2019 m. birželio 27 d., ketvirtadienis

Drugelio miestas Visaginas. Miestas su atominiu šleifu, šlamančiais pušynais ir kvepiančiomis žemuogėmis.

Reportažo partneris: Visagino turizmo informacijos centras.

Pasauliui dūstant nuo perteklinio turizmo, vis daugiau kalbama apie keliavimą ne sezono metu ir mažiau populiarių vietų lankymą. Lietuvoje irgi galima keliauti darniau, tvariau ir atsakingiau, juolab kad su kai kuriomis Lietuvos vietomis turime neblogą susisiekimą autobusais ir traukiniais. Kviečiu pasidairyti po Lietuvos atominį miestą-Visaginą. Kiekvieną kartą, kai mano kelionių horizontas prasiplečia už K raidės ribų ir siekia toliau Kauno ar Klaipėdos, mano tėvams ir draugams kyla natūralus klausimas o ko ten kuistis į tą Dievo ir turistų pamirštą Lietuvos kampelį? Tiesa, Visaginą vis dažniau atranda turistai ir už tai reikia dėkoti naujam serialui "Černobylis".

Dabartinėje Visagino/Ignalinos teritorijoje seniau buvo keli kaimai. Šia teritorija susidomėjo Sovietų sąjunga, nes netoliese yra Drūkščio ežeras, kurio vanduo buvo planuojamas panaudoti atominės elektrinės poreikiams. Atominės energijos specialistai apžiūrėjo dvi vietoves- Ignalinos/Visagino apylinkes ir Drūkščio ežero apylinkes iš dabartinės Baltarusijos pusės, bet specialistams visgi labiau patiko Lietuvos pusė. Naująjį miestą statė specialiai su tikslu apgyvendinti dauguma rusakalbius atominės elektrinės darbuotojus ir jų šeimas: čia iš visos Sovietų sąjungos važiavo aukštos kvalifikacijos atominės energijos specialistai ir ne tik, jiems buvo statomi butai, atidaromos parduotuvės, steigiamos mokyklos ir ligoninės...Gatvės buvo tiestos plačios ir be šviesoforų, kad būtų patogu evakuotis, todėl dabar vairuotojų egzaminas laikomas Utenoje, kur yra šviesoforų. Drugelio formos Visagino miesto projektą parengė architektas V. Akutinas, projektas startavo 1975 m. Sakoma, kad Senovės Gaikijoje drugelis simbolizavo sielą. Net ir šiandien Visagine galima sutikti vyresnio amžiaus žmonių, kurie savo rankomis statė namus, kuriuose dabar gyvena. Tiesa, Visaginas yra tik pusė drugelio- žlugus sovietinei santvarkai sustojo ir atominio miesto statybos, o uždarius atominę elektrinę žmonės ir taip ėmė išsivažinėti-kas atgal į Rusiją, kas į kapitalistinius Vakarus, kas į didesnius Lietuvos miestus...Šiandien Visagino gyventojų skaičius siekia apie 20,000 žmonių. Kai 1975-1977 m. prasidėjo miesto statybos darbai, buvo svarstomi atominiam miestui prasmingi Aušrinės, Broluvos, Galiūnų, Drauguvos, net Atomavos pavadinimai, galiausiai buvo pasirinkta Antano Sniečkaus (1903-1974 m.) pavardė - jis buvo didžiai gerbiamas funkcionierius ir socialistinio darbo didvyris, LKP CK pirmasis sekretorius ir pirmųjų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų organizatorius, kurį pakeikė jo tikra motina; taip 1977 m. Sniečkus tapo miesto tipo gyvenviete, o 1984 m. buvo paleistas pirmasis Ignalinos atominės elektrinės reaktorius. Visagino pavadinimas miestui buvo suteiktas 1992 m., 1995m. buvo suteiktos miesto teisės, 1996 m. buvo patvirtintas miesto herbas. Visagino pavadinimas parinktas dėl kadaise apylinkėse gyvavusio kaimo pavadinimo, be to, šalia tyvuliuoja Visagino ežeras, o legenda pasakoja, kad apylinkės ežeruose gyveno daug gyvačių, nuo kurių visiems gintis reikėjo-taip "visi ginasi" tapo Visaginu.

P1690553
Ursulijus Lepečkojauskas vyksta į Visaginą. Be bilieto, žinoma, nes meškiai Lietuvos geležinkeliais keliauja nemokamai.
Į Visaginą atvykau penktadienį vakare. Planavau atvykti po darbo tarpmiestinio susisiekimo autobusu, bet paskutinę minutę planai pasikeitė ir spėjau įšokti į traukinį dvi minutės iki jo išvykimo. Į Visaginą patarčiau keliauti būtent traukiniu, nes juo kelionė trunka apie 2 val. 20 min., galima pramankštinti kojas, yra tualetas, o mažas autobusas be patogumų važiuoja 2 val. 40 min. ir sustoja nežinia kur, nes aiškiai išreikštos autobusų stoties Visagine nėra. Geležinkelio stotis yra už miesto, tačiau prie traukinių grafiko yra priderintas miesto autobusas. Mane paslaugiai pasitiko Visagino informacinio centro darbuotojas Germanas ir automobiliu pamėtėjo iki nakvynės vietos.




P1690808
Viešbutis-svečių namai "Idilė".
Svečių namai "Idilė" Visagine yra miesto pakraštyje, toliau nuo judesio ir triukšmo, patogiai pasiekiami miesto autobusu (stotelė "Žalioji"), netoliese yra prekybos centras. Netoli yra miškas, todėl kiek nerimavau dėl piktų uodų, bet iš visos miško faunos šį savaitgalį teko sutikti tik ekshibicionistą vorą duše. Mano kambarys buvo labai erdvus ir patogus, o lova buvo tokia plati, kad net įstrižai miegoti buvo galima. Ypatingo paminėjimo vertas kokybiškas čiužinys, mano jautriam užpakaliui padėti buvo labai patogu. Pusryčiai teikiami pageidaujamu laiku, švediškas stalas siūlo sočių užkandžių nuo sumuštinių, pienu užpilamų dribsnių iki lietinių ir keptų kiaušinių su daržovėmis. Visagine nėra daug nakvynės vietų, todėl džiugu, kad yra kokybiškas pasirinkimas. Savo viešnage "Idilijoje" likau labai patenkinta, rekomenduoju čia apsistoti.

