Storoji, raudonoji ir mokslingoji Bolonija. Ką pamatyti per dvi dienas?

Emilia-Romagna regione esančioje Bolonijoje iš visų lietuvių turbūt nebuvau buvusi tik aš ir Ursulijus Lepečkojauskas! Taip sakau, nes lietuviškas internetas tiesiog sprogsta nuo kelionių į Boloniją įspūdžių. Supavydėjau iki žalumos ir kaipmat įsigijau skrydžio bilietą. Skrydis buvo iš Kauno, bet argi man tai problema, kai yra Olegas, kuris nuveža ir parveža? Truputį pasitrainiojau po Kauno oro uostą ir jau, žiūrėk, kviečia prie įlaipinimo vartų. Skrydis Kaunas-Bolonija truko truputį virš dviejų valandų.

Bolonijos senamiestis.

Ryanair neskraidina gyvūnų? Tai va jums staigmena. 

Ursulijus Lepečkojauskas gyvenime nėra mokėjęs už skrydį. Ir nemokės!

Italija gyvena viena valanda atgal nuo mūsų. Man tai buvo labai svarbi detalė, nes mano hostelio registratūra dirbo ne visą parą. Bolonijos oro uostas su miesto centru sujungtas specialiu autobusu, bilietą galima iš anksto įsigyti internetu arba iš bilietų automato oro uoste, bet nesu tikra, ar vairuotojas bilietus parduoda autobuse. Reikia paminėti, kad internetu įsigytą oro uosto autobuso bilietą galima nuskanavus QR kodą konvertuoti specialiame bilietų automate į autobuso bilietą, tinkamą naudoti visuomeninio transporto autobuse, nes toks bilietas galioja 75 minutes nuo pažymėjimo pradžios. Jeigu užtenka tik oro uosto autobuso pervežimo, tai QR kodą ant bilieto nuskaitys autobuso vairuotojas specialiu skaitytuvu.

Mano  hostelis buvo už 10 min. pėsčiomis nuo oro uosto autobuso stotelės. Rajonas man pasirodė skurdus ir nejaukus, bet hostelis pasitaikė labai geras. Gyvenau "Dopa Hostel", šešiaviečiame moterų kambaryje su bendrais patogumais koridoriaus gale. Hostelyje yra bendro naudojimo virtuvė, ryte duodami pusryčiai, visada galima gauti nemokamos kavos ir arbatos (netgi pieno buteliukas šaldytuve tam tikslui įstatytas), miegamieji gultai atskirti užuolaidomis, o gultuose yra individuali lempa ir elektros rozetė. Visas hostelis tiesiog švytėte švyti pavyzdine švara. Tikrai rekomenduoju čia apsistoti, čia turbūt geriausias kainos ir kokybės santykis visoje Bolonijoje ieškant biudžetinio kelionės varianto.

Bolonijos turizmo informacijos centras man maloniai suteikė Bologna Welcome Card Plus miesto turistinę kortelę. Bolonijai turėjau tik, deja, vieną su puse dieną, todėl šį kartą nusprendžiau nesilankyti muziejuose. Paprastai man patinka muziejai, bet juk visa Italija yra vienas didelis muziejus, o Bolonijos muziejų aprašymas net jų oficialiuose reklaminiuose portaluose, nuoširdžiai sakant, netrykšta entuziazmu ir visiškai neįkvepia užsukti. Be to, keliavimas žiemą turi kitą minusą-švinta vėlai, bet temsta anksti, todėl ne tiek daug laiko lieka pačiam miestui aplankyti.




Pirmas dalykas, kuris stačiai akis bado šiame mieste, yra kolonados. Miesto architektai pasidarbavo iš peties, kad nei saulė, nei lietus netrukdytų miestiečiams patogiai judėti, o gražesnės kolonados yra kelionių vadovuose atskirai paminimos. Sakoma, kad bendras šio miesto kolonadų ilgis sudaro 40 kilometrų. Toks architektūrinis sprendimas mažame mieste leido sukurti papildomas gyvenamas (spėčiau-reikalui esant, miegamas?) vietas, o arkadų aukštis turėjo leisti raiteliui laisvai joti ant žirgo.

Bolonijos kolonos.

Lygiagrečiai su kolonadomis Bolonijoje galima statyti jos gatvės meną. Žinoma, yra nemažai beverčių teplionių, bet kartais akį užkabina ir visai įdomūs kūriniai.

