Noriu būti gidu! Kokie dar kursai? Tada gidausiu nelegaliai!!!

Yra tokie žmonės, gidais vadinami. Juos lengva pažinti iš the stick of power, kurią jie nešasi aukštai iškėlę, dažniausai lietsargio formos (dar būna įvairios vėliavėlės, vėjo malūnėliai, ypatingomis progomis- verbos iš Kaziuko mugės). Jie dažniausiai tvirtai žengia būrio priešakyje, nors kartais užima ir kitas pozicijas: auklės, policininko, kunigo, tigrų tramdytojo...Yra gidų, kurie dar Gediminą matė, jam statant Vilnių dalyvavo, todėl viską labai gerai žino, ir jiems negalima prieštarauti. Nes Gediminą matė, nu. Tai tokie gidai dažniausiai ekspertais vadinami. Gidus dar galima nesunkiai atpažinti iš jų svetainėje pagarbiai užlaikomos knygų lentynos, kur pagal temas sustatytos tokios knygos, kaip "Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitos", ir tie gidai, žinokite, po tas sąskaitas ir kuičiasi. Nusipirko ką nors kunigaikštis XVI a., įtraukė sąžiningai į sąskaitas, tai dabar gidai viską ir kelia, tikrina, ramybės per juos nėra*. Gidai dar žino, kuom arkbutanas skiriasi nuo kontraforso, ir šiaip moka daug keistų žodžių: junesko, talmudas, magistratas, šedevras...ir netgi žino, kokiam amatininkų cechui priskiriamas buvo Vilniaus miesto budelis**, ką per metus būtinai privalėjo padaryti į meistrus pakeltas auksakalio pameistrys, ir ką už mažojo piršto dydžio gintaro gabaliuką galima buvo nusipirkti Senovės Romoje.

Taip jaučiasi gidas kiekvienais metais kovo mėnesį.

Kaip tampama gidu? Na, jais galima gimti. Jeigu gidu negimstama, juo galima tapti po specialių kursų. Jie trunka 6-8 mėnesius ir jų metu gvildenamos istorijos, geografijos, dailės istorijos ir architektūros temos, einama į praktines eksksursijas, rašomi referatai ir kontroliniai darbai, pabaigoje reikia parašyti išplėstinį Vilniaus senamiesčio ekskursijos planą ir pravesti bandomąją ekskursiją. Vilniaus turizmo informacijos centras pateikia savo siūlomų gidų kursų programą: susipažinti galite čia. Sėkmingai baigusiems kursus išduodamas valstybinio turizmo departamento pripažintas antros kategorijos gido pažymėjimas. Turint šį pažymėjimą jau galima kreiptis dėl akreditacijų į kitus muziejus, pavyzdžiui, Valdovų rūmus, Bažnytinio paveldo muziejų, Trakų pilies muziejų... Tada vėl būna kokie nors (kartais mokami, kartais nemokami) instruktažai gidams ir/arba egzaminas/bandomoji ekskursiją. Taip ir sukamės. Kai kurie gidai veda dažnai savo pačių parengtas temines ekskursijas: gražiausios Vilniaus moterys, Vilniaus kiemeliai, Vilniaus meilės istorijos...

Daugelis gidų kursų absolventų meta šią profesiją tik pabandę, nes visgi neturi tam reikiamų duomenų. Ne vienas žmogus į šiuos kursus užsirašo iš smalsumo, nori praplėsti akiratį, bet nepasitiki savimi, neturi iškalbos, nemėgsta dirbti su žmonėmis, bijo viešai kalbėti...Gido profesija-ne kiekvienam.

Gidams patogiausia dirbti mokesčius mokant pagal verslo liudijimą, nes individualios veiklos pažyma nelabai apsimoka. Nelabai apsimoka ir pats verslo liudijimas, bet kai esi between the devil and the deep blue sea, tai renkiesi mažesnį blogį, nes kažkas turi išlaikyti tuos vaikų darželius ir ligonines. Gidai, kurie nemoka mokesčių nuo gaunamų pajamų ir/ar iš viso dirba neturėdami gido pažymėjimo, yra nelegalūs gidai. Jūs turbūt esate sutikę Vilniuje tokį rusakalbį vaikiną prie Aušros Vartų, rodantį nušašusią koją, ir pasakojantį rusams turistams, kad jis iš Kaliningrado, kad gyvena pusbadžiu, kad žiemą nušalo koją, todėl jis prašo jį paremti finansiškai, o jis pabus gidu po miestą. Nors yra socialinės rūpybos, atsakingos už tokius nelaimėlius, jiems yra patogiau kurpti pasakas ir melžti rusų turistus, kuriems gaila persekiojamo stačiatikio. Apie pasekmes šalies įvaizdžiui aš čia jau nekalbu. Nors čia ne Šiaurės Korėja ir žmonės badu nemiršta, Vilniaus elgetos dirba su turistais taip, kad miesto įvaizdis tik blogėja.

