Mane galima sutikti:

Spalis: Kelnas, Vokietija. Lapkritis: Jordanija. Sausis: Helsinkis, Venecija. Vasaris: Briuselis.

Kalėdinis nušvitimas Širvintose: miestas, kurį įkūrė briedžiai.

2017 m. gruodžio 10 d., sekmadienis

Jau tapo įprasta, kad Vilniaus ir Kauno Kalėdų eglutės tarpusavyje rungtyniauja socialinėje medijoje, bet šiemet, kaip koks Pilypas iš kanapių, į lyderių gretas ėmė ir iššoko Širvintos. Juk ne veltui sakoma, kad kartą metuose ir lazda iššauna. 

eglenight
Širvintų eglė, 2017 m.
Iš kokios pusės konkurencijos vėjas pučia parodė ponia Dovilė Audėjūtė iš Širvintų, pasidalinusi TV balsavimo rezultatais. Tai privertė mane atsiversti Lietuvos žemėlapį ir pasižiūrėti, kur yra tos Širvintos.

sadbuttrue
Spėju, Širvintų miestelio patriotai balsavo galingai.
Negalėjau likti abejinga tokiam iššūkiui ir nusprendžiau asmeniškai įsitikinti, ar ta Širvintų eglutė tikrai tokia graži. Be to, mane domina Lietuvos miestelių turistinis potencialas: didmiesčiuose turistai išlepinti pasirinkimo gausos, o mažesnieji miesteliai kažkodėl vangiai pritraukia turistus. Įvedžiau "Ką pamatyti Širvintose" į paieškos sistemą ir ašaromis springamas Gūglė tik antrame rezultatų puslapyje iškosėjo Širvintų rajono savivaldybės puslapį. Jame pasirinkus "Apie rajoną"-> "Lankytinos vietos", galima atsisiųsti Širvintų krašto turizmo vadovą (PDF formatas, spausti čia). Pačioms Širvintoms tenka tik keturi objektai: bažnyčia, du paminklai prie jos ir buvęs NKVD namas. Taigi, informaciją apie lankytinus objektus Širvintų mieste teko rankioti kaip žvirbliui trupinius.




Pirmieji gyventojai Širvintų rajone kūrėsi IX–VIII a. pr. m. e., šiose apylinkėse rasta akmens amžiaus stovyklų liekanų. Širvintų miesto pavadinimas, kaip pasakoja legenda, yra kilęs nuo Širvintos upės pavadinimo. Seniai seniai per miškų tankmę prie upės kelią pramynė briedžiai, čia širviais vadinami, todėl upė ir buvo pavadinta Širvinta, o upė davė vardą ir pačiam miestui. Briedis pelnytai puikuojasi Širvintų herbe, simbolizuodamas gamtos turtus ir senas medžioklės tradicijas, o kalavijas primena praeities kovas.

herbasbriedis
Širvintų herbas.
Vienas iš Širvintų miesto privalumų yra dažnas susisiekimas su sostine. Nepatogumų sukėlė iš rikiuotės išvestas bankomatas Vilniaus autobusų stotyje, bet tokiais atvejais Vilniuje praverčia Revolut bankinė kortelė, su kuria nemokamai išsigryninau pinigų be komisinio mokesčio kito banko bankomate. Mikroautobusas į Anykščius per Širvintas buvo pustuštis, o pati kelionė truko apie valandą laiko. Spaudė nedidelis šaltukas.

P1600025
Širvintų autobusų stotis. 
Pagrindinė Širvintų autobusų stoties funkcija- veterinarijos vaistinė, kur galima įsigyti subalansuotų kokybiškų pašarų gyvūnams. Laukimo salėje yra keli mediniai suoliukai, bet salę užrakina, kai baigiasi veterinarijos vaistinės darbo valandos, todėl laukiantiems autobuso tenka laukti kažkur kitur.  Autobusai privažiuoja dardėdami per duobes su balomis, nėra jokios turistinės informacijos. Matosi, kad Širvintų turizmo specialistai apie darnų turizmą dar negirdėjo, o 1 mln vietinių turistų, šiemet keliavusių Lietuvoje, sėkmingai aplenkė šį briedžių nutryptą kraštą. Tačiau gal ši stotis yra koks nors vertingas architektūros paveldas, menantis caro Žirnio laikus?

