2022 m. birželio 21 d., antradienis

Kas čia daros? Kas čia daros?- Kaišiadorys!

Lietuviška vasara už lango plieskia visu savo lietaus gražumu, žmonės masiškai eina atostogų ir kainos mūsų turistiniuose taškuose kyla Turkijos kurortų naudai, todėl keliauti ukvatos nedaug. Tačiau namie tik duobę ant sofos išsėdėsi, vienas nuostolis, todėl reikia dairytis, kur čia galima išzvimbti dienai, kad būtų ir įdomu, ir nebrangu. Pasirinkimas šį kartą krenta ant Kaišiadorių, nepabėgs ta Turkija. Apie pačius Kaišiadoris internete informacijos labai mažai, pagrinde reklamuojamas Kaišiadorių rajonas. Mane į Kaišiadoris masina ir "Surink Lietuvą" projekto magnetukas, kurio dar neturiu- nu bet koks geras projektas, ką? Labai nuvilia žinia prie kasos traukinių stotyje Vilniuje, kad buvo panaikinta lojalumo programa ir dabar už bilietą reikia mokėti brangiau. "Lietuvos geležinkeliai" žada naują lojalumo programą jau netrukus, tai tikėsimės, jų pažadai bus realistiškesni, nei Vokietijos kanclerio. Traukinys Vilnius-Kaunas per Kaišiadoris išvyksta laiku ir po 45 min aš jau vietoje. Man visada labai patinka, kai kelionės pradžioje mašinistas pasveikina keleivius ir pristato ekipažą, o kelionės pabaigoje- atsisveikina. Traukinio laiką derinau prie Kaišiadorių  turizmo informacijos centro darbo laiko. Labai šaunu, kad nedideliuose miesteliuose esantys TIC'ai dirba ir savaitgalį, nes dirbančiam turistui paprastą savaitės dieną iš namų išsirauti nepaprasta, o internetu žemėlapiais naudotis tai kaip ledus per popieriuką laižyti. 


20220618_124002
Kūtvėla lankosi Kaišiadoryse.

Išeinu iš stoties ir dairausi, kur tas pirmasis turistinės pagalbos punktas. Laimei, netoliese stypso rodyklė su "i" raide ir krypties nuoroda-labai patogu! O ir pinigus Vilniuje be reikalo gryninausi, nes šalia turizmo informacijos centro yra bankomatas. Dar ir pasiseka kaip aklai vištai grūdas, nes turizmo klausimais mane konsultuoja Giedrė Streikauskaitė, 2021 metų kaišiadorietė ir TIC's direktorė. Žinoma, nepamirštu įsigyti ir magnetukų. Turizmo informacijos centre galima gauti Kaišiadorių lankytinų vietų žemėlapį, įsigyti suvenyrų (galima atsiskaityti ir kortele), pasinaudoti WC paslaugomis. 

Kaišiadorys žinomi nuo XVI a. Jų apylinkėse gyveno totorius Chašaidaras, čia gavęs žemių už karinę tarnybą. Laikui bėgant vietovė įgavo jo vardą ir pavadinimas tapo labiau įprasta lietuvio ausiai. Žmonės dar kalba, kad XIX a. tiesti geležinkelio čia atvyko daug rusų, nemokėjusių lietuviškai. Vietiniai gyventojai stebėjosi didelio masto statybomis ir kamantinėjo "Kas čia daros?", o atvykėliai atkartodavo savaip "Kašiadaros", nuo to, neva, ir kilo Kaišiadorių pavadinimas. Jeigu tai tiesa, gal kas žinote, kur Lietuvoje yra galimas "Kašiadaros" miestas-parneris "Ašnisuprantu"? Kad ir kaip ten buvo, geležinkelio dėka Kaišiadoriai susijungė su Kaunu ir Karaliaučiumi, Lietuvos pajūriu ir Latvija. Kaišiadorių geležinkelio stotis 1919 m. liepos 6 d. išleido pirmą Nepriklausomos Lietuvos traukinį- į Radviliškį. 


