Sėkmės lankantis Lentvaryje paskatinta, susiruošiu apžiūrėti Trakų Vokės dvaro parką. Vietovė vėl palankiai netoli Vilniaus, galima naudotis tiek geležinkeliu, tiek autobusu. Beieškant maršruto truputį pasimetu, nes traukinys važiuoja iki Vokės, o autobusas-iki Trakų Vokės, tai suku galvą ar čia tas pats?
Trakų Vokė turi savo informacinį puslapį, tai šiek tiek esminių faktų. Ji yra Vilniaus miesto dalis, priklauso Panerių seniūnijai. Pirmą kartą Vokės vardas minimas 1375m. didelio mūšio tarp Kęstučio ir Algirdo pulkų su kryžiuočių ordinu. Vietovę garsino ir XIX a. pagal italų architekto L. Markonio projektą pastatyti rūmai, vėliau buvo įrengti tvenkiniai žuvims veisti. Valdant Tiškevičiams 1884-1990m. buvo sukurtas parkas, kuris 1958m. paskelbtas valstybės saugomu ir 1986m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Rūmais nuo 2002m. naudojasi Lietuvos Karališkoji Bajorų Sąjunga.
10 val. traukinys į Marcinkonis sustoja Vokėje už kažkur 15 min. Stotimi tai nepavadinsi-sustojo traukinys ant bėgių, išleido kelis keleivius, ir nuvažiavo. Abipus stovi aklinai užmūrytos būdelės, ne tai laukiamosios stotelės, ne tai bilietų kasos, ant vienos, tiesa, yra ženklas „Vokė“. Nesimato ir jokio informacinio stendo su tvarkaraščiais. Artimiausias didelis stendas yra apie ES paramą infrastruktūrai, o kur dvaras-burk iš kavos tirščių. Bet aš gi protinga, turiu informacinį lankstinuką su planu! Tuoj pat išsitraukiu ir matau, kad geležinkelis turi būti už nugaros, o kelias link dvaro eina tarp dviejų tvenkinių. Pirmas nemalonumas nusileidus stačiu kalniuku žemyn yra tiltas per tvenkinius, tamsiai žalios spalvos ir dar siūbuojantis!
Šiaip ne taip juo pereinu, dar nufotografuoju graudžiai mėlynu pilvu geležinkeli tiltą.
Bet daryk ką nori, niekaip tas geležinkelis neina už nugaros, vis po dešine bėga. Gal ne čia einu? Grįžtu atgal prie stotelės ir bandau pažvelgt į kitą pusę, bet ten pievos ir ūkeliai matosi, vadinasi, reikia bandyt grįžt ir eit toliau nuo tilto. Priimu žemėlapį kaip su paklaida ir einu kur akys veda, t.y. tiesiai. Lankstinuke, greičiau buklete pagal formą, minima, kad vieni parko vartai vedė į geležinkelio stotelę. Einu mišku gana ilgai. Kelias nors ir apaugęs mišku, bet išlaikęs alėjos duomenis. Prisimenu, kad link daro turi vesti liepų alėja, bet rudenį iš lapų ar liepa ar ne aš jau nebe kompetentinga atskirti. O tada lyg Eureka atsiranda buvusios tvoros griuvėsiai, kieno gi daugiau nei dvaro jie bus?
Šiaip ne taip juo pereinu, dar nufotografuoju graudžiai mėlynu pilvu geležinkeli tiltą.
Bet daryk ką nori, niekaip tas geležinkelis neina už nugaros, vis po dešine bėga. Gal ne čia einu? Grįžtu atgal prie stotelės ir bandau pažvelgt į kitą pusę, bet ten pievos ir ūkeliai matosi, vadinasi, reikia bandyt grįžt ir eit toliau nuo tilto. Priimu žemėlapį kaip su paklaida ir einu kur akys veda, t.y. tiesiai. Lankstinuke, greičiau buklete pagal formą, minima, kad vieni parko vartai vedė į geležinkelio stotelę. Einu mišku gana ilgai. Kelias nors ir apaugęs mišku, bet išlaikęs alėjos duomenis. Prisimenu, kad link daro turi vesti liepų alėja, bet rudenį iš lapų ar liepa ar ne aš jau nebe kompetentinga atskirti. O tada lyg Eureka atsiranda buvusios tvoros griuvėsiai, kieno gi daugiau nei dvaro jie bus?
Šitas pasakojimas pelnytai vadinamas „Trakų Vokės dvaro beieškant“, nes jau netrukus suabejojau, ar aš iš viso esu reikiamoje geografinėje platumoje ir ilgumoje. Pavyzdžiui, žemėlapyje rašo, kad pastatas yra, tarkim, dvaro skalbykla, o aš matau garažą. Skalbyklą nuo garažo dar, ačiū Dievui, skiriu. Esmė ta, kad šiame parke tiek visko pristatyta, kad buvę dvaro pastatai tiesiog nustelbti paties parko ir su dvaru nesusijusių pastatų gausos, kad visiška painiava gavosi.
Pati vietovė šiandien didelis kontrastas su Lentvario parku, kur buvo gausu žmonių dėl renginio, čia viskas tylu ir ramu. Šiaip tai tikrai nėra blogai, jeigu norisi pasiilsėti nuo miesto triukšmo. Sutinku pagyvenusią moteriškę ir klausiu ar čia buvusi dvaro sodyba, o jinai sako „Ja pa litovski nipanimaju“. Jablinkštelėjau, bet ką padarysi, gerai, kad vaikystėje pramokau rusiškai (tris muškeitininkus ir gardemarinus žiūrint), tai susišnekėjau, dar dėl transporto pasiklausiau. Nelabai nuklydau pagal žemėlapį, dvaras visai šalia, tik per mano jau minėtus apaugimus visai nustelbtas.
