržietiškas alus, mokėmės tarmiškai dainuoti, lingavome ir juokėmės. Sužinojau, kad skaudamą dantį reikia alumi praskalauti, tik neperklausiau, ar tą skalavimo skystį po procedūros reikia nuryti ar išspjauti. Tai dabar ir nebežinau kaip gydytis, kad nepakenktų! Dar sužinojau, kad į alų cukraus dėti nereikia, nes toks alus paskui galvos skausmus ir pagirias iššaukia, bet matyt to cukraus aludaris visgi buvo įdėjęs gerus porą šaukštų, nes šiandien galva kaip kaladė, o išgėriau tik dvi stikines. Paskui buvo šokiai. Devyniais prakaitais išmušti vos gyvi palikome vaišingus edukatorius ir šūkčiodami "Ramtadrylia oilia, oilylialia!!!" ką tik išmokto šokio žingsneliais nušokavome paskui savo gidę, nes mums dar buvo numatyta ekskursija po Biržų pilį. 

P1560730
Ursulijus Lepečkojauskas skanauja Žaldoko alų. 

alus
Biržiečiai svečių nebijo, visada pasirengę. 

P1560734
Gražioji Biržų pilis.
Ekskursija užtruko ir, mano manymu, iš dalies ši gaišatis ir sukėlė toliau sekusias problemas Jelgavoje. Ekskursija po Biržų pilį buvo padrika ir ištęsta, mažai akcentuojami Radvilos, daugiau dėmesio skirta kraičio skrynioms ir panašioms vertybėms. Tai meditavau ant suoliuko atitrūkusi nuo realybės ir prameditavau, kad galėjau padėbsoti į retą spausdinį- Brastos Bibliją, tai teks į Biržus dar kartą atvažiuoti. Protestantas Radvila Juodasis savo nurodymu Brastoje išleido Bibliją lenkų kalba (to meto mūsų elito kalba). Vertimas truko šešis metus ir buvo išspausdinta 500 egzmepliorių. Bet katalikai jo palikuonys to nevertino- Radvila Našlaitėlis šias Biblijas supirkinėjo ir degino viešai. Bandant apsaugoti šias knygas, jų titulinis lapas buvo išplėšiamas, kad sunkiau būtų knygą įdentifikuoti. Biržuose saugomame egzmeplioriuje šis pavojingas titulinis lapas yra išlikęs. Būtų buvę įdomu sužinoti ir apie Biržų jaunimo savanorystės programą, nes vienoje salėje persimečiau žodžiu su mergina, kuri prisistatė savanore, bet kalbėjo su aiškiu akcentu. Man pasirodė keista, ką muziejuje veikia savanoriai, dabar būtų labai įdomu sužinoti, nes informacijos niekur nerandu. Tai čia pastabos ateityje tobulinimuisi.

Man labai patiko apsilankymas Biržų pilies arsenale. Čia galėjau, kad ir pro stiklą, padėbsoti į Kazimiero Semenavičiaus "Karo meną". Legenda pasakoja, kad Kristupas Radvila Perkūnas liepęs pastatyti pirmuosius rūmus, bet vienas jų kampas vis sugriūdavo. Vietiniai gyventojai baimingai kuždėdamiesi vardijo visas įmanomas šito antgamtinio reikšinio priežastis- nuo skirtingus tikėjimus išpažįstančių žmonių nesantaikos, Radvilų giminės nesutarimų, senųjų pagoniškų dievų paniekinimą... Senąjį tikėjimą išpažinęs atsiskyrėlis patarė į tą bokštą įmūryti jaunavedžių porą. Tai gelbėjo- tas pilies kampas negriuvo Lietuvą siaubiant karo audroms, netgi susprogdinus pilį. Nuo priešų pilį, be tos vargšės jaunavedžių poros, dar saugojo įspūdingi įtvirtinimai su pylimais, vandens grioviais ir pakeliamu tiltu. Deja, 1704 m. Šiaurės karo metu švedai pilį paėmė ir susprogdino. 1811 m. Dominykas Radvila už skolas pilį perleido grafui Mykolui Tiškevičiui. Biržų pilies rūmai atstatyti 1988 m. Labiausiai mane suintrigavo Biržų patrankų istorija. Dar 1625 m. užpuolę švedai išsigabeno, sakoma, apie šešiasdešimt patrankų. Keletas jų eksponuojama Švedijos karo muziejuje, bet bandymai jas susigrąžinti kol kas nesėkmingi.