Drakonas ant lango žaliuzių. 

Rajonas, kuriame gyvenau. Kiek primena Veneciją.

Šiuolaikinės arkados.

Kūtvėla lankosi Bolonijoje.

Po gero baliaus.

Bolonijos senamiestis.

San Giacomo Maggiore bažnyčia.

Kyštelėjau nosį į atidarytą bažnyčią ir netikėtai pataikiau atrasti koplyčią, kur buvo laidojami Bentivoglio giminės nariai. Bolonijoje verta turėti monetų, nes kai kur bažnyčiose koplyčių apšvietimas įsijungia įmetus 0,50 EUR į specialią dėžutę. Bentivoglio giminė minima nuo XIV a. Jie save kildino iš Sardinijos karaliaus Enzio, kurį laiką Bolonijoje laikytu įkaitu. Bentivoglio giminė su didesniu ar mažesniu pasisekimu apie šimtą metų valdė Boloniją, bet Popiežius 1506 m. ištrėmė juos iš Bolonijos, todėl jie apsigyveno netolimoje Feraroje ir čia iš jų giminės kilo net du kardinolai.

Bolonija praminta "storąja" dėl apetitiško maisto, "mokslingąja" dėl universiteto istorijos ir "raudonąja" dėl raudonų stogų. Taipogi, jai nesvetimas "bokštiškumas"- Bolonijos didikai savo galybę rodė statydami dangų remiančius bokštus, iš jų "tik" 20-23 pasiekė mūsų dienas. Archeologai tvirtina, kad vietovė gyventa nuo I a. pr.m.e., o VI a. pr.m.e. čia apsigyveno etruskai. Derlinga regiono žemė, vandens telkiniai ir gera geografinė padėtis netruko atvilioti keltus iš db. šiaurės Pracūzijos V a. pr.m.e. Žinoma, neilgai trukus čia ėmė plėstis galingoji Romos imperija, pavadinusi savo naujas valdas "Bononia". Romos imperijos laikais pro Bolonija ėjo Via Emilia prekybos kelias. Prekybos dėka Bolonijoje nusėsdavo nemaža dalis importo, paprastai skirto imperijos sostinei. Tada barbarai nukariavo šias žemes ir Bolonija ėmė smukti. Netrukus sekė permainingi Bizantijos ir Lombardijos valdymo laikotarpiai. Miestas XIII a. buvo apsuptas gynybine siena. Politiškai Bolonija pasidalino į dvi dalis-popiežiaus valdžios ir karaliaus valdžios šalininkus. Bentivoglio giminė valdė Boloniją iki savo tremties 1506 m., o jų giminės rūmai, savo puošnumu garsėję visoje Italijoje, buvo nuniokoti, pati Bolonija ilgiems metams tapo pavaldi Popiežiaus valdžiai, kuri baigėsi tik 1859 m. Labai svarbūs Bolonijai buvo 1861 m., kai vienijosi Italija. Žinoma, vietinės frakcijos tuoj ėmė peštis kas dabar bus naujas miesto šeimininkas, nuo 1914 m. Bolonijoje jaučiasi labai stipri komunistinė įtaka. Antrojo pasaulinio karo metais apie 40 proc. Bolonijos buvo sunaikinta, tačiau istorinis senamiestis išliko.

Bolonija, Italija.

Bolonijos kolonados.

Ankstus rytas Bolonijoje.

Bolonijos senamiestis.

Bolonijos senamiestis.

Bolonijos senamiestis.

Vienas iš Bolonijos bokštų.

Bolonijos gatvės menas.

Kanalizacijos dangtis.

Bolonija, Italija.

Šis bokštas noriai lankomas turistų.

Neptūno fontanas.

Centrinėje aikštėje yra Neptūno fontanas, užsakytas kardinolo Pier Donato Cesi nurodymu XVI a. Jį sukūrė iš flamandų kilęs menininkas, gavęs Giambologna pravardę. Tai buvo pirmasis žymus šio menininko užsakymas. Šiandien ši aikštė su fontanu yra tapusi Bolonijos simboliu. Neptūno tridantis nuo 1914 m. naudojamas automobilio Maserati logotipe.

Neptūnas naktį.

