Mane galima sutikti:

Šilėnų pažintinis takas Neries regioniniame parke, Anykščiai.

2020 m. birželio 21 d., sekmadienis

Raudondvaris grafų Tiškevičių akimis. Vieta, kur vasaros kvepėjo citrusais ir prancūziškais kvepalais.

„Kas tik važiuoja pro Kauną, nepamiršta užsukti į Raudondvarį, nes čia visiems svetingai atveriami vartai“. F. Novakovskis, 1857 m. 

Į Kauną atvažiavau moderniškuoju geležinkeliu. Mane trumpam paviešėti, maždaug iki liepos vidurio, pakvietė Jos Mylista ponia grafienė Rozalija, neseniai atitekėjusi į grafų Tiškevičių valdomą Raudondvario dvarą. Grafai garsėja tokiu svetingumu, anglišku porcelianu ir olandiška patalyne, kad svečiai trumpiau kaip mėnesiui nė nevažiuoja. Geležinkelio stotyje mane pasitiko pati grafienė Rozalija, nes grafas netikėtai teikėsi išvykti su reikalais (pasienyje sutrikę muitininkai nežino, ką daryti su grafo iš šiltųjų kraštų išsirašytais citrusų medeliais ir trim aligatoriais) ir automobiliu nusivežė į dvarą. Anksčiau svečius prie traukinio pasitikdavo šešiais žirgais kinkyta komfortabili karieta, bet grafas labai seka moderniškasias naujienas iš užsienių ir štai- ponia grafienė už vairo! Vilniuje tai jau taip nepamatytum, nors aną vakarą Miulerių namuose per kazino iš Italijos grįžęs bajoraitis, visiems didžiai stebintis, pasakojo, kaip Italijoje sinjoros ir sinjorinos pačios automobilius vairuoja, šoferis tik ranką joms ant kojos laiko,-ant tos, kur stabdžio pedalą spausti reikia, kad jeigu kas, automobilį sustabdytų. Viena garbinga pagyvenusi valdininko našlė to bajoraičio pasakojimo besiklausydama taip susijaudino, kad prireikė pasiųsti žmogų vaistininko atsivesti. O jeigu Gerbiamas Skaitytojas automobiliais dar nekeliaujate, ne ką mažiau moderniškai iki Raudondvario galima atplaukti keltu iš prieplaukos Kauno senamiestyje. Yra pasiūlymai organizuotoms grupėms ir-dėmesio!- pavieniams turistams: daugiau informacijos Nemunas Travel.

DSC_1698 - Copy
Vasara Raudondvaryje. Dagerotipas. "I am the Queen of my castle.."
Renesansiniai Raudonvario  dvaro rūmai pastatyti XVII a.pr. Kartais, dėl užsakovo įgeidžiu suprojektuoto bokšto, neretai kas rūmus pilimi pavadina. Dvaro rūmai pastatyti ant Nevėžio šlaito, bet ponia grafienė užtikrino, kad architektas buvo žmogus patikimas, todėl nereikia nerimauti vieną rytą atsibusti įmirkus iki bambos Nevėžio upėje. Dvaro parkas kuklus, tik nepilni keturi hektarai. Pirmieji rūmai pastatyti dar XVI a. antrojoje pusėje Kauno pakamariui Vaitiekui Dzevaltauskui. Vėliau šią nuosavybę valdė ištisas Lietuvos didikų žvaigždynas: Kosakovskiai, Radvilos, Vorlovskiai, Zabielos ir nuo 1819 m. Tiškevičiai. Po 1831 m.gaisro tuometinis Raudonvario dvaro valdytojas Benediktas Emanuelis Tiškevičius pasistatė naują dvaro ansamblį. Čia dirbo garsūs architektai Jonas Margevičius, Jokūbas Voleris ir Lauras Cezaris Anikini. Ištaiginga grafų rezidencija garsėjo moderniškais sprendimais (tarkime, vario vamzdžių vandentiekiu), didžiule paveikslų, meno dirbinių ir knygų kolekcija, medžioklės trofėjais, įdomiausiais kelioniniais suvenyrais, grafai buvo neabejingi ir egzotiškiems gyvūnams. Vasaromis oras čia kvepėjo citrusais, nes žydėjo iš šiltųjų kraštų parsivežti citrusai, o apelsinai rudenį sunokdavo oranžerijoje ir garbingiausius svečius grafai vaišindavo apelsinų sriuba. Man labai keista, kad grafai Tiškevičiai noriai į užsienį važiuodavo, kai ištisas užsienis  susivežtas buvo pas juos į Raudondvarį! Tačiau tiesa karti- ne vienam Tiškevičių šeimos nariui įtarta džiova, buvo reikalingas klimato pakeitimas. Grafų Tiškevičių nuosavybe Raudonvaris išbuvo šimtą metų (iki nacionalizacijos 1918 m.), bet paskui laikas ir žmonės nebuvo palankiai nusiteikę dvaro atžvilgiu, karai ir okupacijos paliko bjaurų randą ant dvaro veido. Kauno rajono savivaldybės ir ES fondų dėka, dvaro ansamblis buvo prikeltas naujam gyvenimui.


P1740075
Kuom ne Pelenės karieta?

P1740077
Ursulijus Lepečkojauskas kučeriauja.

P1740081
Raudondvario dvaro arklidės grožiu lenkia centrinius dvaro rūmus. 