P1690556
Kūtvėlos kampelis savaitgaliui Visagine.

P1690560
Kambaryje buvo arbatinukas ir mažas šaldytuvas.

P1690563
Čia gera nusiplauti prakaitą po sunkios turistinės dienos.

P1690806
Svečių namų fojė interjeras.
Visaginas apkaišytas statybininkų tvoromis. Vietiniai gyventojai juokauja, kad ankstesnis Visagino meras kažkur mieste užkasė lobį, todėl dabartinis Visagino meras to lobio ieško. Visagino turizmo informacijos centro darbuotojai maloniai man sudarė pažintinę programą, kurią pasipildžiau pagal savo interesus ir susidarė pilna diena veiklos. Iš tiesų, Visagine galima drąsiai praleisti dvi tris dienas ir tikrai bus ką veikti, juolab vasarą, nes čia ir sutvarkytas paplūdimys yra, o pamiškės taip prisirpusiomis žemuogėmis kvepia, kad net kojos linksta.

P1690565
Fernandas kviečia bendraminčius.

P1690566
Jau, sako, nebe plikis. Tai džiugina.

P1690567
Visagino gatvės.

P1690568
Vešlūs želdynai ant sankryžų. 

P1690571
Labai praktiški užrašai didelėmis raidėmis sankryžoje. 

P1690572
Kanalizacijos dangtis.

P1690573
Viena iš tipiškų Visagino gatvių.

P1690575
Miesto autobuso stotelė.

P1690577
Čia stoja autobusas Nr. 8.

P1690578
Transportas į sodų bendrijas. 

P1690579
Jeigu reikia į geležinkelio stotį.

P1690580
Nu dydis tai lingvistiškai diskriminacinis.

P1690581
Senos skelbimų lentos miesto nepuošia. 

P1690582
Šiukšlių rūšiavimo konteineriai.

P1690583
Įdomioji Visagino architektūra. Miestas buvo projektuojamas pėstiesiems.

P1690584
Tipiškas Visgino daugiabutis.
Visagine žmonės gyvena daugiabučiuose, nėra nuosavų namų kvartalo. Miesto valdžia kaip ir yra nusiteikusi tokį kvartalą kurti, bet neaišku, kas galėtų ten gyventi, nes tokių turtuolių čia nėra. Uždarius atominę elektrinę darbo neteko daug žmonių, nemažai išvyko gyventi kitur. Tiesa, Visagine atsiranda investuotojų ir naujos darbo vietos susikuria, bet vėlgi naujieji milijonieriai taip greitai nepraturtėja, todėl prabangių kotedžų kvartalo Visagine teks palaukti.

Tiek Ignalinos atominę elektrinę, tiek Visaginą statybų klausimu kuravo slaptasis Sovietų sąjungos atominės energetikos komitetas. Darbai buvo pavesti vienai sąjunginei įmonei, kuri specializavosi įslaptintų industrinių miestų statyboje. Visaginą projektuoti paskyrė Visąsajunginiam moksliniam energetikos technologijų tyrimo ir projektavimo instituto skyriui tuometiniame Leningrade. Vietiniai projektuotojai buvo nepatenkinti, kad darbai atiteko didmiesčio specialistams, kurie, švelniai tariant, sirgo gigantomanija. Šiuo atveju buvo priimtas kompromisas: Leningrado specialistai projektavo generalinį planą ir gyvenamuosius namus, o Kauno architektai projektavo visuomeninius kultūros ir aptarnavimo objektus. Kiekvieno mikrorajono centre, pušyne, projektuotojai išdėstė vaikų darželius, mokyklas, kiemus su pėsčiųjų takais, gyvenamieji namai buvo penkių arba devynių aukštų (dabartinis Visagino "dangoraižis" siekia keturiolika aukštų), taipogi atsirado dvi susikryžiuojančios pėsčiųjų alėjos. Viena alėja buvo suprojektuota su parduotuvėmis, kavinėmis, kino teatru ir viešbučiu, o kita alėja vedė prie ežero. Visaginą galima vadinti "Aštuonių minučių miestu"- per tiek iš bet kurios vietos galima pasiekti miesto centrą. Šaltinis: MO muziejus, "Sniečkus-vėlyvosios sovietinės urbanistikospavyzdys."

Pasak konferencijos "Architektūros kokybė: konteksto svarba" (2018 m.) medžiagos, socioarchitektūriniu požiūriu Visaginas yra "Lietuvoje nutūpęs internacionalinis vėlyvojo modernizmo grynuolis, miestas-koliažas, kuriame materiali jo forma savotiškai atspindėjo ir etninę gyventojų įvairovę."

P1690587
Visagino Pentagonas.
Ar žinojote, kad Visagine irgi yra Pentagonas? Visagine rasti savivaldybės pastatą nelengva, ir ne vien dėl statybos darbus apsupusių aukštų tvorų. Mano užkalbina vyresnio amžiaus pora nesuprato lietuviškai (per dvidešimt septynis nepriklausomybės metus galėjo ir pramokti valstybinę kalbą), paskui pasitikslino, gal man reikia "samaupravos" ir tada nurodė eiti į "bielij dom". Tai va-Visagino savivaldybė yra Baltasis namas, tiesiog toks Atominis Pentagonas.