San Petronio bazilika yra įspūdingų matmenų- tai 132 metrų ilgio, 60 metrų pločio ir 45 metrų aukščio statinys. Ant bazilikos stogo yra įrengta panoraminė apžvalgos aikštelė. Miesto dangiškojo globėjo garbei skirta bažnyčia pradėta statyti 1390 m. ir statybos darbai truko 250 metų. Projektas buvo pakoreguotas XVI a., siekiant "perspjauti" Šv. Petro baziliką Romoje (db. Vatikane), bet bažnyčios hierarchai užgniaužė šitą ambiciją. Oficialiai statybos darbai baigti 1659 m., bet realiai bažnyčia neužbaigta, nuotraukoje matomas fasadas tik dalinai apipvidalintas. Per paskutinius 350 metų niekaip nesiseka galutinai finalizuoti šio projekto. Bazilikos viduje ant grindų yra astronomo Giovanni Domenico Cassini įrengtas saulės laikrodis.

San Petronio bazilika Bolonijoje.

Bolonija, Italija.

Bazilikos fasado fragmentas.

Budrūs karabinieriai.

Seniausiu universitetu pasaulyje laikomas Bolonijos universitetas įkurtas 1088 m. Kai XVI a.po Europą ėmė plisti "kenksmingos" Liuterio idėjos, Bolonijos universitetas nutarė pilnai kontroliuoti savo studentus ir profesorius, todėl iš visų universiteto pastatų mieste jie buvo perkelti į db. Archiginnassio pastatą, kurį tam specialiai miesto valdžia ir pastatė. Čia universiteto centras išbuvo iki 1803 m. Mane labai sudomino tas faktas, kad universiteto studentai palikdavo savo giminės herbą ant universiteto sienos ir trūksta-plyšta užsimaniau surasti ką nors iš Lietuvos, tiksliau-LDK arba ATR laikotarpio. Universiteto komplekse dabar yra biblioteka, kur turistai neleidžiami, kelios turistams atvertos salės ir anatominis teatras. Po koridorius galima pasivaikščioti nevaržomai, bet įėjimas į anatominį teatrą mokamas.

Skliautai su herbais.

Skliautai su herbais.

Venecijos liūtas.

Mano planas surasti su Lietuva susijusių herbų žlugo su trenksmu taip, kad turbūt Antarktidoje girdėjosi. Labai daug herbų išsitrynę ir reikalauja restauracijos, labai daug herbų neįskaitomi ir susimaišę, nėra datavimo ar loginės sekos. Įdomu, gal yra koks čia išpieštų herbų katalogas? Jau buvau nosį benukabinanti, kai vienoje salėje žvilgtelėjau pro groteles į bibliotekos saugyklą ir ten, toli toli, aukštai aukštai, sumėlynavo Pacų lelija! Net apsiašarojau iš laimės.

Polonorum!

Pacų lelija. 

Pacų lelija žydi tarp Aragonų ir Veneto herbų. Kiek man pavyko sužinoti, šis herbas mini didiką Steponą Pacą (1586-1640), čia studijavusį. Yra minima, kad Bolonijos universitete mokėsi ir Pažaislio fundatorius Kristupas Zigmantas Pacas, taipogi Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio svainis Mykolas Kazimieras Radvila (jis buvo vedęs karaliaus seserį Kotryną).

Bolonijos universitetas.

Anatominis teatras skrodimams su inkvizitoriaus/profesoriaus sostu.

Bolonijos universitetas yra seniausias pasaulyje nenutrūkstamai veikiantis universitetas. Iš eglės išdrožtas ir marmuru padengtas anatominis teatras sukurtas 1636-1737 m. Šis stalas buvo suniokotas Antrojo pasaulinio karo metais, dabar kruopščiai atkurtas. Čia buvo vykdomi gyvūnų ir žmonių skrodimai. Lubose pavaizduotas dievas Apolonas-medicinos globėjas. Profesoriaus kėdę supa dvi figūros nulupta oda. Brrrrrr....Ilgai čia neužsilaikau.

Ant čia pat esančios San Petronio bazilikos stogo yra panoraminė apžvalgos aikštelė. Beveik visą kelią iki jos galima įveikti liftu, bet kelias viršutines pakopas reikės užlipti patiems-neseniai sužinojau, kad civilinė sauga neleidžia liftams niekada pakilti iki pat viršaus. Šis pasikėlimas yra mokamas, bet man jis buvo įskaičiuotas į Bologna Welcome Pass.