Kokia stotis be bufeto? Apie 1890 m. iš Ukrainos į Kaišiadoris atvyko Nikolajus Bodisko su žmona Jelizaveta ir čia atidarė stoties bufetą. Kai į savo Kalnaberžės dvarą iš Kauno važiuodavo būsimasis Rusijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas, jis visada čia pusryčiaudavo. Apie tai savo atsiminimuose rašė jo duktė Marija: "Mes, būdami vaikais, tuos Kaišiadoris labai mylėjome. Iš anksto stoties bufete raštiškai būdavo užsakomi pusryčiai, ir viskas, ką ten patiekdavo, mums, vaikams, atrodė neįtikėtinai skanu. Praėjus daugeliui metų, kai kur nors kos nors patiekalas mums labai patikdavo, sakydavome: "Visai, kaip Kaišiadoryse". Kaune dirbęs Piotras Stolypinas vasarodavo Kalnaberžėje prie Kėdainių, iš Kauno išvykdavo išnuomotame vagone į Kaišiadoris, kur reikdavo persėsti į Liepojos traukinį, tokiu būdu visa kelionė užtrukdavo devynias valandas. Ne vienas keleivis Kaišiadoryse burbėdavo dėl nesuderinto traukinių eismo; pats Piotras Stolypinas juokavo, kad pusę savo tarnybos laiko praleido būtent Kaišiadorių stotyje. 


20220618_095719
Senasis vandens bokštas prie geležinkelio, 1883 m.

20220618_095747
Dabar visi neša Algį...

20220618_104959
Razom do peremogi.

Dar vienas aktualus turistams dalykas Kaišiadoryse yra viešieji tualetai. Visi, kaip sakant, turime ir visi naudojame. Šios kelionės metu suskaičiavau kaip minimum keturis nemokamus viešuosius tualetus mieste. Darbo laikas maždaug 08.00-21.00 ir nelabai tvarkingi, bet kai nemokami, tai nėra ko ir stebėtis. Svarbu, kad bent yra. Netoli bažnyčios esantys patogumai pritaikyti ir neįgaliesiems. 

20220618_105048
Neįgaliojo vežimėlio privažiavimas.

20220618_105252
Nuorodos į lankytinus objektus. Net ir norėdamas nepaklysi. 

Pirmas įspūdis apie Kaišiadoris-labai teigiamas. Gražiai sutvarkyta aplinka, apšvietimas, suoliukai, želdiniai, net fontanas čiurlena. Turizmo informacijos centras ir kelio nuorodos į lankytinus objektus sako, kad turistai čia laukiami. 

Beje, kodėl man visą laiką norisi sakyti "Kaišiadoriai"? 

Iki 1906 m. Kaišiadorys priklausė Žiežmarių parapijai ir savo bažnyčios neturėjo, 1907 m. įrengta medinė koplyčia. Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė bažnyčios statybos darbus. Dabartinė katedra baigta statyti tik 1932 m. Čia 1920 m. lankėsi Popiežiaus pasiuntinys arkivyskupas Achilles Ratti, vėliau išrinktas Popiežiumi Pijumi XI, jis 1926 m. savo bule įsteigė Kaišiadorių vyskupiją ir paskyrė Juozapą Kuktą vyskupu, vėliau jau konsekruotai katedrai padovanojo monstranciją. Sovietmečiu religinis gyvenimas apmirė, nes antrajam vyskupui Teofiliui Matulioniui sovietai neleido eiti pareigų. Buvo liepta nugriauti šventoriaus tvorą, kuri, neva, nesiderino prie sovietmečio architektūros. Popiežius Jonas Paulius II 1987 m. paskelbė kardinolu tuometinį vyskupą Vincentą Sladkevičių (tai-tik antras kardinolas Lietuvos istorijoje po Jurgio Radvilos), o 1990 m. pradėta Teofilio Matulionio kanonizacijos byla. Vincentui Sladkevičiui tapus paskirtu Kauno arkivyskupu ir metropolitu, trečiuoju Kaišiadorių vyskupu paskirtas Juozas Matulaitis. 