P1690590
Visagino simbolis yra gervė. Ji simbolizuoja budrumą ir atsargumą. Dar neseniai gervės laikrodis rodė radiacijos lygį mieste, bet, matyt, kažkam per jautru pasirodė.
Gervės simbolis pasirinktas neatsitiktinai, juk iki 2009 m. Visaginas buvo netoli (6 km atstumu) nuo, sakoma, tuomet galingiausios pasaulyje atominės elektrinės. Nežinau, kiek Visagino gervė yra susijusi su Japonijos origami menu ir iš popieriaus lankstomomis gervėmis. Yra legenda, kad žmogus, kuris išlanksto tūkstantį origami gervių, gali sugalvoti norą, o tas noras būtinai išsipildys. Ši tradicija atsirado Sadako Sasaki, mažos japonų mergytės, įkvėpta. Sadako gimė Hirošimoje ir kūdikystėje buvo paveikta radiacijos dėl ant miesto numestos atominės bombos- mergaitė susirgo sunkia leukemijos forma. Dvylikametė mergaitė merdėjo ligoninėje, kai išgirdo šią legendą apie gerves. Ji ėmė lankstyti gerves prašydama gyventi, bet palatos draugų kančios įkvėpė ją pašyti taikos pasaulyje. Sadako lankstė gerves iš popieriaus ir visko, kas pasitaikė po ranką, bet jos gyvybė nutrūko išlanksčius 644 gerves. Jos draugai ir giminės išlankstė trūkstamas gerves ir Sadako buvo palaidota su tūkstančiu origami gervių. Šiandien Sadako Sasaki ir jos gervės yra taikos simbolis visiems, žinantiems jos istoriją, o 1958 m. Hirošimoje jai buvo atidengtas paminklas, prie kurio kasmet rugpjūčio 6 d. japonai atneša origami gerves, prisimena Sadako istoriją ir prašo taikos pasaulyje.

P1690597
Įdomu, kokie palinkėjimai?
Gervė nėra vienintelis Visagino paukštis, vertas dėmesio. Neseniai Delfi portale buvo aprašyta istorija, kad demontuojamoje elektros perdavimo atkarpoje netoli Ignalinos atominės elektrinės (aiškiau kalbant-ant elektros stulpo) buvo aptiktas erelio žuvininko lizdas su dviem jaunikliais. Tai yra pirmas toks šio paukščio perėjimo ant elektros perdavimo atkarpos Lietuvoje atvejis. Šiuo metu iš viso Lietuvoje peri vos keturiasdešimt šio paukščio porų, todėl darbai buvo laikinai sustabdyti, kol jaunikliai paūgės. Svarstoma, galbūt galima išsaugoti lizdą ateičiai, nes erelis žuvininkas prisiriša prie perimvietės.

P1690591
Visagino paminklinis akmuo.

P1690593
Užrašas ant paminklinio akmens Visagine.
Visaginas prieš kelis metus turizmo naujienų parodoje "Adventur" prisistatė su tikrais drugeliais.

P1600730
Foto iš archyvo. 
Gaila, bet tie nuostabieji drugeliai Visagine nerado sau namų, kur jie galėtų mėgautis apelsinais ir džiuginti lankytojų akį. Šiuo metu drugelius Visagine galima gaudyti mobiliąją aplikaciją ("Surask drugelį", ieškoti Google Play androidui). Šiam tikslui Visagine atsirado stacionarūs drugeliai su QR kodu. Šis žaidimas paremtas "quest" užduoties principu, bet nusiminiau, kad skanuojant QR kodus į drugelių katalogą įkeliama objekto, ant kurio yra kodas, nuotrauka, o ne kokia nors graži drugelio nuotrauka. Juk spalvotus drugelius rinkti būtų daug smagiau!

P1690600
Visagino drugeliai.

P1690603
Fontanas yra tikra atgaiva karštą dieną. 

P1690604
Mozaika ant namo sienos. Viktoras Tatarenka, "Menas ir elementai". Rutulys mozaikoje simbolizuoja "taikųjį atomą". 

P1690609
Kavinė "Prie fontano". 
Sudalyvavau pažintinėje ekskursijoje po Visaginą. Mane prijungė prie turistų iš Panevėžio grupės. Kadangi grupė buvo nemaža, o turistai-vyresnio amžiaus, tai mūsų ekskursija nebuvo labai ilga, be to, turėjome užsukimą į Ignalinos atominės elektrinės mokymo skydą.

P1690610
Visagino daugiabučiai.

P1690611
O valstybine kalba?

P1690612
Dailieji plastikiniai langai. 

P1690614
Kanalizacijos dangtis.

P1690615
Gatvės meno kūrinys.

P1690616
Miestas miške.

P1690620
Visagino ežero pakrantė.
"Creme Cafe" Visagine (įsikūrusi tame pastate ant kalvos) yra ne tik kavinė, bet ir "Surink Lietuvą" magnetukų platinimo taškas. Bibliotekos namelis Visagino ežero paplūdimyje atsirado 2016 m. Čia galima palikti dovanų savo perskaitytas knygas ir pasiimti ką nors sau reikalingo.

P1690621
Knygų namelio gyventojai.

P1690622
Visagino ežero paplūdimys.
Toliau tęsėme ekskursiją į Ignalinos atominės elektrinės valdymo skydo simuliatorių. Šis simuliatorius buvo pastatytas atsiliepiant į tarptautinius saugos reikalavimus ir buvo skirtas apmokyti atominės energijos specialistus, ruošti juos galimoms avarinėms situacijoms. Pati Ignalinos atominė elektrinė neturi galimybių priimti daug turistų, per dieną joje gali apsilankyti vos penkiolika smalsuolių, o grupės užpildytos, sakoma, iki rudens. Ekskursija simuliatoriuje truko apie valandą laiko, sužinojome apie Ignalinos atominės elektrinės darbo specifiką, specialistų parengimą, valdymo simuliatoriaus statybos niuansus. Iki šio simuliatoriaus atsiradimo mūsų specialistai vyko mokytis į Smolenską, bet ten atominė elektrinė šiek tiek kitokia nei Ignalinoje. Uždaromos Ignalinos atominis kuras gali būti užkastas žemėje saugojimui arba parduotas kitoms atominėms elektrinėms, kurių veikimo principas leistų tokį kurą naudoti.