Kūtvėla lankosi Bolonijoje.

Raudonoji Bolonija.

Apeninų kalnai. 

Bolonijos universiteto kiemelis.

Ursulijus Lepečkojauskas grožisi Bolonijos panorama.

Susigundžiau pasivažinėti į Bologna Welcome Pass įtrauktu turistiniu autobusu. Jis per valandą laiko apvažiuoja pagrindines lankytinas vietas, ekskursijos metu galima klausytis audiogido. Tokie autobusai man patinka, nes galima susidaryti bendrą vaizdą apie miestą ir lengviau apsispręsti kur dar norisi sustoti papildomai. O dar geriau, kad į Bologna Welcome Pass yra įskaičiuotas ne tik šis autobusas, bet ir mažasis turistinis traukinukas, irgi kursuojantis iki toli nuo centro esančios bazilikos Madonna di San Luca.

Kūtvėla lankosi Bolonijoje.

Bazilika Madonna di San Luca.

Sakoma, kad šioje bazilikoje saugomą Marijos paveikslą nutapė Šv. Lukas. Paveikslas Bolonijoje atsirado dar XII a. Dabartinės bazilikos vaizdas datuojama XVIII a. Ją su miestu jungia ilga kolonada su net 666 arkomis. Tai sudaro 3,796 m ilgio kelią iki šios šventovės. Šios kolonados paskirtis yra apsaugoti šventąjį abrozdą nuo kritulių įvairių bažnytinių ceremonijų metu, nes nuo 1433 m. kasmet per Žolinę šventasis paveikslas nešamas į miestą. Atstumą nuo Porta Saragozza iki bazilikos galima įveikti pėsčiomis per dvi valandas (asmeniškai patikrinta) arba visuomeniniu transportu su persėdimu. Taipogi, galima pasinaudoti turistinio autobuso ar turistinio traukinio pajėgumais. Tiesa, 1930 m. dalis kelio nuo miesto iki bazilikos buvo sujungta funikulieriumi, bet tikintieji taip pasipiktino tokiu šventos piligriminės patirties išniekinimu, kad funikulierių teko uždaryti.

Žvilgsnis į Boloniją iš turistinio autobuso.

Bolonija, Italija.

Šiuolaikinės kolonados.

Senamiesčio kolonados.

Kaip jau minėjau, į vieną iš Bolonijos senamiesčio bokštų turistams galima užlipti. Tai- Torre Asinelli, dar vienas iš Bolonijos simoblių. Jis buvo pastatytas pažymėti Via Emilia įėjimą įmiestą. Tokie bokštai Bolonijoje ne tik rodė jų fundatorių turtą, bet ir tarnavo kaip signaliniai ar gynybiniai bokštai, kartais čia slėpdavosi žmonės nuo priešo antpuolio arba būdavo įkalinami. Dažnai tokie bokštai nukentėdavo nuo gaisrų ir žaibo. Asinelli šeima užsakė pastatyti šį bokštą dar XII a. Iš viso jis sieka 97, 20 metrų aukštį. Turistams tenka įveikti 498 laiptus iki viršaus. Lankytojai leidžiami grupėmis nustatytu laiku, bilieto kaina įskaityta į Bologna Welcome Pass. Reikia pasakyti, kad man nepatiko kabarotis tais laiptais aukštyn, nes vienu metu siauroje erdvėje juda masė žmonių, o lipti vis dėlto reikia labai aukštai, atsikvėpimo vietos išdėstytos retokai, be to, ribojamas lankymosi laikas. Man prasikalė toks milžiniškas apetitas, kad vos nusvirduliavau iki artimiausio McDonald'o.

Bolonijos panorama iš Torre Asinelli bokšto.

Bolonija, Italija.

Raudonoji Bolonija.

Bolonija, Italija.

Bolonija, Italija.

Bolonija, Italija.

Bolonija, Italija.

Ieškau Šv. Dominyko bazilikos. Pakeliui matau pravirus milžiniškus vartus į vidinį kiemą, tai šmurkšteliu vidun. Su siaubu matau, kaip tie vartai už manęs automatiškai užsidaro. Apima šioks toks atviros klaustrofobijos jausmas. Italijoje vidiniai kiemeliai yra nuostabiai gražūs, čia puoselėjama aplinka, o vartai saugo nuo įkyruolių. Kiemeliuose yra butai, įmonės, visi turi skambučius prie vartų ir įleidžia svečius kaip pas mus per domofoną. Laimei, kažkoks vyriškis ketina išeiti, tai aš įsikimbu jam iš paskos ir išeinu į laisvę. Bet spėjau ir pafotografuoti. Fotografija "sergantis" žmogus geriau plieksis dantimis į ledą, negu praleis gerą kadrą.