Širvintos-gražių moterų miestas, nes kas trečiame name yra grožio salonas, ir drąsių vyrų miestas, nes kas antrame name yra draudimo bendrovė. Šiuo metu vyksta Širvintų miesto tvarkymo darbai, tikėsimės, jie pasieks ir autobusų stotį.

P1600051
Tikėkimės, kad tikrai laikini tie nepatogumai. 
P1600026
Užrašas netoli autobusų stoties.
P1600180
Kita užrašo pusė.
Po eglišakiais turbūt žiemoja lepūs augalai, šiltuoju metų laiku puošiantys miestą? Šis užrašas tikrai labai mielas, gali tapti viena iš foto-stotelių turistams. Dar pora žingsnių ir atsiveria Igno Šeiniaus alėja. Tai-pėstiesiems skirta alėja su suoliukais, apšvietimu, daug perėjų ir vaizdu į-deja- tikrai intensyvų automobilių eismą. Reikia tikėtis, kad šiltuoju metų laiku čia puoselėjami želdiniai ir mažoji miesto architektūra, kuri dabar egzistuoja tik Ingress portaluose.

P1600028
Igno Šeiniaus alėja.

P1600033
Dailus laikrodis.

P1600037
Kalėdiniai papuošimai.

P1600038
Kultūros centras ir biblioteka. 
Šiame pastate po vienu stogu sugyvena Širvintų kultūros centras ir Širvintų rajono Igno Šeiniaus biblioteka. Verta pasidomėti ten vykstančiais renginiais, ypač šaltuoju metu laiku.

P1600045
Paminklas Ignui Šeiniui. Skulpt. H. Orakauskas, 2016 m. 
Igno Šeiniaus alėjoje 2016 m. buvo atidengtas paminklas Ignui Šeiniui. " Po Tėviškės dangumi sugrįžęs gražia skulptoriaus Henriko Orakausko sukurta iš bronzos lieta susimąsčiusio žmogaus, laikančio atvirą narvelį, figūra. Skulptūra vaizduoja žmogų, grįžusį į gimtinę. Rankoje jis laiko paukštę – lyg Lietuvos sielą, jo laukiančią grįžtant. Kita ant peties tupinti paukštė – lyg žinia, siunčiama iš Švedijos, ir narvelis – tartum likimas, laikomas rankose…"- rašo Širvintų kraštas. Lietuvių literatūroje Ignas Šeinius išgarsėjo kaip "Kuprelio" autorius-iš tiesų, šis kūrinys yra pirmasis lietuvių romanas apie meilę. Ignas Šeinius tapo bene garsiausiu rašytoju Skandinavijoje, prie to ypač prisidėjo jo 1942 m. švedų kalba parašytas "Stebuklo belaukiant", išverstas ir į kitas kalbas. Sakoma, kad "Suomijos informacijos ministeris pareiškė, kad jo knyga atstojusi visą armiją kariuomenės prieš komunizmą. Pats Švedijos karalius sakėsi negalėjęs tris naktis miegoti, kol neperskaitęs Šeiniaus veikalo“. 

P1600048
I. Šeinius. Paminklo fragmentas.

P1600049
Keturios pasaulio šalys.
Prie upės yra 1981 m. Vilimo Ketvirčio sukurta skulptūra "Širvinta". Dabar ją supa klojamų trinkelių krūvos ir išmindytas dumblas, tikiuosi, iki šiltojo metų sezono krantinę pavyks sutvarkyti. Iki skulptūros atbridau dumblu (vartai buvo atkelti, jeigu ką), drebėdama, kad koks permirkęs laidas nenukratytų. Bet tikras kelionių korespondentas dėl gero kadro visada turi būti pasiruošęs rizikuoti!

P1600055
Mergelė ant bangos. 

P1600057
Širvintų Širvinta.
Ir, žinoma, garsioji Širvintų eglutė! Nors dienos metu apšvietimai vos matomi, nuolatos stojo mašinos ir žmonės išlipdavo nusifotografuoti. Iš savivaldybės pastato gretimais grojo Kalėdinė muzika, nors jo foje buvo užrakintas. Labai neversliai pasirodė Širvintos- juk čia galima prekiauti karštais gėrimais, imbieriniais meduoliais, rinkti aukas beglobiams gyvūnams... Galų gale, galima tiesiog vaišinti karšta arbata, juk žmonės su mažais vaikais atvažiuoja. Tikrai nebuvau vienintelė vilnietė tą dieną užsukusi pasiįdomauti, o juk Kalėdų sezonas tik įsibėgėja. Mano pakalbinti rajono gyventojai piktinosi, kad nėra normalios turizmo vadybos, o rajonas, pasak jų, "yra melžiamas".