P1690628
IAE valdymo skydo simuliatorius.

P1690632
Profesinė literatūra.

P1690634
Kūtvėla inspektuoja IAE valdymo skydo simuliatorių. 

P1690636
Ursulijus Lepečkojauskas valdo taikųjį atomą.

P1690637
Visokie mygtukai.

P1690639
Kita simuliatoriaus pusė. 


P1690640
Meilės medis Visagine.

P1690643
Tikrai meilei taisyklinga gramatika nesvarbi. 
Visagino kultūros namai turi keletą filialų, vienas iš jų įkurtas pertvarkytoje buvusioje mokykloje. Sumažėjus gyventojų skaičiui ir atitinkamai sumažėjus moksleivių, mokyklos pastatas pritaikytas naujai paskirčiai.

P1690644
O tai kaip vargšai turistai? Ar mums į saują daryti? Už ES lėšas renovavo pastatą, o ES piliečiai, pasirodo, pašaliniai? 

P1690645
Bet į tualetą vis tiek negalima? 

P1690646
Gatvės menas.

P1690649
Riedlenčių parkas. 

P1690654
Visagino kultūros centras. 

P1690656
Viena iš parodų.

P1690666
Dažai dar kvepia. 

P1690669
Vos ne Versalio veidrodžių salė.

P1690674
Šviečianti stiklo mozaika iš sovietmečio. Jos apšvietimo mechanizmas surastas vykdant ES finansuojamus tvarkybos darbus.

P1690676
Kūtvėla grožisi mozaika.

P1690678
Medinės origami stiliaus gervės.

P1690679
Gervės sparno palytėta Kūtvėla.

P1690681
Pastatas pritaikomas žmonėms su negalia.

P1690683
Kuriamas Visagino krašto muziejus.

P1690684
Eilėmis apie Visaginą.

P1690685
Visagino kontūrai.

P1690687
Istorinių nuotraukų paroda.

P1690688
Prie buvusios mokyklos valgyklos. 

P1690690
Valgyklos mozaika.

P1690692
Mozaikos fragmentas.
Ši Visagino mokykla buvo statyta sovietmečiu. Tuomet buvo tvarka, kad tam tikras procentas objektui skirtų lėšų privalomai ėjo meniniam apipavidalinimui, o monumentalioji mozaika socialinio realizmo tematika (na, žinote, - žemės ūkis, darbininkų gyvenimas, "šviesus rytojus"...) buvo populiari ir, tam tikra prasme, ideologiškai saugi meno sritis. Labai gražu, kad šios dvi mozaikos iš senojo Sedulinos mokyklos pastato buvo išsaugotos. Dabar Visagino kultūros centre vyksta parodos, susirenka įvairūs būreliai, organizuojami įvairūs renginiai.

P1690696
Daugiabutis Visagine. 

P1690699
Šv. kankinio Panteleimono cerkvė.
Ant nebaigto statyti daugiabučio fragmentų 2000-2001m. iškilo ši cerkvė. Kadangi Visaginas yra jauniausias Lietuvos miestas, čia nėra maldos namų, menančių XV ar XVI a. Stačiatikiai tiki, kad ligas Dievas siunčia žmogui kaip bausmę už nuodėmes, todėl jie pagalbos kreipiasi į šventąjį kankinį gydytoją Panteleimoną. Jis gimė III a. pagonio tėvo ir krikščionės motinos šeimoje, jo tikrasis vardas Pantoleonas reiškia "visur liūtas", vėliau jis pradėtas vadinti Panteleimonu- "visagaliu", "visiems malonės meldžiančiu". Motinos krikščionės auklėtas berniukas mokėsi gydytojo profesijos. Po motinos mirties jaunuolis perismetė prie pagonybės ir stabų garbinimo. Jo kaip mediko paslaugomis naudojosi pats karalius. Tikėjimo pašaukimą Pantoleonas-Panteleimonas atrado naujai susidomėjęs krikščionybės mokymu ir netrukus jis pajuto galintis gydyti vien paminėjęs Jėzaus Kristaus vardą, o tokio stebuklingo gydymo nepakentę konkurentai jį apskundė. Iškviestas į karaliaus teismą, gydytojas susirungė su pagoniais daktarais ir išgydė paralitiką, bet tokia jo sėkmė tik pakuždėjo karaliui ir jo tarnams, kad tokio pavojingo žmogaus reikia atsikratyti. Jis buvo kankinamas, bet tikėjimo neatsisakė, o Dievas jam padėjo skaumus iškentėti, todėl karalius galiausiai įsakė jaunuolį nužudyti-jis buvo nukirsdintas, nors iš pradžių budelio kardas tapo minkštas kaip vaškas, o po kankinio mirties alyvmedis, prie kurio jaunuolis buvo pririštas, iš karto apsipylė vaisiais. Šventasis Panteleimonas globoja gydytojus, akušeres, galvijus, loterijas ir loterijų laimėtojus, gydo nuo galvos skausmo (įsivaizduojate, kiek maldos dėka sutaupysite ant Ibumetino?) ir džiovos, saugo nuo skėrių raganavimo, avarijų, vienatvės ir dar padeda verkiantiems vaikams. Taip kad melskitės į sveikatą, excuse the pun.

P1690701
Akmuo Černobylio aukoms atminti.