Arsenale išmaniosiomis technologijomis parodoma, kaip 1704 m. švedai užėmė Biržų pilį. Švedų generolo majoro Adomo Liudviko Levenhaupto memuarais paremtas pilies šturmo atkūrimas mus iš pradžių prajuokino: "Žiūrėkit, žiūrėkit, tarakonai bėga...a, čia moterys su vaikais pasitraukia į saugią vietą?...O čia musės atskrido....a, čia švedų armija?" Kai pagaliau mums buvo vizualiai paaiškinta apie nepaimama laikytos Biržų tvirtovės klastingą švedišką paėmimo būdą, mums buvo labai nefaina. Sakykime, dabar geriau suprantu, kaip jautėsi Kryžiuočių ordinas po Žalgirio mūšio. Ką sugalvojo švedai? Apsilankykite Biržų pilies arsenalo ekspozicijoje ir sužinosite, nes mūsų grupė prisiekė -net ranką ant biržietiško alaus statinės padėjome, kad priesaika būtų tvirtesnė-niekam nieko nesakyti.

Kur ieškoti Žaldoko alaus ir gudriojo švedų generolo majoro: Biržų krašto muziejus SĖLA

Kai grafo Mykolo Tiškevičiaus sūnus Jonas Tiškevičius pradėjo valdyti Biržų valdas, jis 1862 m. įsteigė majoratą, Astrave įkūrė rezidenciją ir tą vietovę papuošė gražiais rūmais ir parku. Tad ir mes toliau vykome apžiūrėti Astravo dvaro ir pereiti garsiuoju Širvėnos ežero tiltu.

P1560739
Astravo dvaras. 1862 m., architektas Tomas Tišeckis.

P1560742
Ursulijus Lepečkojauskas grožisi Astravo dvaru. 
Sakoma, grafas Tiškevičius net nebandė restauruoti karo nuniokotų Biržų pilies pastatų ir tiesiog pasistatė naujus. Astravo rūmuose buvo ir didžiulė biblioteka, daug paveikslų, ginklų kolekcija, o liūtų skulptūras išliejo Sankt Peterburge. Šiandien šie liūtai yra Kaune, o Astrave yra jų replikos. Yra ir užtvanka, primenanti romėnų akveduką, bet šiandien jos neapžiūrėjome.  Astravo dvaras šiuo metu turistų lankymui nepritaikytas.

P1560747
Ursulijus Lepečkojauskas bendrauja su žvėrių karaliumi.

P1560755
Kūtvėla grožisi Astravo dvaro liūtais.

P1560754
Asmenukė su žvėrių karaliumi.

P1560750
Mano pasaulis, mano.

P1220344
Kūtvėla Kaune prie originaliojo žvėrių karaliaus.
P1540898
Kūtvėla prie Lvovo miegančio liūto.
Toliau mes išsiaiškinome, kodėl Biržų vyrai, kad ir alų geria (nes geriau pilvas nuo alaus, nei kupra nuo darbo, ar ne?) vengia tuoktis Biržuose. Nes nuotaką per tiltą nešti reikia!

P1560757
Ilgiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje.

P1560759
Ursulijus Lepečkojauskas džiaugiasi, kad susituokė ne Biržuose. 
Kilučių ežero agaras dar žinomas kaip vandens riešutas. Taip jį pirmasis pavadino mokslininkas Karlas Linėjus. Kadaise, manoma, augęs ir Širvėnos ežere, šiandien laikomas išnykusiu. Vietoje "Gal dar ir raktą nuo kambario, kur pinigai sudėti?" dabar sakykite "O Kilučių agaro ar nenori?"

P1560760
Širvėnos ežeras žiemą.

P1560768
Kūtvėla eina per Širvėnos tiltą.


P1560772
Va jis- Biržų vyrų siaubas.

Biržų krašte negalima linkėti "kad tu prasmegtum", nes dėl smegduobių taip gali imti ir atsitikti. Viena iš garsiausių smegduobių- Karvės ola, link kurios mes jau autobusu nuvažiavome. Mūsų gidas pasakojo visokias baisybes apie čia atsiverčiančias duobes, todėl aš pasistengiau perimti iniciatyvą į savo rankas ir pasiūliau neužsibūti šiame nestabiliame krašte, nes dar teks pavadinti naują duobę Kūtvėlos vardu. Arba tas faktas, kad viena duobė pavadinta Velykų duobe, nes atsivėrė per Velykas-o kas garantuoja, kad ten neįsmuksiu ir neatsidursiu Velykų saloje? Pas mane mėnesiui į priekį darbai suplanuoti! Bet mano protingų minčių niekas neklausė ir mes vis dėlto sustojome prie Karvės olos.

P1560774
Ursulijus Lepečkojauskas tirtina kinkas. 
P1560776
Karvės ola.