Vidinis kiemelis.

Čia kažkas gyvena.

Šv. Dominyko Guzmano bazilika skirta pagerbti šio šventojo, mirusio Bolonijoje 1221 m., relikvijoms. Jis įkūrė Pamokslininkų ordiną. Jo relikvijos ilsisi marmurinėje arkoje, sukurtoje XIII a. pagal Nicolo Pisano brėžinius. Vėliau žymūs Italijos skulptoriai vis prisiliesdavo prie šios arkos, kelias jos skulptūras sukūrė jaunas būdamas Mikelandželas. Daugiausiai meninių laurų pelnė Niccolo da Bari, dėl savo kūrybos gavęs Nicollo dell'Arca pravardę.

Šv. Dominyko bazilika.

Fasado fragmentas.

Arka su šventojo relikvijomis.

Bolonija, Italija.

WC.

Miestas puošiasi Kalėdoms.

Bolonija, Italija.

Bolonijos senamiestis.

Bolonijos senamiestis.

Šv. Stepono bazilika.

Šv. Stepono bazilika.

Šv.Stepono bazilika mena romaninius laikus. Tai buvo viena pirmųjų bažnyčių Italijoje, patyrusi prancūzų gotikos stiliaus įtaką. Bažnyčia buvo uždaryta pertraukai, todėl prisėdau gretimoje kavinėje ir paprašiau taurės vietinio gėrimo-lambrusco. Šis raudonas vynas gaminamas Emilia-Romagna regione, kur ir yra Bolonija, iš to paties vardo vynuogių. Nuostabiai skanus vynas!

Čia jauku prisėsti. 

Bolonijoje nejutau kalbos barjero, aptarnaujantis personalas visur sklandžiai bendravo angliškai. Paprašiau taurės šio vyno, padavėja paklausė ar ką valgysiu. Pasakiau, kad ne. Dieve, laimink Italiją! Šioje šalyje suprantama, kad ant tuščio skrandžio gerti alkoholį neprakilnu, todėl man atnešė užkandukų prie vyno. Nemokamai!

Ursulijus Lepečkojauskas degustuoja vietinį vyną.

Šv. Stepono bažnyčia man labai patiko. Įėjimas nemokamas, bet prašo palikti auką bažnyčios remontui. Man čia taip patiko, kad paaukojau, o tai daug ką sako, nes aš tokia truputį labai godi esu. Bazilikos pradžia diskutuotina, manoma, kad ji įkurta 430 m. vyskupo Petronijaus, vėliau tapusio miesto dangiškuoju globėju, iniciatyva, kaip "spetynios bažnyčios", žyminčios Kalvarijos vietas. Kiti tvirtina, kad bažnyčia pastatyta senos pagonių šventyklos vietoje. Vienoje iš komplekso dalių saugomos pirmųjų Bolonijos kankinių Diokletiano krikščionių persekiojimo metais relikvijos-Šv. Vitale ir Šv. Agricola.

Senieji mūrai.

Mano silpnybė-tokie sarkofagai.

Romaninės-gotikinės arkos.

Piligrimas.

Nuostabios erdvės.

Vidinis kiemelis.

Šv. Florijono relikvijorius bažnyčios muziejuje.

Lubų tapyba.

Lubų tapyba.

Šoninė koplyčia.

Ursulijus Lepečkojauskas rado savo giminaičių.

Jau temsta.

Populiari transporto priemonė.