P1690704
Užrašas ant paminklinio akmens.
Manoma, kad Černobylio avarijos padariniams likviduoti iš Lietuvos dalyvavo septyni-aštuoni tūkstančiai žmonių. Tikslaus skaičiaus, žinoma, niekas nepasakys, o nemažai to laikotarpio liudininkų jau yra mirę. Dešimtys Ignalinos atominės elektrinės specialistų buvo išvežti į "komandiruotę" Černobylyje, netrukus kariniai komisariatai ėmė siuntinėti šaukimus. "Belieka tik džiaugtis, kad mes, gyvi iki šiol, nepatekome tarp tų, kurie mirė prasigėrę, nusižudė neišlaikę įtampos, žuvo atlikdami tarnybos pareigas, buvo suvažinėti girtų vairuotojų arba mirė nuo širdies smūgio, belaukdami savo eilės eiti atlikti užduoties, iš kurios grįždavo toli gražu ne visi. Tų dienų liudininkai prisimena: kai vyriausybinės komisijos nariai sakydavo, kad kažkokiai sklendei katastrofos epicentre atidaryti ar uždaryti reikia trijų žmonių, visi suprasdavo: reikia trijų gyvybių. Tokia yra bet kokio karo logika."- Šaltinis Černobylio katastrofos zonoje mirtis turėjo daugybę veidų: žiaurią kainą iki šiol moka ir lietuviai.

P1690707
Viena iš Visagino žaidimo aikštelių. Kylame į kosmosą! 

P1690710
Paminklas Antrojo pasaulinio karo aukoms. 
Šioje vietoje 1984 m. buvo atkasti keturių karių palaikai. Jų asmenybės nebuvo identifikuotos, o 1996-1998 m. Antrojo pasaulinio karo veteranų inicatyva buvo parengtas paminklo projektas ir pastatytas toks paminklas. Į Kultūros paveldo registrą, kiek man žinoma, šis paminklas nėra įtrauktas ir palaikų čia nebėra (jų likimas man nežinomas, turbūt buvo kažkur perlaidoti).

P1690711
Pjautuvas ir kūjis. 

P1690714
Sentikių cerkvė.
Google žemėlapyje Visagine buvo pavaizduota sentikių cerkvė, nors į lankytinų vietų žemėlapį Visagine ji neįtraukta. Netrukus supratau kodėl - tikėjausi pamatyti tradicinės medinės architektūros cerkvę, o nuodytu adresu stūksto raudonų plytų gargaras. Sentikių bendruomenė Visagine įsikūrė 2005 m., oficialiai įregistruota 2006 m. Visagino savivaldybė patalpas bažnyčiai skyrė 2012 m., anksčiau šis pastatas priklausė Visagino ligoninei. Patalpas bendruomenė susitvarkė už suaukotas lėšas ir pritaikė pamaldoms, bet švenčiant bendruomenės dešimties metų gyvavimą Visagino valdžia išskyrė sklypą naujos cerkvės statybai. Tiesa, internetiniuose informacijos šaltiniuose tuo naujai išskirto sklypo adresu Visagine jokios statybos nevyksta. Čia, žinoma, nedidelės Visagino sentikių bendruomenės negalima kaltinti, nes cerkvės statybai reikia surinkti nemažai lėšų.

P1690716
Sveikinimas bendruomenei. 

P1690718
Turizmo informacijos centras.
Turistinio sezono metu savaitgaliais nedirbantis Visagino turizmo infomacijos centras yra ganėtinai toli nuo centro. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad čia teikiamos ir įvairios su verslu susijusios paslaugos, todėl ir įstaiga vadinasi "verslo inkubatorius". Visgi, mano manymu, turizmo informacijos centrui reiktų išskirti patalpas gigantiškame Visagino savivaldybės pastate, kuris yra miesto centre. Kadangi turizmo informacijos centras buvo uždarytas, negalėjau nusipirkti "Surink Lietuvą" magnetuko (jį galima įsigyti "Creme Cafe") ir inspektuoti turistinių brošiūrų ir proklamacijų. Labai tikiuosi, kad situacija ateityje pasikeis ir ši infrastruktūra bus turistams draugiškesnė, juolab, kad Visaginas pradeda pritraukti turistus: 2018 m. šiame informaciniame centre apsilankė 1,261 turistas, papildomai 1,000 žmonių užsuko įsigyti magnetukų, o 2017 m. turizmo statistika Visagine dar nebuvo renkama.

P1690721
Visagino ligoninė. 

P1690723
Saulės baterijos -tvarios energijos šaltinis.
Saulės baterijos pritaisytos Visagino ligoninės Akušerijos ir Ginekologijos skyriuose. Šie keturiasdešimt keturi saulės energijos kolektoriai per parą gali pagaminti 7-10 kubinių metrų karšto (+55'C) vandens. Dar ant ligoninės balkonų buvo pritvirtinti 384 fotovoltiniai elementai. Tai nėra vieninteliai pagerinimai, atlikti šioje ligoninėje, skirti pagerinti pacienčių ir mažylių medicininį aptarnavimą ir sumažinti aplinkos taršą.

P1690726
Reikės laikyti po ranka memams kurti.
Alaus darykla "Bear and Boar" įsikūrusi miškingoje nepastatyto Visagino miesto-drugelio sparno teritorijoje, viename iš buvusios ligoninės pastatų-sterilizacinėje, kiek toliau nuo pagrindinio kelio, bet nesunkiai pėsčiomis prieinama. Šį bravorą įkūrė olimpietis Jevgenijus Šuklinas. Sakoma, kad su ligonine alaus daryklos pastatą ir šiandien jungia požeminis tunelis, tik ligoninės įėjimas užmūrytas. Alaus daryklos ir baro interjerui buvo tikslingai parinkta istorinė ligoninės plytelių mėlyna spalva. Bravoro pavadinime figūruoja meška ir šernas. Ursulijus Lepečkojauskas net susigraudino sužinojęs, kad meška turi puikią uoslę geram alui. Šernas, pasirodo, yra geras draugelis, su kuriuo smagu alutį pagurkšnoti, taigi Ursulijus Lepečkojauskas jau pareikalavo įsigyti pliušinį šerną, tai net nežinau, kuom čia ta kelionė į Visaginą baigsis. Redakcija pasisako už saikingą alkoholio vartojimą.

P1690730
Ursulijus Lepečkojauskas lankosi alaus darykloje Visagine.

