Kelionė į Jordaniją. Penktoji ir šeštoji diena: Wadi Rum dykuma ir poilsis prie Raudonosios jūros.

Po pusryčių išsiruošėme į džipų safarį po Wadi Rum dykumą. Galima rinktis dviejų arba keturių (netgi penkių) valandų trukmės turą; mūsų turas truko dvi valandas, nemažai laiko buvo skirta apsipirkti beduiniškuose prekybos taškuose. Man labiau būtų patikusi gilesnė patirtis si šia dykuma, bet ir per tas dvi valandas buvo į ką pasižiūrėti. Šią dykumą labai garsina Arabijos Lorenso vardas, bet žymusis keliautojas ir Arabų išsivadavimo kovos dalyvis, pasirodo, nė kojos nebuvo įkėlęs į Wadi Rum! Wadi Rum dykuma, arba Mėnulio slėnis, plyti Jordanijos pietuose, o geležies oksidas uolienose suteikia dykumai ypatingai raudoną atspalvį. Kadaise čia buvo vandenyno dugnas! Žmonės čia gyvena jau net 12,000 metų. Du filmai, "Arabijos Lorensas" ir "Marsietis", padėjo išgarsinti šios dykumos vardą pasaulyje ir pritraukti nemažai turistų. Per metus čia lyja vos tris dienas, bet verta dairytis per petį staigių potvynių, tokių kaip Petroje.

Mūsų beduinų stovykla.

Beduino nuotaka.

Centrinė palapinė. 

Pasinaudojame proga pakopinėti aplink stovyklą.

Kūtvėla prie džipo. Kas žinos, kad ne jos?

Ruošiamės išriedėti.

Wadi Rum dykuma.

Džipų safaris prasideda.

Turistų karavanas.

Kuom ne ekspedicija į Mėnulį?

Wadi Rum dykuma.

Įspūdingos uolos.

Gamtos grožis.

Vienas kitas atkaklus krūmas.

Saulės nutvieksta dykuma.

Wadi Rum dykuma.

Mus išleido pasiganyti. 

Kupranugariai.

Tarp uolų.

Wadi Rum dykuma.

Didingos uolos.

Išganingasis šešėlis.

Kūtvėla tyrinėja Wadi Rum dykumą Jordanijoje.

Arabijos Kūtvėla. 

Įspūdinga uola.

Arabijos Lorensas.

Prie beduinų stovyklos atsisveikiname su dykuma.

Mūsų beduinų stovykla.

Ursulijus Lepečkojauskas grožisi gamtos kūriniu.

Apie pietus išjudame į paskutinį šios kelionės tašką- Akabą prie Raudonosios jūros. Akaba Jordanijoje yra netoli Saudo Arabijos, Izraelio ir Egipto. Iš Egipto Tabos kurorto ir Izraelio Eilato kurorto nesunku kirsti Jordanijos sieną ir atvykti į Akabą. Akaba yra sumažintų mokesčių miestas, tuom tikimąsi skatinti prekybą ir turizmą. Iš didesnių miestų į Akabą atskrenda užsakomieji reisai su turistais, kurie nori pasimėgauti Raudonosios jūros malonumais (tokiais, kaip akmenuotas paplūdimys ir medūzos, nu bet pavydėkime tyliai). Akaboje daug investuojama, statomi nauji viešbučiai, plėtojama kurortinė zona, tik žinant vietinį mentalitetą anksčiau kaip po dviejų dešimtmečių čia nieko nesitikėčiau. Mūsų viešbutis buvo gerokai už pačios Akabos, bet galima užsisakyti vietą nemokamame viešbučio autobusiuke į centrą, tik jis labai mažas ir ne visi norintys telpa. Mes dar sustojome Akabos centre prie turgaus apsipirkti ir pasivaikščioti, nes iki įregistravimo viešbutyje dar buvo likę laiko. Mūsų viešbutyje buvo labai daug rusų, todėl viešbučio personalas kasdien inventorizavo rankšluosčius, pagalves ir durų spynas.

Vėjo ir smėlio smerčius.

Prieskonių turguje.

Grynai edukaciniais tikslais.

Mūsų viešbutis Akaboje.

Kurortinė Akabos zona.

Kurotinė Akabos zona.

Mūsų viešbutis Akaboje.

Žiema Jordanijoje. 

Saulėlydis prie Raudonosios jūros Jordanijoje.

Naktis Akaboje.

Šis pusdienis ir visa rytojaus diena buvo skirti atsipalaiduoti ir pailsėti. Nesu paplūdimio mėgėja, todėl susiradau šildomą basieną ir tenais niurkdžiausi su penkiamečiais bambliais. Vakarienės čia buvo labai gausios ir skanios, netgi gėrimai buvo įskaičuoti.

Netrukus publikuosiu paksutinį įrašą "Kas liko už kadro Jordanijoje?".

Jūsų Kūtvėla Inshallahaitė