Eismas Bolonijoje gana chaotiškas, pėsčiųjų perėja ten, kur tau reikia, gatvė ten, kur tu važiuoji, šviesoforai tik silpniems. Kiek neįprasta, aš jau Vilniaus eismo drausmės esu pripratusi laikytis, bet greitai persiorientavau. Truputį nusivyliau, nes nepavyko pamatyti Šv. Kotrynos. Ši talentinga meniškos sielos vienuolė gyveno XV a. ir įkūrė klarisių vienuolyną, kurio seserys gyveno neturte. Bolonijoje ji taipogi įkūrė šios regulos vienuolyną, tapo jo abate. Tikinama, kad ji matė Jėzaus apsireiškimus. Jos miręs kūnas neiro, o prie jo melstis ir prašyti dangiškojo užtarimo plūdo piligrimai. Šv. Kotryna buvo kanonizuota XVIII a. Šiandien jos mumija, pajuodusi nuo aliejinių lempelių suodžių, pasodinta krėsle koplyčioje, į kurią norint patekti reikia skambinti į duris. Deja, nurodytu darbo laiku pas šią šventąją niekas manęs neįleido. Jeigu bandysite laimę- Corpus Domini arba Chiesa della Santa, Via Tagliapietre 19.

Bet srėbauti ašaras nebuvo kada-manęs laukė dviejų valandų žygis iki Madonna di San Luca bazilikos. Iš pradžių žygiavau laiminga, nes kelias tolygiai kilo į viršų po ryškiai apšviestomis arkomis, bet netrukus laimė baigėsi ir prasidėjo laiptai, laiptai, laiptai...ir temo. Visi sveiko proto žmonės leidosi žemyn, o Kūtvėla duso, bet kabarojosi aukštyn. Sukandusi dantis sau sakiau- tu esi lietuviška Kūtvėla, įkopei į Masados tvirtovę, perėjai Alionių pelkę, įveiksi ir šitas nelaimingas 666 arkadas Bolonijoje. Nu ir ką-įveikiau! Nieko nėra neįmanomo lietuviškai Kūtvėlai.

Arkada iki Madonna di San Luca prasideda čia.

Porta Saragozza.

Pirmosios arkos.

Kažkur kelio vidurys.

Bolonijos panorama nuo bazilikos kupolo. Bilietas įskaičiuotas į Bologna Welcome Pass.

Apdairiai pakeliui vienoje iš arkų šmurkštelėjau į T raide pažymėtą parduotuvę. Čia galima įsigyti visuomeninio transporto bilietus, todėl sumaniai apsipirkau, nes atgal iki hostelio naktį nesinorėjo klaidžioti po nepažįstamą miestą. Be to, autobusu ir šimtą kartų greičiau bus. Vienkartinis autobuso bilietas Bolonijos mieste kainuoja 1.50 EUR ir galioja 75 min. nuo pažymėjimo. Į autobusą įlipama per priekines ir užpakalines duris,o išlipama per vidurines duris. Kiekvieną kartą įlipus į autobusą per 75 min.intervalą reikia bilietą žymėti specialiame aparate, kuris atspausdina įlipimo laiką. Iš esmės, senamiestyje tikrai neprireiks važiuoti autobusu, bet yra įdomių vietų toliau nuo centro, todėl galima įsigyti net ir dienos bilietą už 5 EUR.

Bolonijos visuomeninis transportas.

Kitą dieną traukiniu važiavau į Raveną mozaikų žiūrėti, apie tai bus sekantis pasakojimas. Neužtrukau ilgai, grįžau į Boloniją dar su šviesa, todėl dar ištaikiau laiko pasivaikščioti po įspūdingas istorines Certosa kapines. Bolonijoje kartūziečių vienuolynas buvo įkurtas 1334 m., Napoleono nurodymu panaikintas 1797 m. Jau 1801 m. čia įkurtos miesto istorinės kapinės, žavėjusios ne vieną žymų keliautoją ir rašytoją vietos didikų pomėgiu šeimos kapavietes įstabiai įamžinti. Čia buvo aptiktas etruskų nekropolis, datuojamas VI-III a.pr.m.e. Apie darbo laiko pabaigą įspėjo sirena, mane tai išgąsdino-galvojau, kad gaisras. Prie įėjimo vartų yra nedidelis infotaškas, kur stovi kavos aparatai ir galima pasiimti kapinių žemėlapį. Lankymas nemokamas. Nustebau, kad tokia vieta nėra reklamuojama kaip turistinė atrakcija, nes turistai čia tikrai lankosi, rašo atsiliepimus į internetinius portalus. Čia amžino atilsio atgulė operos dainininkas Farinelli, Džiakomo Rosinio žmona Isabella Colbran, Napoleono giminaitė Letizia Murat. Netikėtai aptikau ir Lietuvos istorijos šešėlį.

Certosa kapinės.

Kolumbariumas.

Kolumbariumas.