P1690731
Rankų darbo freska alaus daryklos patalpose. 

P1690734
Smeigtukinis žemėlapis. 

P1690743
Ursulijus Lepečkojauskas degustuoja alų grynai edukaciniais ir moksliniais tikslais.

P1690749
Degustacinė taurė alui.
Nedidelėje "Bear and boar" alaus darykloje gamybos procesą galima stebėti pro stiklo pertvarą. Norintiems rengiamos degustacijos, pasakojama apie kraftinį alų. Kol laukiau savo infoturo pradžios, degustavau "Atominę blondinę". Iš pradžių maniau, kad čia toks vietinis juokelis apie atominio miesto atomines moteris, betgi ne, čia realiai taip alaus rūšis pavadinta. Dar viena alaus rūšis vadinasi "Avinėlių tylėjimas", čia susiję su Hanibalu Lekteriu, tai gerai, kad tuo metu šios rūšies nebuvo, nes kažkaip baugoka pasidarė ar neteks po degustacijos pasilikti gulėti čia kur netoliese veidu į prisirpusias žemuoges. Pasibendravome su pačiu irklo didmeistriu, aptarėme Visagino renginių spektrą, kraftinio alaus verslo subtilybes, investicijų pritraukimą į regionus. Sakyčiau, apsilankymas šioje alaus darykloje  buvo vienas iš įdomiausių momentų šios kelionės metu.

Screenshot_20190623-094203
Komunikacijos perlas, negaliu nepasidalinti. Mes, keturakiai, žmonės talentingi.
Degustacija vyko taip smagiai, kad galvojau viskas, persikelsiu gyventi ten pat į pušyną, bet mintis apie uodus ir tinklaraštininkės pareigos eiti toliau rinkti informacijos jausmas privertė mane kelti apsunkusią šlapimo pūslę nuo baro kėdės ir judėti toliau.

P1690752
Gatvių pavadinimai Visagine nelabai kūrybiški. 


P1690753
Dailus alpinariumas.

P1690756
Gražiai sutvarkytas skveras. 

P1690757
Išeini iš namų, šildaisi ant saulytės ir kvėpuoji pušimis. Kas gali būti geriau? 

P1690759
Stato ar griauna?

P1690760
Vaiduoklių rajonas.

P1690762
Only in Visaginas...

P1690766
Šv. Jono Krikštytojo gimimo cerkvė.
Viename rajone tarp pilkų daugiabučių yra trys raudonų plytų inkliūzai: vienas apleistas ir užkaltais langais, kitame įsikūręs metrikacijos skyrius, o trečiajame yra stačiatikių cerkvė. Stačiatikių parapija mieste įregistruota nuo 1990 m., pirmos pamaldos vykdavo butuose, nuo 1991-1992 m. cerkvė turi šį pastatą, kurį anksčiau valdė Ignalinos atominė elektrinė.

P1690770
Apleisti pastatai tarnauja kaip platforma...eee...menui?

P1690771
Kažkas turi poeto gyslelę.
Vienas iš rekomenduojamų aplankyti objektų Visagine yra akvariumų salonas. Jį nėra lengva rasti, adresas nurodytas išskirtinio baisumo sovietinės architektūros pastate. Čia antrame aukšte yra akvariumų su žuvimis, baseinukas su vėžliais ir keli ankšti narvai su liūdnomis šinšilomis. Apsilankymas mokamas (1,5 eur), bet šią atrakciją rekomenduočiau braukti iš turistams siūlomų "pramogų", nes tas šinšilos žvilgsnis mane persekios kaip sąžinės priekaištas. Reklaminėse nuotraukose akvariumų salonas atrodo didelis ir erdvus, bet iš tiesų taip nėra.

P1690772
Akvariumas yra antrame šio pastato aukšte.

P1690775
Piranijos. 

P1690778
Vėžlys.

P1690781
Kažkas su ilgais ūsais.
Visagine netrūksta religijų įvairovės nuo sentikių iki Jehovos liudytojų ir šiaip sektantų, apie kurių nesėkmingą pabėgimą į Švediją prieš beveik du dešimtmečius rašė Lietuvos spauda. Šioje puokštėje yra ir katalikų Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia.

P1690794
Visagino katalikų bažnyčia.
Jadvyga Rinkevičiūtė iš Dūkšto buvo pamaldi moteris. Gyvenimas atvedė ją į tuometinį Sniečkų, kur ji ėmė ieškoti bendraminčių. Tai nebuvo lengva, nes žmonės dar nebuvo pamiršę religinio nepakantumo laikų. Visgi, moteris surado bendramintę, ėmė rinkti parašus, kalbinti žmones jungtis į bendruomenę. Veiklias moteris pasiekė žinia, kad iš tremties į Vilnių grįžta arkivyskupas Julijonas Steponavičius, jos su nedidele delegacija išskubėjo su juo susitikti. Arkivyskupas sutiko registruoti parapiją, bet tam reikėjo tuometinio religinių reikalų pirmininko prie LTSR MT leidimo. Išaiškėjo biurokratinės kliūtys, viena jų buvo...per didelis surinktų parašų skaičius. Visgi, ledai buvo pralaužti ir 1989 m. Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės katalikų religinė bendruomenė buvo oficialiai įregistruota ir gavo leidimą pasistatyti naują bažnyčią, netrukus įkurta atskira Sniečkaus parapija. Kol bažnyčios nebuvo, pamaldoms ieškota laikinų patalpų, tam miesto administracija išskyrė tuometinio moksleivių bendrabučio salę. Pirmosioms pamaldos parapijiečiai sunešė kas ką turėjo: kas davė kryžių, kas davė religinės tematikos paveikslų, kas atidavė didelį stalą altoriui, kas-spintą daiktams laikyti. Pirmosios pamaldos tokiomis sąlygomis buvo jaudinančios. Klebonas turėjo tik būtiniausius reikmenis, bažnyčios statybai ir parapijos reikmėms lėšų trūko. Tačiau bendruomenė rankų nenuleido, lėšų rinkimas įsibėgėjo, galiausiai buvo rasta ir tinkama vieta bažnyčiai- planuojamą rekreacijai atiduoti zoną nusiaubė audra, išvartydama pušyną ir taip parengdama statybos aikštelę bažnyčiai. Bažnyčią pavyko pastatyti iki 1996 m. Galima sakyti, kad Visagino katalikų bendruomenė yra viena jauniausių Lietuvoje, juk mūsų šalyje yra kelis šimtus metų menančių parapijų. Šaltinis:  Trumpa Visagino Romos katalikų parapijos istorija. Šios bažnyčios bokšte 2004 m. pakabintas iš Vilniaus katedros pervežtas senovinis 1,200 kg varpas, 2005 m. Vilniaus arkivyskupijos metropolitas A. J. Bačkis leido aukotojų lėšomis įrengti vargonus, juos bažnyčiai sukūrė Laimio Pikučio vargonų firma ir jie Visagino bažnyčioje groja nuo 2010 m.