Pati vietovė šiandien didelis kontrastas su Lentvario parku, kur buvo gausu žmonių dėl renginio, čia viskas tylu ir ramu. Šiaip tai tikrai nėra blogai, jeigu norisi pasiilsėti nuo miesto triukšmo. Sutinku pagyvenusią moteriškę ir klausiu ar čia buvusi dvaro sodyba, o jinai sako „Ja pa litovski nipanimaju“. Jablinkštelėjau, bet ką padarysi, gerai, kad vaikystėje pramokau rusiškai (tris muškeitininkus ir gardemarinus žiūrint), tai susišnekėjau, dar dėl transporto pasiklausiau. Nelabai nuklydau pagal žemėlapį, dvaras visai šalia, tik per mano jau minėtus apaugimus visai nustelbtas.
Dvaro matosi būta gražaus, bet dabar labai apleistas iš išorės. Langai apdengti užuolaidomis, ant palangių stovi vazonai su gėlėmis, vadinasi, kažkoks gyvenimas vyksta (kaip minėjau, čia dabar renkasi bajorai). Rūmai buvo neoklasicizmo stiliaus, bet ansamblyje gausu ir kitų stilių, gafas buvo labai neapsisprendęs.
Keletas pastatų statyti vietiniu stiliumi.
Priešais pagrindinį rūmų fasadą esančioje erdvėje kažkada buvo fontanas, dabar telikę tik jo rėmai. Kažin, ar jis tebeveikia?
Aptinku koplytėlę, irgi neogotikos stiliaus. Nėra didelė, išorė ir skulptūros nelabai prižiūrėti, bet durys naujos ir tvirtai įstatytos, matyt kad pastatu rūpinamasi. Dabar ten yra Tiškevičių šeimos mauzoliejus.
Paskui tiesiog vaikštau po teritoriją. Neobaroko stiliaus buvusiose arklidėse dabar veikia poliklinika ir keletas bendruomeninės reikšmės įstaigų. Aplink šį pastatą, kuris man atrodo labai neskoningas, pristatyta daug meno. Turbūt galima pavadinti pastangomis atgaivinti vietą. Aišku, norint spręsti objektyviai, reiktų pasidomėti kokie renginiai parko teritorijoje vyksta. Ir gera žinoti, kad šiukšlių rūšiavimas čia irgi priimtina mintis.
Pagaliau aptinku ir neoklasicizmo stiliau vartų trupinukus, nuo kurių ir veda prie dvaro rūmų ta garsioji liepų alėja.
Einant atgal rūmų link po kairei pusei yra vandens bokštas. Netoli jo kažokia moterėlė karučiuose atsivežusi medžio šakų kažką krapštosi.
Kitoje rūmų pusėje yra veja, palei kurią keliukas nuveda prie apžvalgos aikštelės su pasagos formos baliustrada, nuo kurios kadaise atsivėrė vaizdas į kraštovaizdinį parką ir Vokės slėnį; dabar ten viskas iki kojos kauliuko skendi lapuose. Netoliese dunkso paminklinis akmuo su parko steigimo data.
Parko aprašymu tikint, tai būta didingo ir nuostabaus parko su mažąja architektūra kaip skulptūros, altanos, pavėsinė, dirbtinės uolos...Nebeliko praktiškai nieko. Pakeliui stabteliu prie kryžiaus. Nepasižymėjau, kokia proga pastatytas.
Išeinu iš parko pro neogotikinius vartus šalia sargo namelio. Netoliese 51 autobuso stotelė, bet man šis maršrutas netinkamas. Ir vat štai prie šitų vartų ir randu dvaro ir parko informacinį stendą. Taip išeina, kad šitie vartai dabar pagrindiniai? Privažiuoja ir turistinis autobusas.
Einu gatve toliau link autostrados. Nuo jos link parko veda nuoroda, o pačią Trakų Vokę irgi žymi ženklas.
Netoliese yra kavinė. Abipus autostrados yra stotelės autobusams, iš vienos veža į Trakus, Alytų ir dar keliomis kryptimis, iš kitos veža į Vilnių. Šiaip atstumas iki dvaro nuo autobuso stotelės ar traukinio stotelės, galima skayti, labai panašus, bet primam kartui vis dėlto rekomenduočiau važiuoti autobusu, nes nuorodos ir informacinis stendas yra nuo šio transporto pusės.
Netoliese yra kavinė. Abipus autostrados yra stotelės autobusams, iš vienos veža į Trakus, Alytų ir dar keliomis kryptimis, iš kitos veža į Vilnių. Šiaip atstumas iki dvaro nuo autobuso stotelės ar traukinio stotelės, galima skayti, labai panašus, bet primam kartui vis dėlto rekomenduočiau važiuoti autobusu, nes nuorodos ir informacinis stendas yra nuo šio transporto pusės.
Važiuoju iki Trakų, iš kur bandyčiau siekti Lentvarį, nes liko nepamatytas bažnyčios interjeras, bet kadangi sekmadienis, tai sekantis autobusas tik po geros valandos, o traukinys išvažiuoja iš po nosies. Iki Lentvario 8km, diena graži, saulėta ir šilta, tai einu pėsčia, tokia piligriminė kelionė gaunasi, bet pervertinau savo jėgas ir vis dėlto laukiu pakelės stotelėje artimiausio autobuso (14.45val) į Vilnių.
Pasportavusi ir pažvalėjusi, susivėlusiai Jūsų,
Kūtvėla
2 komentarai:
Kadaise čia lankiausi žiemą, tai visai patiko.
Taip, manau tikrai daug erdves palieka gera ispudi. Ziema ir nevalyvumo nesimato- lapu nera prikritusiu, zoles pjauti nereikia ir pan.
Rašyti komentarą