Kelionė į Minską: svečiuose pas mūsų bulves mėgstančius kaimynus.Trečioji diena.

Šiandien į mano planus apeiti išsirinktas lankytinas vietas įsiterpė mugė, bulviniai blynai ir fejerverkai, tai gavosi toks vėtymasis ir mėtymasis po visą miestą.

Solomonas verkia kamputyje.

Cerkvių Minske daug net ir gyvenamuosiuose rajonuose.

Moskovsky kapinės netoli nuo Nacionalinės bibliotekos garsėja kaip žymių žmonių panteonas. Jos man paliko neblogą įspūdį. Aiškiai išskirti Sovietinės sistemos aktyvistų palaidojimai, kitoje kapinių dalyje- meno ir kultūros veikėjų panteonas.

Ten ne medaus bačkutė? Paminklas Surganovui.

Meniniu požiūriu labai gražus paminklas.

Minsko išvaduotojai.

Ruslanas žuvo su "Lokomotiv" kolektyvu lėktuvo katastrofos metu pakeliui į Minską. 

Šv. Petro ir Povilo cerkvė.

1611-1613 m. pastatyta bažnyčia turi aiškių gynybinės sistemos požymių. Tai rodo, kad ši bažnyčia buvo netoli miesto pilies ir galėjo atlaikyti užpuolimą. Beveik du šimtus metų ši cerkvė buvo vienintelė stačiatikių šventovė tuometiniame katalikiškame Minske. Kurį laiką cerkvės patalpose yra gyvenęs pats Kijevo metropolitas. Po gaisro XVIII a. cerkvė buvo apleista, bet netrukus ją puikiai perstatė už Jekaterinos II paaukotas lėšas. 1933 m. cerkvę uždarė sovietų valdžia. Cerkvės rūsiuose žmonės slėpėsi nuo bombų Antrojo pasaulinio karo metais. Po karo čia buvo butai, archyvas. 1991 m. cerkvė buvo grąžinta tikintiesiems ir prasidėjo interjero atkūrimo darbai. Šiuo metu cerkvėje galima pamatyti atidengtas XVII- XIX a. freskas. Šioje cerkvėje yra ikona su trijų Vilniaus stačiatikių kankinių relikvijomis. Pataikiau, kaip visada, į pamaldas. Batiuška apie sugyventinius kalbėjo, barėsi. Sakė, neieškokite lengvo kelio. Kai tuokiatės, virš galvų karūnas laiko-tai kankinių vainikai. Santuoka-tai kankinystė, kuriai reikia kantrybės. Moterys skarelių kampais ašaras šluostėsi.

Memorialinė lenta.

Ruošiama trasa bėgimui rytoj. 

Šiandien netoli Sporto rūmų veikė tautodailininkų mugė, vyko gaisrininkų varžybos, šoko ir dainavo įvairūs atlikėjai, veikė maisto palapinės, buvo galima paragauti skanios giros. Įeinant į mugę apsauga tikrino rankines ir apčiupinėjo įeinančius. Mugėje tikrai buvo į ką akis paganyti.

Mugės papuošimas.

Šokiai ir dainos vėjui kilnojant prijuostes.

Minskui suteiktų Magdeburgo teisių jubiliejui sukurtas paminklas "Miesto svarstyklės", 2014 m.

Minskas pirmą kartą kaip Menesk (pagal to paties vardo upelį) paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1067 m. Magdeburgo teisės jam suteiktos 1499 m. Gavęs šias teises, Minskas ėmė sparčiai vystytis, įgijo teisę laikyti savo svarstykles ir rinkti mokesčius, įsivedė europinę metrinę sistemą.

Muzikinis M.K. Oginskio suoliukas. Groja kai tik kas nors atsisėda!

Skiriama kompozitoriaus ir visuomenės veikėjo M.K. Oginskio 250-tajam gimtadieniui paminėti.

Rūkymas lovoje- dar viena šalies rykštė.

Užsimaniau įamžinti skaitmeninio fotoaparato kortelėje ir tą pastatą, nuo kurio viskas ir prasidėjo. Kalbu apie 2014 m. pasaulio ledo ritulio čempionatui pastatytą  Minsko areną, nes tada buvo suteiktas bevizis režimas žmonėms su čempionato bilietais ir man žinomas ne vienas atvejis, kai tos vietos sirgalių tribūnose taip ir nebuvo užimtos, nes mūsų žmonės mieliau lankėsi Baltarusijos pilyse. Nuo to laiko aš tik svajojau apie kokią politinę landą į Baltarusiją ir štai, prašom :-) 

Minsko arena.

Minsko arena.

Smalsuoliai būriavosi ir filmavo šiuos muzikantus prie Komarovsky turgaus.

Kodėl reikia mokėti mokesčius.

Pasiskundžiau, kad bulvinių blynų, garsiųjų dranikų, dar neragavau, nes prie jų eilės baisinės, hostelio šeimininkė ir sako, kad vakare atvažiuojantys svečiai atveš neseniai nukastų bulvių, tai ji blynų iškeps ir pavaišins visus. Tai taip ir budėjau bendrajame kambaryje visą vakarą, kad tik to gardumyno nepražiopsočiau, net bulves suskutau. Prie bulvinių blynų labai tiko gruziniškas vynas, kuriuo mus pavaišino hostelio viešnios. Gavus kūnui peno, buvo galima eiti ir dvasinio peno ieškoti.

Fejerverkus žadėjo 22.00 val. (Minskas gyvena mūsų laiku), todėl labai neskubėjome, nes stoviniuoti ilgai irgi nesinorėjo. Prie Sporto rūmų buvo daug žmonių (kaip vėliau paaiškėjo, buvo visgi net laisvų kėdžių!), todėl pasukome ant Šv. Dvasios cerkvės kalvos. Ten vyko koncertas, kur dainavo grupė "Pesniary". Jie atliko "a cappella" Oginskio polinezą- fantastika!!! Jo baltarusišką versiją galite pasiklausyti Youtube čia. Fejerverkus pažiūrėjome, gražūs. Paskui troleibusu ir parvažiavome į hostelį. Šiaip kampas fejerverkams buvo ne koks, nes jie ėjo nuo upės vidurio ir geriausiai matėsi būtent prie Sporto rūmų. Tačiau tada nebūčiau išgirdusi nuostabaus polonezo!

Miesto šventės kulminacija.

Fejerverkai Minske.

Na, o rytoj- Didžioji diena. Iš to džiaugsmo apsižioplinau ir kojas ne kremu, o dantų pasta išsitepiau. Na, svarbu, kad ne atvirkščiai, ar ne?

Su meile ir, kaip visada, Jūsų susivėlusi

Kūtvėla Polonezaitė