Vakarienei užsukau į "Randez Vous" restoraną. Po ilgos ir įtemptos pažinimo dienos (ne toks tas Visaginas ir mažas kaip jums pasakojama) soti porcija kiaulienos šašlyko buvo kaip niekad gera mintis. Nors buvau alkana kaip ežys po žiemos miego, vis tiek neįveikiau visos porcijos, tokia didelė buvo. Gėrimui užsisakiau šviežių apelsinų sulčių, bet barmenas įspėjo, kad pats apžiūrės apelsinus ir, jeigu jie bus jau nebekoki, tai atneš sulčių iš pakelio- va kur meilė savo darbui ir rūpestis klientu.

P1690800
Soti ir skani vakarienė. 
Po vakarienės dar buvo šviesu, todėl nusprendžiau užmesti akį į Kukuižės ežero pažintinį taką, kuriame galima susipažinti su aukštapelkės ir miško augmenija. Takas labai trumpas, todėl taip ir nesupratau, ar tai yra trumpiausias pažintinis takas Lietuvoje, o gal tai yra tik dar kuriamo pažintinio tako dalis? Deja, tako lankytojai nepasižymi aukšta vidine kultūra-samanos palei medinį taką "praturtintos" tuščiais plastiko buteliais ir avalyne, o informacinis stendas apipaišytas. Gerai pagūglinus radau 2011 m. dokumentą apie planuojamo pažintinio tako Visagine poveikio aplinkai tyrimą. Ten rašoma, kad "Projektas numatomas įgyvendinti Visagino savivaldybės teritorijoje. Pažintinis pėsčiųjų takas prasidės Visagino miesto pradžioje prie autobusų stoties, kur įrengtame stende turistai galės susipažinti su miesto kūrimosi istorija, pagrindiniais turizmo lankomais objektais. Maršrutas pirmiausia nukreips link paminklinio akmens (diena, kai jis buvo pastatytas, paskelbta miesto gimimo diena). Keliaudami link akmens turistai galės pasigrožėti miesto simboliu – gerve, Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia, dvejomis stačiatikių cerkvėmis (Visagino Jono Krikštytojo cerkve ir Visagino Šv. kankinio Panteleimono cerkve), aplankyti akvariumų saloną ir kt. Išskirtinis objektas šiame take – Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Jos informaciniame centre turistai galės susipažinti su informacija apie IAE istoriją ir dabartį, veiklos principus. Grįždami iš Drūkšinių kaimo turistai aplankys Visagino savivaldybės kultūros paveldo objektus - Lapušiškių ir Čeberakų piliakalnius, Kalviškių kaimo kryžių – paminklą, skirtą Vytauto Didžiojo atminimui, senąją Magūnų kaimo koplytėlę ir kapinaites. Grįžę atgal į miestą turistai bus kviečiami susipažinti su Visagino ir Kukuižės ežerų pakrantės biologine įvairove. Visagino ežero pakrantėje numatoma įrengti Sporto ir pramogų zoną, kur bus įrengta lipynės, tinklai, kitos sportinės trasos." Šią ataskaitą išdavė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Nežinau, kiek jau yra padaryta  šio konkretaus pažintinio tako kūrimui ir, drįstu spėti, jis aprašytas ne kaip pėsčiųjų takas, nes vien iki Ignalinos atominės elektrinės reikia pėdinti 6 km į vieną pusę. Aš savo viešnagės Visagine metu vadovavausi pažintinio tako mieste schema, pateikta Visagino turizmo informacijos centro tinklalapyje: Pažintinis takas. Žemėlapis tobulintinas, pažintiniam takui reikia daugiau detalių, sužymėti lankytinus objektus labai konkrečiai ir įdėti jų nuotraukas, įvardinti gatves, išdidinti mastelį.

P1690802
Kukuižės ežero pažintinis takas.

P1690803
Vandalams linkime nebesidauginti. 

P1690805
Kukuižės ežeras. 
Pabaigai, galbūt tas žmogus, nusegęs antkaklį nuo globojamo benamio katino Statybininkų, Draugystės ir Sedulinos alėjos gatvių trikampyje galėtų jį gražinti? Katinas Baltasis Fedotas ir jo globėja būtų laimingi.

Į viešbutį grįžau vos vilkdama kojas iš nuovargio, todėl į Joninių šventę per laužus šokinėti jau ir  nėjau-bijojau, kad kojos neatlaikys ir rytoj visa nacionalinė spauda rašys apie garsią tinklaraštininkę su apsvilusiu tarpukoju. Visiškai nebūtų nuodėmė į Visaginą atvykti ilgesniam laikui ir karštą dieną pasipliuškenti ežere ar pasideginti ant saulytės sutvarkytame paplūdimyje. Kitą rytą po pusryčių tingiai slankiojau po kambarį ir pakavausi daiktus dvyliktos valandos traukiniui. Oras tą savaitgalį buvo puikus, stipriai nudegiau rankas ir sprandą. Į geležinkelio stotį patogiai atvažiavau miesto autobusu, priderintu prie traukinio tvarkaraščio. Bilieto kaina 0,50 eur (yra nuolaidų), mokama vairuotojui.