P1600064
Širvintų eglutė.
Širvintų eglutė abejingų nepaliko: vieni įžvelgė galimybę palįsti angelui po sijonu, kiti matė Širvintuose nusileidusį kosminį laivą, dar kiti nutarė, kad čia bus milžino skrybėlė... Bet kuriuo atveju, susilaikiusių nebuvo. O man jau skaudėjo pirštų galiukus ir šalo nosis, todėl dairiausi, kur galima būtų išgerti kavos. Man patarė užsukti į šalia knygyno esančią kavinę "Terasa" (d.d. 9.00-.18.00, savaitgaliais 9.00-14.00). Išgėriau karališkos kavos (ji taip ir vadinasi meniu) ir sušilau. Labai jaukus interjeras, malonus aptarnavimas. Rekomenduoju. Tada užsukau į knygyną (malonu buvo rasti ir savo knygą apie Vilniaus senamiestį). Suvenyrų skyrelis mažas ir toks nondescript, bet nusipirkau labai mielą mėlyną drambliuką-verpelį: jeigu sakau, kad turizmas turi generuoti eurus, tai turiu ir pati rodyti pavyzdį.

P1600071
Kūtvėla lankosi Širvintose.

P1600082
Mažiesiems širvintiškiams. 

P1600090
Labai dailus medinukas.

P1600091
Mūras, medis ir metalas. 
Vilniaus gatve sparčiai nupėdinau iki šv. Arkandelo Mykolo bažnyčios. Trys dvarininkės seserys (Kotryna, Agnieška ir Bagdona) 1475 m. pastatė pirmą medinę bažnyčią, ši data laikoma miesto įkūrimo data; 1674 m. Mikalojus Žabo ją perstatė į mūrinę. Dabartinės bažnyčios projektas atsirado 1874 m., jį parengė architektas Tomas Tišeckis. Šis garsus Lietuvos romantizmo architektūros atstovas dirbo su svarbiais projektais: Tiškevičių rūmais Viniuje ir Astrave, Rasų kapinėmis, stačiatikių metropolito rūmais Vilniuje, jo ranka juntama ne vienoje Lietuvos bažnyčioje. Pagal šį projektą bažnyčia pastatyta 1860 m. Bažnyčios architektūroje pastebimi klasicizmo ir baroko bruožai. Fasadą puošia medinės skulptūros: spėjama, kad tai yra XVIII a. išdrožtos vyskupo šv. Augustino ir popiežiaus Pijaus V skulptūros, čia atvežtos XIX a. iš uždarytos ir nugriautos Paparčių dominikonų bažnyčios. Bažnyčia restauruota, čia saugoma nemažai dailės paminklų. Širvintų bažnyčia tikrai labai graži!

Pora žodžių apie Paparčių dominikonus. Jų vienuolyną fundavo LDK paiždininkis Stanislovas Beinartas 1649. Vyskupas Tiškevičius fundaciją patvirtino 1650 m. Vienuolynas turėjo sukaupęs didelę knygų kolekciją, dalis jos šiandien saugoma Valstybiniame istorijos archyve ir Vilniaus universiteto bibliotekoje, dalis neišvengiamai iškeliavo į Peterburgą. Už dalyvavimą 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose dominikonų vienuolyną Paparčiuose caro administracija represavo: 1864 m. jis buvo sugriautas.

P1600098
Širvintų bažnyčia.

P1600099
Širvintų bažnyčios fasadas.

P1600108
Apsidė.

P1600103
Tiems, kurie prisikels.

P1600110
Pats Arkangelas Mykolas, galabijantis slibiną.

P1600112
Karingasis Arkangelas.

P1600113
Drakonas po Arkangelo Mykolo kojomis.
Teko man bekeliaujant po Lietuvą vieną maldelę aptikti: Šventas Mykolai Arkangelai, kaip tu nugalabijai biesų galybę ir apvalei dangų, taip nuvalyk ir mano kelius nuo viso pikto, amen.