Teofilis Matulionis (1873-1962) gimė db. Anykščių rajone pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Baigė Daugpilio realinę gimnaziją, įstojo į Petrapilio kunigų seminariją, kunigo šventimus priėmė 1900 m. Paskyrimo vietoje Latvijoje ištarnavo devynerius metus, nepaklusęs caro administracijos nurodymui nekrikštyti vaiko, jeigu vienas iš tėvų katalikas, o kitas stačiatikis, iš pareigų buvo atleistas ir uždarytas vienuolyne prie Peterburgo. Atlikęs šią bausmę liko gyventi ir dirbti Peterburge, bet po 1917 m. Spalio revoliucijos komunistų buvo nuteistas kalėti. Išėjęs iš kalėjimo, vėl dirbo ganytojišką darbą. Slapta konsekruotas vyskupu 1929 m. Tais pat metais Teofilis Matulionis vėl buvo sovietų suimtas ir ištremtas į Solovkų salas. Čia kalėję kunigai isirinko jį savo vyresniuoju, tai sužinoję sovietai perkėlė vyskupą į vienutę Peterburge, paskui išsiuntė prie Ladogos ežero miško kirtimo darbams. Tai kartu su šalčiu, drėgme ir prastu maistu pakirto jo sveikatą ir 1933 m. jis perkeltas kalėti į Maskvą. Vyskupas Teofilius Matulionis į Lietuvą grįžo Lietuvai ir Sovietų Sąjungai sutarus apsikeisti kaliniais. Jo garbingas statusas išaiškėjo tik įvažiavus į Latvijos teritoriją- kad kalintas buvo vyskupas, nežinojo nei kalėjimo viršininkai, nei kameros draugai. Tarpukaryje lankėsi Romoje, gavo Pijaus XI audienciją, lankė lietuvių išeivių bendruomenes, nuolatiniam gyvenimui apsistojo Kaune. Tapęs Kaišiadorių vyskupu gynė Bažnyčios teises prieš vokiečių okupacinę valdžią, ragino kunigus nebėgti artėjant frontui. Nesutikęs kolaboruoti su sovietais, 1946 m. areštuotas ir įkalintas, į Lietuvą grįžo tik 1956 m. Be sovietų valdžios pritarimo, bet su Apaštalų Sosto žinia, 1957 m.slapta konsekravo vyskupu Vincentą Sladkevičių, dėl to buvo prievarta apgyvendintas Šeduvoje. Už pagirtiną tvirtumą einant gerojo ganytojo pareigas 1962 m. pakeltas akivyskupu, tačiau tais pat metais mirė. 2017 m. arkivyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju.  


20220618_105420
Gražiai sutvarkyta aikštė.

20220618_105433
Sėsk, broliuk, po uosiu-obuoliuką duosiu. 

20220618_105548
Informacinis stendas.

20220618_105725
Senųjų šventoriaus vartų liekanos.

20220618_105751
Kaišiadorių katedra.

20220618_105840
Centrinė nava. Interjero fragmentas.

20220618_105915
Kaišiadorių katedra. Interjero fragmentas.

20220618_130020
Pal. Teofilio Matulionio koplyčia. Jau grįžus antrą kartą.

Kūtvėla negali kur nors neįsivelti. Goglinėju po katedrą, iš tiesų-labai graži, vienoj rankoj žemėlapis, kitoj- ant selfio lazdos uždėtas telefonas, kuriuo fotografuoju. Sportbačiai, kuprinė, skryboliukas. Katedroje nedidelis subruzdimas, šiandien visą dieną jeigu ne vestuvės, tai krikštynos. "Ar esate keliautoja?"- užkalbina mane maloniai. Atsakau teigiamai, ale kaip ir suprato :-) "Oi nelaiku atėjote,"- sako, - "dabar abi koplyčios užimtos". Pasirodo, pal. Teofilio Matulaičio koplyčioje dabar kalbamas rožinis, o kitoje koplyčioje, kur saugomos Jono Pauliaus II ir šv. Faustinos relikvijos, giedama. Tačiau man labai maloniai nurodoma, kada maždaug būtų galima vėl užeiti. Iš tos laimės taip pasimečiau, kad to gero žmogaus nė vardo nepaklausiau, duok Dieve jam sveikatos. Mane dar gražiai išveda per aplinkui ir parodo kurlink yra kurijos pastatas, irgi įtrauktas į žemėlapį kaip lankomas objektas.

20220618_110436
Kaišiadoriuose labai dvasingai žmonės gyvena.

Kaišiadorių vyskupijos kurija yra vienas gražiausių Kaišiadorių pastatų. Juos 1931 m.suprojektavo arch. Vaclovas Michnevičius, pastatyti 1933 m. Pastate yra ir ekspozicija, bet ji lankoma iš anksto susitarus. 