Kiek sudėtinga su tarptautiniais gidais. Juk nerealu tikėtis, kad gidas bus išklausęs pusės metų kursus Londone, Paryžiuje, Romoje, Stokholme...(aš taip pat nesu baigusi gidų kursų Kaune ar Klaipėdoje, bet čia jau padeda sukaupta patirtis). Savo šalyje tokie užsieniečiai asmenys privalo būti akredituotais gidais, nes tokie asmenys bent jau žino, kaip reikia pasiruošti ekskursijai. Tačiau tokiu atveju atsiranda rizika, kad gidas vis tiek bus nekvalifikuotas. Man teko girdėti gidų tarpe jau legenda tapusį pasakojimą apie tai, kad viena lenkų gidė, atvažiavusi su grupe autobusu iš Lenkijos, pasakė, kad Šv. Onos bažnyčios Vilniuje plytos raudonos, nes mūrytos su gyvūnų krauju. Ir čia tik žiedeliai. Todėl geriausia yra samdyti vietinius akredituotus gidus, tačiau taip išauga kelionės sąnaudos, o autobusinės grupės paprastai būna mažo biudžeto, todėl juos lydintis asmuo jiems dar ir gidauja, nors kartais realiai jis yra tik kelionės vadovas. Žinoma, tokie lydintys asmenys kartais iš tiesų turi ir visas reikiamas akreditacijas, be to, Lietuvos priimta ES laisvo paslaugų judėjimo direktyva neleidžia įvesti kvotų užsienio gidams ar neleisti jiems dirbti Lietuvos teritorijoje (nors dėl to darbo netenka vietiniai gidai, į Lietuvos biudžetą nesumokami mokesčiai).

Tai dabar pasakysite: o jeigu pas mane atvažiavo svečių iš užsienio ir aš jiems parodau Vilnių, tai mane gali nubausti už nelegalų gidavimą? Žinoma, kad ne. Bet ir šiaip juk jūs savo draugams batų netaisote, dantų kanalų nevalote, skyrybų bylų nevedate būdamas chemijos mokytoju, ar ne? O kažkodėl manote, kad gidauti galite. Atseit, nieko čia sudėtingo, kursai nereikalingi, akreditacija nereikalinga, užtenka tik pasiskaityti ką nors prieš ekskursiją. O tada ir pasipila paskaitės apie gyvūnų kraują kaip iš gausybės rago.

Ponas Ričardas Garuolis savo Facebook'o paskyroje šiomis dienomis džiaugiasi: "Pergalė! Pagaliau sulaikytas nelegalus gidas, kuris pirmą kartą Lietuvos istorijoje turės už tai mokėti baudą! Gidų profesinei sąjungai atskleidus Turizmo departamento ilgai slėptą paslaptį, kad yra toks Administacinės teisės pažeidimo kodekso straipsnis 173, ir pareikalavus jį vykdyti buvo surengtas gidų patikrinimas, kurio metu buvo sulaikytas ir į policiją atvežtas korėjietis jau daug metų nelegaliai teikęs gidų paslaugas. Jam gresia bauda nuo 289 iki 868 eurų bauda, o lietuviškai ar korėjietiškai turistinėms agentūroms, teismas išaiškins, kuri agentūra už tai atsakinga,-1737-2896 eurų baudą." 

Atskira tema yra taip vadinamos "nemokamos" ekskursijos, kurias veda "savanoriai", dažnai "uždarbiaujantys studentai", kurie veda nemokamas ekskursijas už arbatpinigius, kurie-žinoma- nėra apmokestinami, o gido akreditacija "savanoriams", kurie negauna už darbą atlygio, o tik arbatpinigius (apie €3-5 nuo žmogaus), nėra privaloma. Tokia europinė praktika aprašyta Rick Stevens straipsnyje: The Ethics of Free Tours. Čia jau aš neturiu komentarų. Jeigu vis dar neįtikinau Jūsų, kad pažintį su į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktu Vilniumi (ir ne tik) reikia patikėti kompetentingiems profesionalams, čia Jums daugiau pasiskaitymo:

• Nelegalūs gidai iš užsienio apie Vilnių seka pasakas (2012 m)
• Nelegalūs gidai sostinėje: taupūs lenkai ir elgetaujantys vietiniai (2010 m)
• Nelegalūs gidia kurią savąjį Lietuvos įvaizdį (2006 m)

Gidas yra savo šalies ambasadorius. Po oro uosto taksisto ir viešbučio registratūros darbuotojo, jis greičiausiai bus trečias Lietuvos svečio sutiktas žmogus, kuris galutinai ir suformuos miesto ir šalies įvaizdį. Žmonės vyksta susipažinti su naujais kraštais, o dėka neakreditotų gidų gauna drungnos kokybės paslaugas, už kurias kartais dar ir brangiai sumoka. Tai čia taip ir turi būti?

3 val. trukmės ekskursija su gidu po Vilnių kainuoja nuo €7-9 žmogui, jeigu ekskursiją organizuoja firma ir renka grupę iš pavienių turistų. Privatus gidas gali pateikti pasiūlymą ir nedidelei grupei, o kaina bus sutartinė. Tai ne kokie nors melejonai, dėl kurių reiktų rizikuoti sumenkinti Lietuvos įvaizdį nemokšišku gidavimu, ar ne?

Kadangi Lietuvoje įstatymo dar niekas neatšaukė, siūlau susipažinžti su LR Seimo 2011 m. patvirtintų sąrašu vietų, kur turistams paslaugas teikti gali tik akredituoti gidai: Muziejų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir vietovių, kuriose ekskursijos galimos tik su gidu, turinčiu gido pažymėjimą, sąrašas. Kiti reikalingi gido darbą apibrėžiantys dokumentai yra Valstybinio turizmo departamento tinklalapyje: Ūkio subjektų priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai.

Tai šiam kartui tiek tų pamokslavimų. Kas neaišku ar šiaip kas ant širdies guli-viską į komentarus rašykite. Dėkoju, kad einate į mano organizuojamas ekskursijas. 

Jūsų labiausiai susivėlusi gidė,

Kūtvėla

* Yra žinoma, kad Žygimantas Augustas vaidenęsis ant Aukštutinės pilies kalno. Mat, jis irgi sąskaitų knygas vedė, todėl, galimai, smalsių gidų užklausos, tai kiek gi ta garsioji gobelenų kolekcija visgi jam atsiėjo, išvedė karalių iš kantrybės, ir daugiau jis nebesivaidena.  

**Barzdaskučių cechui. Nėra barzdos-nėra problemos.