P1600116
Motina.
Netoli bažnyčios buvo 1927 m. liepos 15 d. pastatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti, jį sukūrė Robertas Antinis-Vyresnysis. Šis paminklas buvo dvasingų vietinių komjaunuolių sunaikintas 1954 m. Paminklas atkurtas 1991 m., jį atkūrė Robertas Antinis-Jaunesnysis.

P1600118
Žuvusiems ties Širvintais 1919-1922 m. Taip buvo apginta Lietuvos Nepriklausomybė.

P1600123
Dėkingi tautiečiai.

P1600122
Pastatytas, sunaikintas, atstatytas. 

P1600127
1940-1953 m. aukoms atminti. Marija Sopulingoji, aut. Ipolitas Užkurnys, 1991 m. 

P1600128
Širvintų Motina. 

P1600130
Koplyčia kapinaitėse už bažnyčios.

P1600132
Lovmianskių šeima.
Ši koplyčia buvo pastatyta 1904 m. kaip Lovmianskių šeimos mauzoliejus, archit. Augustinas Kleinas. Jis taipoi sukūrė Vagnerių šeimos mauzoliejų Šalčininkų kapinėse.

P1600134
Kunigo Juozapo Kanclerio (m. 1916) kapas. Turbūt buvo prastas kunigas, kad jau taip?

P1600136
Reta bažnyčia taip gražiai atrodo iš apsidės pusės. 

P1600137
Netoli bažnyčios yra šis žalias medinukas. Dabar jis yra privati nuosavybė.

P1600140
Čia buvo tardomi partizanai; išlikęs rūsys, kur kalėjo civiliai gyventojai. Lenta atidengta 2001 m.
Dabar buvo pats metas trepsėti į kitą miestelio pusę, ieškant žydų kilmės gyventojų pėdsakų. Šiuo klausimu Širvintos yra tikras dingęs pasaulis.

P1600144
Viena Vilniaus gatvės pusė labiau sutvarkyta, nei kita.

P1600146
Skulptūra "Stalas". Ar aš viena matau čia įamžintą katiną? Autoriaus aptikti nepavyko.

P1600152
"Legenda", aut. Kęstutis Musteikis, 2006 m. 
Senosios kronikos mena, kad kadaise keturios šeimos sėdo į laivą ir apiplaukė daugelį šeimų. Spėrų šeima išsilaipino Nemuno žiotyse ir apsigyveno šiuose kraštuose, tai liudija regione esantis Spėros ežeras. Deja, pasirodo, kad Širvintų skulptūros dažnai tampa vandalizmo aukomis, ne išimtis ir šis slibinas.

P1600155
Šventinis sveikinimas.

P1600156
Poilsio zona. Sutinku, šaltuoju metų laiku neatrodo patraukliai. 

P1600159
Temidė prie policijos pastato.

P1600161
Tvenkinys.

P1600162
Dailus medinukas, kiek primena sinagogą. Gal taip ir buvo?

P1600166
Paminklas Nepriklausomybės aikštėje. Skulpt. Romas Kvintas. 
Deja, pati Nepriklausomybės aikštė net į aikštę nepanaši. Žydų kilmės Liba Mednikienė kovų su lenkais metu gyveno name šioje aikštėje, buvo Lietuvos kariuomenės ir partizanų žvalgė, jos namuose veikė partizanų štabas, čia buvo saugomi ginklai. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus ordinu ir Nepriklausomybės medaliu. Manoma, kad 1941 m. arba 1942 m. ji buvo sušaudyta miške netoli Ukmergės; egzekucijos liudininkų nebėra.

P1600168
Mieste daug vaikų žaidimų aikštelių. 

P1600170
Mačiau keletą šunų, vedžiojančių savo šeimininkus. Šeimininkai, deja, šiomis dėžėmis nesinaudojo.

P1600174
Anapus-buvusios žydų kapinės.

P1600179
Vienintelis apčiuopiamas žydų pėdsakas Širvintose-šis akmuo.
Širvintų istoriniai šaltiniai fragmentiški, todėl rekonstruoti žydų gyventojų istoriją sunku. Manoma, kad žydai Širvintose kūrėsi nuo XVIII a. pr., o nuo XIX a. iki Antrojo Pasaulinio karo sudarė gyventojų daugumą. Deja, karų ir okupacijų metais sistematiškai buvo naikinamas jų kūltūrinis paveldas. Žinoma, kad būtent db. Vilniaus gatvėje daugiausia ir gyveno žydai. Didelį smūgį Širvintų ekonomikai sudavė 1920 m. Vilniaus praradimas, nes netoli buvo demakracinė linija, - nutrūkus ekonominiams ir socialiniams saitams su netoliese buvusia sostine, niekas nenorėjo investuoti pasienio zonoje. Antrojo Pasaulinio karo metais Širvintų žydų bendruomenė buvo sunaikinta. Šaltinis: Žydai Lietuvoje: Širvintos.