Vaclovas Michnevičius buvo kilęs iš dvarininkų, tėvai bajorai turėjo savo herbą. Būsimasis architektas 1893 m. baigė Peterburgo civilinį inžinerinį institutą. Dirbo Vilniaus miesto architekto padėjėju, vėliau architektu, buvo karinių strateginių kelių statybos komisijoje, dalyvavo projektuojant ir tiesiant Lietuvos plentus, 1912 m. įkūrė projektavimo ir statybos biurą "Architektas", suprojektavo Vilniuje Žvėryne vaikų ligoninę, bankininko Juozapo Montvilos užsakymu suprojektavo keletą gyvenamųjų namų, Vilniaus turgaus halę. Pirmo pasaulinio karo metu atliko karo tarnybą prie karinių kelių tiesimo. Tarpukariu dirbo ir gyveno Kaune, išleido knygą "Vieškeliai ir paprastieji keliai, jų taisymas ir laikymas", suprojektavo totorių mečetę. Dar besimokydamas Peterburge vedė Bavarijos vokietę, todėl susipyko su motina, kuri užrašė dvarą giminaičiui, bet Vaclovas Michnevičius tą dvarą atpirko ir 1936 m. jame apsigyveno išėjęs į pensiją. Gyveno kukliai, į svečius nevažinėjo, buvo darbštus, griežtas, bet teisingas. Lietuviškai kalbėjo prastai, laikė save lenku, nors ir neturėjo lenkomaniškų aspiracijų. Nemažai šeimos narių sovietmečiu ištremti, dvaras buvo atimtas, architekto archyvas sudegintas kaip kenksmingas tarybų valdžiai. Neilgai trukus po šio įvykio architektas mirė. Jam buvo 85-eri metai. Šiuo metu žinomos dvidešimt septynios bažnyčios, pastatytos pagal jo projektus. Penkios jų yra Kaišiadorių apylinkėse: Vievyje, Žiežmariuose, Kietaviškėse, Gegužinėje ir pačiuose Kaišiadoryse (nors dėl uždelstų statybos darbų projektas ne kartą keistas). 


20220618_110835
Kaišiadorių vyskupijos kurija.

20220618_111019
Toks dailus retro stiliaus ženklas.

Europinės lėšos pagelbėjo sutvarkant prezidento A. M. Brazausko parką. Įrengti fontanai, nutiesti nauji takai, įrengtos poilsio ir vaikų žaidimų aikštelė ir, sveikatingumo takas su sporto aikštelėmis, sutvarkytas apšvietimas, parko laiptai įrengti su neįgaliojo vežimėlio nusileidimu, pastatytos šiukšliadėžės. Man labai patiko vaikų žaidimo aikštelėse sudėta minkšta danga, kad bedūkdami mazgiai nosies nenusibalnotų, nors be gumbo dar nei vienas vaikas neužaugo. 

20220618_111218
Treniruoklių erdvė.

20220618_111534
Mažiesiems yra kur išlieti susikaupusią energiją.


20220618_112103
Galima praktikuoti karalienės gambitą. 

20220618_112145
Pats bijūnų žydėjimas.

20220618_112304
Kaip Vyteniui faina būti apdergtu va šitaip.

20220618_113521
Tipinė informacinė lenta Kaišiadoryse.

20220618_113639
Kažkuom primena gazirofkės tašką kurorte.

20220618_113724
Kava ir šiukšliadėžė puodeliui šalia. Aibė-apie viską pagalvota.

20220618_113733
Pagrindinis Kaišiadorių verslas- rūbai ir gėlės.

Labai keista buvo matyti tiek daug pramoninių prekių parduotuvių. Kaišiadorių Gedimino gatvė-tiesiog kaip Londono Highstreet. Mieste yra supermarketai (Rimi, Iki...), bet pramoninių prekių poreikį tenkina mažos parduotuvėlės, kokių jau Vilniuje nerasi-viską nukonkuravo Akropolis ir panašūs gigantai. Mano akį patraukė lange išstatytas raudonas su baltais žirneliais chalatas. Kam gali nepatikti raudonas su baltais žirneliais chalatas?! Įslenku pasimatuoti. Deja-netinkamas fasonas. Bet tų chalatų iš Turkijos, šimtaprocentinė medvilnė, ten gyva pekla, tikra prapultis dūšia ir kūnu, todėl be pirkinio neišeinu. Nustebina, kad galima atsiskaityti kortele. Dar apžiūrėjau dailius naktinukus (ne mano iškirptei) ir lininę suknelę (užpakalis netilpo). Jeigu būsite Kaišiadoryse ir ieškosite patogaus chalatuko po namus trintis- Žilvitis, Kaišiadorių vartotojų kooperatyvo parduotuvė, Gedimino g. 71. 