Fornasari šeimos antkapis. Givani Fornasari užsakė šį antkapį savo jaunam sūnui, universiteto absolventui, prieš laiką palikusiam šį pasaulį-1818 m.miręs jaunuolis buvo vos 21-erių metų amžiaus. 

Nuostabus šydas ant veido.

Certosa kapinės.

Labirintų labirintai.

Kritusiems mūšio lauke už Boloniją. 

Vienišas sarkofagas.

Certosa kapinės.

Certosa kapinės.

Nežinomo menininko darbas. Antkapį iš marmuro užsakė Leonardas Avogli Trotti savo velionės žmonos atminimui 1874 m. Abudu sutuoktiniai pavaizduoti antkapyje, o per vidurį yra angelas. 

Certosa kapinės.

Anna Maria Ferreris antkapis. Ji buvo šveicarų didiko Gaspare de Maklis našlė. Jos vyras po neramumų Prancūzijoje persikėlė į Boloniją ir užsiėmė prekybos verslu. Antkapį užsakė jos anūkas, labai gerai sutaręs su savo močiute. Anna Maria mirė 1816 m., sulaukusi 86-erių metų. 

Laikas.

XIX a. politiko Pietro Magenta antkapis. Jis buvo Bolonijos prefektas, kovojęs su nusikalstamumu. Kai jis netikėtai mirė, sujaudinti miestiečiai rinko lėšas jo antkapiui, o miestas skyrė garbingą vietą kapinėse. Šarvuota moteris deivė Minerva su vainiku rankoje- Desolate Felsina, t.y. liūdinti Bolonija. 

Certosa kapinės.

Kaukolė.

Karo kapinės.

Lietuviškas Vytis.

Kunigaikščio Mykolo Galicyno kapas.

Kunigaikštiškas antkapis.

Kunigaikštiškas antkapis.

Kunigaikščio Teodoro Galycino kapas.

Kunigaikščiai Galycinai (kitur-Golycinai) kildino save iš Gediminaičių, iš Gedimino sūnaus Narimanto.

Šis antkapis pastatytas Raffaele Bisteghi nurodymu. Jis mirė 1881 m. Testamentu velionis nurodė savo palikuonims pastatyti jam antkapį už apytiksliai 12,000 lirų-tuomet tai buvo pasakiški pinigai. 

Certosa kapinės.

Certosa kapinės.

Montari šeimos kapas. Mergina spokso į mirties nieką- "to the nothingness of death". 

Sutemus Bolonijos senamiestis įgauna kitą veidą. Čia kavinėse ir baruose verda gyvenimas, itališkos virtuvės šedevrai virsta per kraštus. Siauros gatvelės nustatomos staliukais, padavėjai manevruoja su padėklais, nukrautais taurėmis ir lėkštėmis. Emilia-Romagna regionas garsėja Parmos kumpiu ir vietiniu Mortadella kumpiu, makaronų tarpe karaliauja tortellini su įvairiu įdaru. Čia dar populiaru lazanija su mėsos padažu ragu ir makaronai Pasta Blogonese. Sūrių karalius čia parmezanas Parmigiano Reggiano, o vynų tarpe žymiausias lambrusco. Nuotraukose užfiksuotos šių delikatesų kainos.

Rankų darbo makaronai.

Parmezanas.

Juodi makaronai.

Beklaidžiodama senamiestyje užsukau į Santa Maria della Vita bažnyčią. Bažnyčia pastatyta XIII a. ordino, plakusio save už nuodėmes, iniciatyva. Šis ordinas užsiėmė labdarybe, be šios bažnyčios pastatė dar ir ligoninę. Bažnyčioje įlūžo kupolas, todėl XVIII a. ji buvo perstatyta. Čia reikia pirkti bilietą (įskaičiuotas į Bologna Welcome Pass), jeigu norite pamatyti XV a. Niccolo dell'Arca sukurtą kompoziciją "Kristaus apraudojimas". Aš realiai stovėjau ir raudojau-tokia jėga slypi šiose skulptūrose! Būtinai verta užsukti, jeigu būsite Bolonijoje.

Kristaus apraudojimas.

Iš kairės į dešinę: Juozapas iš Arimatėjos, paprašęs Piloto atiduoti Jėzaus kūną, Zebediejaus sūnų motina Marija, prašiusi Jėzaus leisti jos sūnums sėdėti abipus jo šlovėje, Mergelė Marija, Apaštalas Jonas, Kleopo žmona Marija ir Marija Magdalena. 