P1690821
Visagino visuomeninis transportas.

P1690817
Labai reikalinga infrastruktūra. 

P1690818
Moterys čia taiklios, tai džiugina.

P1690826
Visagino geležinkelio stotis.

P1690841
Traukinys į Vilnių. 
Kai kurie keleiviai buvo su tokiais lagaminais, lyg mieste būtų buvusi evakuacija paskelbta-vieną lagaminą paskui Rubenso formų damą į vagoną kėlė du ją atlydėję vyrukai. Vos spėjau įsiropšti į traukinį senoviškais metaliniais laipteliais, jis ir išjudėjo iš stoties. Aš net išsigandau ar į tą traukinį įsėdau, bet bėgiai čia vieni, o ir pagal laiką turėjo būti Vilniaus traukinys. Kelionė neprailgo, nes mano vagone buvo plepi moteriškė, keturių vaikų mama iš Lvovo, kuri nenustodama tarškėti dvi valandas peikė europinius pedagoginius metodus. Tiesa, ji kalbėjo su savo drauge, bet nori nenori klausėsi visas vagonas.

Taigi, mano smalsumas buvo patenkintas. Turbūt sutiksite, kad turistams Visaginas gali būti įdomus ir čia yra veiklos be Ignalinos atominės elektrinės lankymo. Turistinė infrastruktūra galbūt nėra pilnai išvystyta kaip turistiniuose miestuose, bet čia viskas tyliau ir ramiau, vaikštai ir pušimis kvėpuoji. Mažiesiems kelionė traukiniu dar ir atrakcija būtų. Kodėl gi neatvažiuoti savaitgaliui su šeima?

Ar jau lankėtės Visagine? Kokie įspūdžiai?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Atomaitė-Pušaitė

10 komentarų:

Lolita rašė...

Mes pernai buvome nuvažiavę į Visaginą, labai nykus ir atgrasus man pasirodė, niekada nežavėjo sovietmečio statyba, netgi tada, kai ne viena šeima iš Žaliakalnio medinukų kėlėsi į erdvius blokinius Šilainių butus (Kaune).
Bet šiemet vėl važiuosime iki Visagino, šeimyna eis į ekskursiją IAE.

Ele Pranaityte rašė...

@Lolita: kažin kas dabar blogiau- sovietinė blokinė statyba ar naujieji gipskartonio monstrai? Tas ant to, sakyčiau. Visaginas mn nepasirodė nykus, nes veiklos buvo pakankamai, gyventi gal ir nenorėčiau, bet čia tiesiog esu prie Vilniaus pripratusi.

Skaitau balsu rašė...

Kaune Perkūnkiemio neturime (jame tie gipskartoniai?) :) Iš tiesų važiuosime šiemet antram įspūdžiui į Visaginą, gal geresnis bus.

Ele Pranaityte rašė...

@Lolita: būtinai vietinio alaus pakaštavokit:-)

Daiva rašė...

Aš kilusi iš Ignalinos. Pamenu, sovietmečiu per kažkokią rajono šventę visaginiečiai mums, paaugliams, rėžė - kam tautai nugalėtojai nugalėtos tautos kalba. Matyt, turės praeiti dešimtmečiai, kad tame mieste kas pasikeistų. Parduotuvėse, ligoninėje, kitur - Visagino lietuviai turi turėti labai tvirtą stuburą.
PS Neduoda ramybės klausimas, kas ta Sedulina, kurios vardu pavadinta alėja.

Ele Pranaityte rašė...

@Daiva: aš kai prieš du metus Abromiškių sanatorijoje gulėjau, prie mūsų stalo sėdėjo vidutinio amžiaus moteris iš Visagino, vos vos suprato lietuviškai. Sakė: "O kam man Visagine lietuvių kalba?" Tikiuosi, kad reikalai pasikeis per kokį ateinantį dešimtmetį, kai senoji karta išsivažinės.

Vakaris rašė...

Labai įdomu apie Visaginą. Tokių įdomių perliukų yra - kad ir cerkvytė tarp dviejų blokinių namų įkišta. Tik nuotraukose pastebėjau, kad žmonių - apskritas nulis. Tai liūdina. Puikios rampos jaunuoliams važinėtis, sutvarkyti gėlynai, bet vaikštančių nėra. Arba Kūtvėla specialiai visus varė iš kadro ir nieko į jį nepriėmė :)
Bet jo, po Vilniaus turbūt jau niekur nebenorėtume persikelti...

Ele Pranaityte rašė...

@Vakaris: žmonių stengiuosi nepaveiksluoti, ne visi nori įsiamžinti internetuose. Bet Visaginas netuščias, daug jaunų šeimų ir pensininkų. Per Jonines atvažiavo studijuojantis jaunimas. Bet širdies gilumoje esu Vilniaus moteris!

Anonimiškas rašė...

Na, nezinau ka mate atvykeliai, bet as niekada negrizciau i Vilniu[gyvenau ten 7 metus1] Gatviu triuksmas, ismetamu duju smogas, o cia vietoj grybai ir uogos! Pliazas cia pat, =vos 5min paejau ir deginuosi! Zinoma, apmaudu, kad cia gyvenantys atvykeliai , nors ir gyvena gana pasiturinciai, vis nenori pripazinti nei lietuviu kalbos kaipo reikalingos, nei to, kad jie cia gyvena daug geriau negu savo placiojoj tevynej...

Ele Pranaityte rašė...

@Anonimas: kiek išmanau ekonomiką, Visagino gyventojams bus didelė stagnacija, jeigu neišmoks lietuvių ir anglų kalbų. Rusų kalbos mokėjimas su laiku bus tik privalumas.