20220618_114741
Kaišiadorys turisto akimis.

20220618_115027
Freska su pal. Teofiliu Matulioniu. Iš toliau žiūrint turėtų matytis du veidai. Tadas Vincaitis, 2018 m. Pirmą kartą ant pasaulietinio pastato (mokyklos) nupieštas palaimintasis ar šventasis.

20220618_123256
Namas po renovacijos.

20220618_123321
Pandusas prie renovuoto namo. 
20220618_123935
Bučinys. Tadas Vincaitis- Plūgas, Edvardas Šeputis- Shepa, 2017 m.

20220618_124002
Kūtvėla lankosi Kaišiadoryse.

Freskos konceptas labai įdomus. Šis apleistas pastatas buvo pasirinktas kaip įmenintas turistų traukos objektas ir "miesto durys". Durų idėja turbūt kilo iš greta esančios autobusų stoties. O kas vyksta prie durų? Ogi atvykstančius ir išvykstančius brangius mums žmones bučiuojame. Taip ir atsirado Kaišiadorių "Bučinys". Freskos darbams paremti vietiniai gyventojai rinko aukas, prisidėjo ir verslininkai. 

20220618_124608
Miestas dar tik budinasi. 

20220618_125127
Masalų bankomatas kiaurą parą. Pirmą kartą matau.

20220618_130741
United we stand.

20220618_131159
Baikerių klubas "Aliens". 

20220618_131406
Kaišiadoriečių tremties memorialas. Permė, Krasnojarskas, Irkutskas, Tomskas.

20220618_132206
Pavyko užfiksuoti traukinį.

20220618_132939
Ieškau Kaišiadorių kapinių.

20220618_134114
Informacinė rodyklė į senąsias žydų kapines.

Kaišiadorių kapinės minimos nuo 1826 m. Teritorijoje žinomos ir senosios (1682 m.) totorių kapinės, bet jos neišliko. XIX a.šiose kapinėse buvo laidojami vietos dvarininkai Romeriai. Senosios kapinės netruko persipildyti ir buvo uždarytos, o 1909 m. įkurtos naujos, dvarininko Justino Strumilos dovanotame sklype. Kaišiadorių kapinėse buvo laidojami Nepriklausomybės kovų kovotojai (1919-1922 m.), bet dėl skirtingų mirties datų jų palaidojimai išblaškyti visoje kapinių teritorijoje. Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui pastatyta koplyčia, jos sienose įrašytos 358 partizanų pavardės. 

20220618_134525
Partizanų koplyčia Kaišiadorių kapinėse.

20220618_134900
Vėl pavyksta pagauti traukinį.

Kaišiadorių rajone žydai apsigyveno gana anksti, 1555 m. jie minimi netolimuose Žasliuose. Daugiausia žydų gyveno šiame rajone XIX a. Žasliuose ir Žiežmariuose. Kaišiadoriuose žydų atvykimas susijęs su geležinkelio tiesimu, nes atsirado galimybės vystyti prekybą, steigti užeigas, viešbučius, restoranus, kepyklas. Tarpukariu žydams priklausė limonado fabrikas, alaus pilstymo linija, malūnas. Kaišiadorių žydų bendruomenė nebuvo gausi, apie 400 žmonių. Vokiečiams okupavus Kaišiadoris 1941 m. buvo įsteigtas getas ir prasidėjo Kaišiadorių žydų kelionė į nebūtį. Rajone liko keturios senosios jų kapinės: Darsūniškyje, Kaišiadoryse, Žasliuose ir Žiežmariuose. Kaišiadorių senosiose žydų kapinėse išlikę tik keli akmeniniai paminklai. Dalis antkapių apie 1980 m. panaudoti statant rajono vidaus reikalų skyrių, pokario metais žmonės iš šito kapų kalnelio statyboms imdavo žvyrą, kasdavo molį plytoms. 