Temo lėtai, šaltukas savo lediniais pirštais gnaibė man nosį. Buvo pats laikas dar kartą patikrinti Širvintų eglutės apšvietimus ir papietauti. Pamačiau, kad žmonės varsto kultūros namų duris, tai ir aš užsukau. Pasirodo, kad tai į repeticiją renkasi vakaro koncerto dalyviai, labai maloni ponia iš rūbinės pakvietė ir mane sugrįžti pasiklausyti kaip koncertuos violončelės ir smuikai. Iki koncerto buvo dar dvi valandos, todėl neskubėdama papietavau parekomenduotoje kavinėje čia pat už kampo. Ten panelė už baro vos spėjo suktis, nes lankytojų buvo tiesiog antplūdis, nebuvo kada net kavos aparato pataisyti, o apie čeburekus išsinešti nė kalbos nebebuvo. Užsakiau žirnių sriubos ir karbonadą, sriuba buvo gera, o štai prieš karbonadą, sprendžiant iš pikantiško skonio, ten pat žuvį kepė, tai nelabai patiko. Bet reikia džiaugtis, kad bent tiek pešiau, nes garsiojoje "Lelijoje" net neaptarnavo,-ten stalus nurinkinėjo po didelės grupės. Galvojau pasišildyti bibliotekos skaitykloje iki koncerto, bet šeštadienį ji anksčiau užsidarė, taigi teko arba kiurksoti patamsyje, arba sukti ratus po miestelį. Laimei, Širvintose Ingress varlės tvirtai laiko vadžias.

P1600188
Angelas šviečia ryškiau.

P1600190
Dar nesimato susižavėjusių turistų.

P1600194
Temsta iš lėto.

egledusk
Kūtvėla lankosi Širvintose.
P1600198
Sutemus geriau matosi šventiniai apšvietimai.

P1600201
Vaikystės pasaka.

P1600205
Kalėdų Seneio paštą patikimai saugo spynelė.

P1600207
Angelas tik gražėja ir gražėja.

P1600208
Po truputį renkasi smalsuoliai.

P1600214
Žvilgsnis iš arčiau.

P1600219
Tas Neapolio mėlio dangus...

P1600225
Eglutės privilioti smalsuoliai.

P1600229
O jūs jau čia buvote?

P1600233
Mėlynoji fotografų valanda.

P1600237
Kūtvėla lankosi Širvintose.
O koncertas buvo "Muzikinė popietė visai šeimai", ką liudijo ir klausytojų į auditoriją atsinešti visiškai pampersiniai lėliukai. Koncertavo Širvintų meno mokyklos violončelininkų ansamblis ir Vilniaus Suzuki metodo centro smuikininkai. Skambėjo Bachas, Vivaldis, Sen Sansas, Naujalis. Iš atlikėjų tarpo išsiskyrė vos kelerių metų pipras su violončele, iki šiol negaliu patikėti, kad ne žaislinė! Niekas taip žiemai netinka, kaip Sen Sanso muzika. Deja, nesulaukiau koncerto pabaigos, nes už pusvalandžio turėjo išvykti mano autobusas į Vilnių.

koncertas
Solo: Lukas Cikanavičius. 

P1600238
Paskutinis žvilgnis į Širvintų eglutę.
Iki autobuso išvykimo buvo likę šiek tiek laiko. Aš visada stengiuosi neatvykti paskutinę minutę, taigi ir dabar dvidešimt minučių anksčiau išvykimo laiko būdravau savosios transporto priemonės į Vilnių. Širvintų autobusų stotis skendėjo tamsoje. Tai man labai nepatiko-juk pavojinga ir nejauku.