Kristaus apraudojimas.

Bolonija naktį.

Bolonijos Kalėdinė eglė. 

Antiena įdaryti makaronai.

Itališkas maistas man nepadarė įspūdžio. Nepaisant visos gastronominės šlovės, itališka virtuvė yra nebloga, soti, kartais ir skani naminė virtuvė, net aš nesugebu sugadinti produktų ką nors namie gamindama pagal receptų knygą. Kainos Bolonijos restoranuose gerokai užkeltos. Mane dar oro uosto autobuse dažnai į Boloniją keliaujantys lietuviai perspėjo, kad geriausia Bolonijoje maitintis pas turkus ar arabus, o ne itališko maisto restoranuose. Turiu su tuom sutikti!

Pakeliui į hostelį pakuotis daiktų kelionei namo užsukau į barą, įsikūrusį buvusioje XVI a. Bentivoglio šeimos koplyčioje, nes biškį "užsikrėčiau" šios giminės istorija. Baras nedidelis, keturi kambariai, interjeras labai savotiškas, tik labai brangu. Kam įdomu-Le Stanze, Via del Borgo di San Pietro.

Sieninė tapyba.

Baro fragmentas.

Ursulijus Lepečkojauskas gurkšnoja kapučino kavą naktį ir iš jo niekas nesijuokia. Trys euro pinigai!
Tam meškiui reiktų susirasti darbą. 

Lekiame namo kaip ant sparnų.

Atgalinis ankstyvas skrydis buvo pustuštis, išsitiesiau ant trijų sėdynių ir iki Kauno pūčiau į akį. Kaune persėdau į jau pasakojimo pradžioje minėta Olego transportą ir parzvimbiau į Vilnių.

Dabar, protingieji kurmiai, paskaičiuokime.

Bologna Welcome Card PLUS kainuoja 40 EUR. Ar pavyktų pinigus atmušti?

• Santa Maria della Vita: 3 EUR 
• turistinis autobusas: 15 EUR
• San Petronio bazilikos panoraminė aikštelė: 3 EUR
• Madonna di San Luca panoraminė aikštelė: 5 EUR
• Torre Asinelli panoraminė aikštelė: 5 EUR

Viso: 31 EUR, brangiausiai kainuotų pasivažinėjimas turistiniu autobusu. Tiesa, į šią kortelę įtraukta daug muziejų, vidutinė bilieto kaina į muziejų yra apie 6 EUR, tai pasistengus galima išeiti ir į pliusą. Taipogi, šios kortelės turėtojams galima nemokamai prisijungti prie ekskursijos po Boloniją su gidu. Gaila, kad į šią kortelę neįskaičiuotas visuomeninis transportas.  

• Skrydis Kaunas-Bolonija-Kaunas, Ryanair, 1 vnt rankinio bagažo: 28 EUR
• Olego pervežimas į abi puses: 20 EUR
• Bolonijos oro uosto pervežimas: 12 EUR
• Hostelis, 3 naktys bendrame moterų kambaryje su pusryčiais: 85 EUR (78 EUR + turisto mokestis)
• atvirukai ir pašto ženklai draugams: 6 EUR
• suvenyras-žaisliukas ant eglutės: 4 EUR
• visuomeninis transportas Bolonijoje: 6 EUR
• anatominis teatras: 3 EUR
• maistas ir gėrimas Bolonijoje: 60 EUR
• visokiems figpomioššto: 2 EUR

Viso: 226 EUR

Dienos kelionės į Raveną biudžetą paskaičiuosiu pasakojime apie Raveną. 

Boloniją aš...tiesiog įsimylėjau! Nuostabus senamiestis, po kurį klaidžiojant jaučiausi kaip laiko mašinoje atgal į istorinę praeitį, puošnios bažyčios, jaukios kavinukės, efektyvus transportas. Bolonija dar yra puikus transporto centras, nes iš čia traukiniais galima nučiukučiuoti bene po visą Italiją-iki Venecijos vos 1,5 val kelio! Taip kad Boloniją 1-2 dienoms kaip turistinę kryptį kuom nuoširdžiausiai rekomenduoju. 

Ar esate buvę Bolonijoje? Kokie Jūsų įspūdžiai?

Bus daugiau.

Jūsų Kūtvėla.