20220618_135431
Kiek nusimušu nuo kelio ir pablūdiju.
20220618_135800
Senosios žydų kapinės Kaišiadoryse.

Pusdienio ir nėra. Dangus niaukiasi, lynoja. Dar yra keletas neaplankytų objektų, bet gamtinis-rekreacinis turizmas man nėra labai aktualus, o prezidento A.M. Brazausko tėvų namas-muziejus manęs irgi nesudomino. Gastronominio turizmo Kaišiadoryse irgi neaptikau, nors čia veikia duonos kepykla "Gudobelė", yra ir firminė parduotuvė, nors jos darbo laiko kažkaip nesusiprotėjau pasitikslinti. Visi mes protingi po laiko. Nemažai ko skanaus yra rajone, bet ten jau reiktų organizuotis automobiliu: yra sraigių ūkis, Kaišiadorių paukštyną garsina rūkytas viščiukas, "Žiežmarių mėsa" gamina skilandį, Zūbiškių koncervai gamina produkciją iš žvėrienos, o Lietuvos liaudies buities muziejuje galima paskanauti kopūstainio. Net apetitas prasikalė berašant! 

Pasitikrinu kada artimiausias traukinys į Vilnių ir nusprendžiu, kad jau reikia judėti namo. Kaišiadorių stotis tokia įdomi, į Vilnių traukiniai iš Kauno ir Klaipėdos išvyksta iš skirtingų peronų pagal traukinio numerį, reikia atkreipti dėmesį į informacinius skelbimus. Bilietą nusiperku telefonu, bilietas bent euru pigesnis nei rytinis traukinys, bet vagonas patogesnis, yra ir elektros rozetės, kurių nebuvo išvykstamajame reise. 

Kaišiadoris apžiūrėjau, dabar jau galima planuotis turistinį reidą į rajoną. Į ką verta akcentuotis? Žiežmariuose atkurta medinė sinagoga, didžiausia Lietuvoje šiuo metu, Kalviuose yra viena iš dviejų Lietuvoje esančių rotundinių bažnyčių, Guronyse yra kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė, Žaslių tradicinių amatų centre kepamas tradicinis kugelis, Čiobiškyje veikia keltas be variklio, Laukagalis garsėja mitologiniu akmenimi, Uogintų dvaras davė vardą didikams Oginskiams, Kruonyje veikia vienintelė Baltijos šalyse hidroakumuliacinė elektrinė, Darsūniškyje yra trys šventi vartai... DĖMESIO netekėjusioms panelėms: Kaišiadorių rajonas yra vyriškiausias rajonas Lietuvoje, čia tūkstančiui vyrų tenka tik devyni šimtai keturiasdešimt keturios moterys (2020 m. duomenimis).

Va kur nenorėčiau gyvenime atsidurti, tai Pravieniškėse. Bet Pravieniškių seniūnija maloniai nustebino išleidusi lankytinų vietų proklamaciją. 

20220618_195831
Šios dienos turistinis grobis.

Kaip Kūtvėla Žiežmariuose Napoleono lobio ieškojo- ČIA.

Kelionės išlaidos šiai dienai sudarė nepilnai 45 EUR. Kol kas tikrai pigiau, nei Turkija.

Ar Jums teko lankytis Kaišiadoriuose? Kokie įspūdžiai?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Kasčiadarasaitė 


4 komentarai:

linaziz rašė...

Kadangi gimiau Kaišiadoryse, tai jaučiau pareigą perskaityti tekstą. Sunkiai įveikiau iki galo dėl rašybos ir skyrybos klaidų gausos, fotografijų nekokybiškumo... Lina

Ele Pranaityte rašė...

@Lina: Ačiū už gerą žodį. Visada galite padaryti geriau.

Gitana rašė...

nesąmonė, Kūtvėla pavyzdingai raštingas žmogus. Fotkės biškį kreivos, su tuo sutinku, bet gal čia meninis užmojis koks.

Ele Pranaityte rašė...

@Gitana: oras buvo apsiniaukęs ir saulė laužė, tai išvis laimė, kad nors kokios foto gavosi. Kai ką redaguojant teko apkirpti, todėl dydis truputį nestandartinis. O kam nepatinka-laukiu man padovanojant foto įrangos už kelis šimtus eurų, juk pinigai kišenių plėšia :-)