P1560782
Gal jau galime važiuoti namo? Kūtvela face. 
Speleologų manymu, Karvės olai jau 200 metų. Jos gylis yra apie 12,6 m. Yra ir legendų apie Karvės olą. Štai viena pasakoja, esą čia ganėsi vieno dvaro karvės. Kumetė, palikusi miegantį dvare mažą vaikelį, atėjo pamelžti karvių. Bemelždama išgirdo, kad jos vaikelis verkia ir parbėgo į dvarą. Kai nuraminusi vaikelį sugrįžo, rado žiojėjančią didžiulę duobę, o ant jos krašto kabojo tik grandinė. Dar pasakojama, kad per vieną medžioklę dvarininko skalikas, besivydamas kiškį, skuodė taip arti Karvės olos kranto, jog paslydęs įsivertė į ją. Šeimininkas, gailėdamas brangiai įsigyto šuns, už 25 rublius tuoj pat pasisamdė vieną raumeningą vyriškį jį gelbėti. Šis, surišęs kelias vadeles ir vienu galu persijuosęs, o kitą apsukęs apie medį, nusileido į gilią prarają, kur inkšdamas plūduriavo skalikas. Susirinko nemažai smalsuolių. Ilgokai palaukus, bet vis negirdint sutarto signalo, buvo nekantriai timptelėtos aukštyn vadelės ir ištrauktas … nebegyvas šuns gelbėtojas. Apsižiūrėta, kad be pėdsakų kiaurymėje jau dingęs ir numylėtasis skalikas.

P1560785
Schema, kad įkritus žinotum, ar pas rupūžes ar pas šikšnosparnius keliauji. Dar bakterijos žudikės gyvena. 
P1560786
Karvės ola.

P1560793
Kūtvėla ir karvė.

P1560800
Karvė ir Kūtvėla.

Mūsų grupė, garbė Viešpačiui aukštybėse- pilnoje sudėtyje, grįžome į autobusą ir dar apie 1,5 val. važiavome iki Jelgavos. Kai sukant pro Birono rūmus (dabar-universitetas) pamačiau ten įrengtą parkingą, man dar besėdint pakirto kojas. Autobusas ant autobuso, vien lietuviški numeriai,- kasmetinė lietuviška Jelgavos turistinė okupacija buvo stipriai įsibėgėjusi. Aš atsiskyriau nuo grupės ir nubėgau nupirkti lauktuvių Kristupėliui. Gavau viską, ką norėjau, bet pavalgyti tada niekur negalėjau, niekur nebuvo vietų, eilės baisinės- lietuviai taip buvo užpūdę visą miestelį, kad net žiurkėnas trupinėlio negautų. Visa laimė, kad bilietą į ledo skulptūrų festivalį buvau iš anksto nusipirkusi, nes eilės prie kasų driekėsi neįmanomos, lietuvių turistų būriai šturmu ėmė ir Švč. Trejybės bokštą. Organzatoriai visiškai nepasirūpino minios valdymu ir prie ledo skulptūrų buvo neįmanoma prasibrauti. Aš, turiu prisipažinti, pralindau be eilės ir kažkiek pamačiau, daugiausia-savo fotoaparato ekrane, nes fotografavau aukštai iškėlusi ranką. Mums išvažiuojant atvažiavo dar daugiau autobusų ir eilė prie kasų driekėsi per pusę miestelio. Mūsų autobuse daugelis žmonių buvo nusiminę, kad nepavyko nieko pamatyti, nes jie tiesiog nelaukė baisinėse eilėse. Mačiau nuotraukas kitų žmonių, tai jie dienos metu visur normaliai priėjo ir viską pamatė, o mes ir atvažiavome kažkur apie 16.00, per patį piką.

eile
Kūtvėla eilėje nelaukė, ji nedorai pralindo.


P1560801
Jelgavoje Kalėdos tebesitęsia.
P1560803
Pirmas vaizdas į probleminę situaciją.
P1560808
Jau be eilės pralindus. Matosi kiek geriau.
P1560811
Festivalio tema-"Karnavalas". Iki autorių vardų neprasibroviau šį kartą. 

P1560812
Svarstyklės iš ledo.
P1560815
Ponas ir ponia Kaukė.
P1560819
Va tokia eilė buvo. Vienpusis judėjimas, kuris nejuda.
P1560826
Ledo baras. Eilė prie gėrimų. 
P1560833
Viena iš skulptūrų lauke.
P1560837
Man labai patiko ši žuvis.

P1560841
Gražuolė, ar ne?

P1560843
Radus tarpelį.

P1560851
Mano gražioji žuvytė.

P1560869
Odė bulvei.

P1560872
Eilės pradžia prie ledo skulptūrų.