P1600248
Čia turi matytis dvi Vilniaus platformos. 
Dienos išvykos į Širvintus išlaidų suvestinė:
Autobusas Vilnius-Širvintos: 3,20 eur
Autobusas Širvintos-Vilnius: 3,50 eur
Suvenyras: 1,20 eur
Kava ir kibinas: apie 3 eur
Pietūs: apie 6 eur

Viso: apie 17 eur

Bendras turistinis Širvintų vaizdas mane nuliūdino. Galvojau, kad galbūt turistai čia nepageidaujami, bet štai į mano akiratį pateko 2016-2021 m. Širvintų rajono turizmo rinkodaros strategija, kurioje aiškiai pateikiami turistinės infrastruktūros trūkumai ir projektai tiems trūkumams šalinti. Tai, visgi, turistų norima pritraukti. Aš galiu pabrėžti ko man, kaip potencialiam turistui, reiktų: visų pirma, autobusų stotyje reikia plakato apie lankytinas vietas mieste, Širvintų miesto TOP 10. Dabar skatinamas ekologinis turizmas, o Širvintos savo strategijoje svarsto apie automobilinių turistų pritraukimą. Nu tebūnie, tik kur jiems statytis automobilius ir kur gauti miesto lankytinų vietų planą? "Mes mažas miestelis, iš kur pas mus tie lankytini objektai"- zysite čia man tuoj komentaruose. Manau, esant geram norui, tai net su nedidelėm išlaidom tą TOP 10 galima surinkti ir pateikti bent keliose vietose: internetinėje savivaldybės svetainėje, autobusų stotyje, kultūros centre. Manau, Širvintų verslininkai padėkotų, kad turistai užsilaikytų Širvintose ir pietautų čia, o ne Kernavėje ar Čiobiškyje, nes dabartinė turizmo startegija apima visą rajoną. Turint Širvintų miesto herbe briedį ir nesugebant prekiauti pliušiniais briedžiais su herbo spalvų šalikais yra iš viso gėda pelėda. Ir kaip galima tikėtis turistų iš kitų miestų, jeigu renginiai yra reklamuojami tik vietiniuose informaciniuose kanaluose? Žydų paveldą įprasminti tiesiog būtina, darykit ką norite, nors ant galvos stovėkite, o sugalvokite ką nors, nes dabar net nejauku ir šiurpas krečia prie to vienišo akmens. Jau nekalbu apie žymių žmonių gyvenimo pasiekimų įamžinimą- štai kad ir Širvintose gimęs Jonas Kronkaitis, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas. Širvintose kaip niekur kitur tinka įamžinti karinę Lietuvos istoriją. Bibliotekoje reiktų Igno Šeiniaus knygų parodėlės.

O, kad nebūtų vien tik apie aukštąsias materijas, Širvintose dabar yra neabejotinai garsiausia Lietuvos Kalėdų eglutė. Tai-puiki žinia apie Širvintas visai Lietuvai, naudokitės ja. Ir visgi, pavaišinkite svečius prie eglutės karšta arbata, nes lankytojų dabar netruks iki Trijų Karalių. O duodanti ranka niekuomet neskursta.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi, Jūsų

 Kalėdinė Kūtvėla

2 comments:

rašė...

Nesiginčiju - šiemet Kauno eglė tikrai pavėsyje sėdi ir manau nepretenduoja visoje Lietuvoje net į penketuką, bet ta apklausa, daryta per žinias, manau nėra tiksli. Kadangi buvo tik du pasirinkimai, esu įsitikinęs, kad į apklausą nepriimti kauniečiai nubalsavo prieš Vilniaus eglę. Juk puikiai žinom kokie vieningi kauniečiai gali būti, kai reikia sudirbti Vilnių. Ir vis dėlto Vilniaus eglė man yra gražesnė, nes eglę manau reikia vertinti du kartus - dieną be jokio apšvietimo ir tamsiu paros metu su apšvietimu. Tad jei Širvintų eglė koja kojon su Vilniumi žengia nakties metu, tai dieną vaizdas palyginus tikrai niekuo neįspūdingas :)

rašė...

Taip, lietuviai nebalsuoja už kažką, lietuviai balsuoja prieš kažką :-) Bet dienos metu Vilniaus eglė irgi nublanksta, vaizdą gelbsti pati ikoniška Katedros aikštė, varpinė, Katedra. Sutemus ir su apšvietimu tai Vilniaus ir Širvintų eglutės, mano manymu, tikrai viena kitos vertos gražuolės. O Širvintų eglutė net toks fenomenas-nu kur matyta, kad į mažą miestą iš svetur žmonės važiuotų Kalėdų eglutės žiūrėti?