P1560878
Labai graži instaliacija.

P1560881
Meilės medžiai apsunkę nuo vaisių-spynų.
Apie 19.00 val. (spėjusi visgi kažką pamatyti, atstovėti gyvą eilę bistro "Silva" ir pavalgyti bei subėgioti į WC) išjudėjome namo. Kelionė namo kiek prailgo, nes jau viršų ėmė nuovargis, tai bandžiau snausti (turėjau pagalvėlę ir pleduką įsidėjusi). Autobusas iki Kauno buvo praktiškai pilnas, tik Kaune persėdome į atsilaisvinusias vietas ir pavyko geriau nusnausti. Vilniuje išlipau prie Spaudos rūmų ir iki Baltupių parėjau pėsčia, nes iš paštomato pakeliui reikėjo pasiimti pirkinį, o jo saugojimo laikas buvo labai trupmas (pareiti užtrukau apie 1,5 val. ir čia man taip ir reikia už visus praleistus žygius).

P1560883
Kristupėlis apžiūri savo dovanėles.

Bendrai paėmus, kelionė buvo nebloga. Reikalus Jelgavoje sugadino ledo skulptūrų festivalio organizatorių aplaidumas (o gal godumas, siekiant kuom daugiau eurų paimti?). Jeigu važiuoti iš Lietuvos vėl, tai reikia planuotis ten būti vos jiems atsidarant ryte, nes bijau pagalvoti kas bus kitais metais. Rimtai svarstau ką daryti su smėlio skulptūrų festivaliu. Tikiuosi, Pakruojis bus pasimokęs iš kaimynų klaidos ir per savo festivalį tvarkysis geriau. Į Biržus tikrai grįšime, kad ir vasarą per tulpių žydėjimą aplankant Burbiškio dvarą, Bauskės pilį ir Rundalės sodus. Šiuo metu aktyviai tikrinu Makaliaus pasiūlymus į Maldyvus :-)

Kolegos blogeriai iš Latvijos buvo Jelgavoje, tai nakvojo Jūrmaloje ir atvažiavo kitą dieną. Skaitykite daugiau: XIX Международный фестиваль ледовых скульптур в Елгаве.

Ar buvote šioje kelionėje? Ar teko lankytis Jelgavos ledo festivalyje? Rašykite man komentaruose.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Karnavalaitė

8 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Paskaičius net džiaugiuosi, kad nevažiavau, iš kelionių agentūrų pasiūlymų gausos internete to ir reikėjo tikėtis. Labai jau nemėgstu grūsties :)O tų Maldyvų tai baltai pavydžiu...

Ele Pranaityte rašė...

Na, Maldyvus turbūt gausiu irgi klaidą radusi, nes kitaip finansai truputį neleidžia, o ir kryptis kaip kelionei tolima, kai tiek Europoje nematyta. O su Jelgava agentūros gerą verslą padarė, tik nežinau kaip kitais metais bus organizuojama, nes beprotnamis kažkoks.

Danutė rašė...

Cha, merginos, reikia žinoti kada važiuoti ;). 4 metai važiuojam ir niekada nebūna spūsties. Visada ramiai ir atidžiai apžiūrim visas skulptūras. Kiek norim ir kaip norim galim pozuoti prie jų ;). Tiesiog mums sekasi. Gražus ir mielas reginys. Šį kartą skulptūros komandinės ir vieno meistro „ištekintos“nuostabiai. Juk tema Karnavalas ;)

Ele Pranaityte rašė...

@Danutė: na savarankiškai tai ne su agentūra. Šiaip agentūros turėtų vežti grynai visai dienai į Jelgavą. O šiemetinės skulptūros tikrai buvo puikios.

Anonimiškas rašė...

Įdomu, kaip viskas eisis Pakruojyje? Laukiam įspūdžių!

Ele Pranaityte rašė...

Jau svarstome iš ansktyvo ryto ten būti :-)

Simona rašė...

Buvau, berods, 2014 metais. Atvažiavom panašiu metu, bet kažkaip stebuklingai spėjom prieš susirenkant žmonių miniai. Tai apžiūrėt pavyko neblogai, bet nuotaiką gadino begaliniai purvynai... Buvo netikėtai šilta, ir viskas buvo išminta iki geros košės. Nors skulptūros gražios, bet daugiau važiuot nebebuvo poreikio

Ele Pranaityte rašė...

@Simona: prisimenu ir aš tą renginį. Tada buvo, jeigu atmintis nemeluoja, kitoje vietoje nei dabar ir tikrai braidėme po dumblą. Aš važiuoju kasmet su mintimi "o gal jie pasimokė ir padarys kaip reikia" :D