P1740084
Oranžerija.

P1740086
Ledainė.

P1740087
Raudondvario dvaras.
Kadangi ponas grafas išvykęs (jis ką tik telefonavo poniai ir pranešė, kad muitinėje vienas aligatorius išsprūdęs į laisvę, todėl pasienio procedūros užtruks), todėl mums su ponia grafiene asistavo dvaro prievaizdas, čia moderniškai direktoriumi vadinamas, gerb. Zigmas Kalesinskas. Dvaro centriniuose rūmuose dabar veikia Raudondvario dvaro muziejus / Kauno rajono muziejus. Pati ekspozicija gali pasirodyti kukli, todėl tikrai rekomenduoju užsisakyti gido paslaugas, nes tiek, kiek gerb. Direktorius papasakojo, tai savarankiškai niekada nesužinosi, ir visa ekspozicija iš karto kitaip atrodo. Tiesa, reikės į tą bokštą palypėti, todėl pasirūpinkite patogia avalyne. Man dar pavyko pamatyti ir latriną, t.y. senovinį dvaro tualetą, kur specialiai įrengta šachta visi nešvarumai krisdavo žemyn. Latrinos kambarėlyje yra langelis dienos šviesai ir niša, kur naktį galima degančią žvakę pasistatyti. Čia jau grynai dvariška zabova, aš tai ilgai nesupratau, kam tokiam reikalui reikalingas atskiras kambarys. Pas mus Vilniuje tai tam reikalui specialūs keramikiniai puodai yra, nė nuo svečių prie stalo toli nueiti nereikia: ponia kai užsimano diskretiškai linkteli vyresniajai patarnautojai, toji kambario kampe už paravano ar, kas paravano neturi, už storesnės užuolaidos užeina, pakiša poniai po kilsteltais sijonais keramikinį puodą, viens du trys ir reikalas atliktas, tik, žinoma, užsiknisimas su tais keramikiniais puodais tarnams lakstyt išpildinėt, bet čia jau ne ponių reikalas. Bet kai man tos latrinos labai prireikė, tai pamačiau, kad ir šią gyvenimo sritį grafas modernizuoja, dabartiniuose rūmų pastatuose latrinas su nišomis žvakėms keičia pagal anglišką manierą įrenginėjamais taip vadinamais vaterklozetais, kur nutekėjimas nešvarumams yra. Ir man vieną tokį parodė, bet šiuolaikinis projektuotojas pamiršo įrengti nišą apšvietimui, tai su žvake "gudrafonu" kai užeini, tai pasidėti nelabai yra kur. Bet šiaip tas vaterklozetas man patiko, visiems rekomenduoju bent vieną prie poniškų apartamentų įsirengti.

Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852-1935) buvo aistringas fotografas, savo dvaruose įsirengęs dvi moderniškas fotolaboratorijas, jo nuotraukos buvo parodoje apdovanotos aukso medaliu. Rūmų bibliotekoje jis susižavėjęs skaitė apie egzotiškas keliones, o 1875 m. užsakė pastatyti burlaivį, kurį pavadino "Žemaitej", bet planuotą kelionę aplink pasaulį sutrukdė Rusijos-Turkijos karas. Už laivo projektą jo inžinierius-konstruktorius J. A.Normand pasaulinėje parodoje irgi pelnė aukso medalį. Rūmuose pristatomoje ekspozicijoje galima pamatyti nuotraukų atspaudus, kuriuos muziejui padovanojo gerb. ponas Jurgenas Štubė, Tiškevičių palikuonis. Jo prosenelė buvo ponia Izabelė Godel-Feraud, su kuria grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius susilaukė nesantuokinės dukters, kurios palikuonis ir yra gerb. ponas J. Štubė.

P1740093
Antonio Givanni Lanzirotti. Grafo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus antkapio fragmentas. Užsakovas- grafo anūkas Benediktas Henrikas Tiškevičius. Angelo skulptūros fragmentas iš 1915 m. rusų taktiniais tikslais išsprogdintos Raudondvario bažnyčios. 

P1740094
Angelas sklendžia šalia Elenos Kniūkštaitės paveikslo. Tai argi galima rasti geriau? Elenos Kniūkštaitės tapyta Mergelė Marija puošia atgimstančią Ramintojos bažnyčią Vilniuje-žmonės jau neša votus prie paveikslo. 

P1740108
Tiškevičių giminės moters biustas. 

P1740121
Lagaminas. Priklausė nepriklausomos Lietuvos karininkui Petrui Užbaliui (Zablockiui), XIX a. Prancūzija. 

P1740128
Šis medinis lagaminas labai moderniškas-su ratukais.

P1740130
Lagamino apdaila verta atidaus žvilgsnio. 

P1740134
Koklis su Tiškevičių herbu. 

P1740143
Tado Ivanausko lagaminas kelionei į Braziliją 1931 m. 

P1740145
Skrybėlės dėžutė iš faneros. 

P1740150
Telpa!

P1740155
Gražioji ponia Izabelė. 

P1740162
Grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius su ponia Izabele Feraud kopia į Vezuvijų. Ponia Izabelė nešama samdytais neštuvais. 
Grafai Tiškevičiai savo valdose turėjo mokyklą baudžiauninkų vaikams. Šie noriai mokėsi, nes elementarių mokslo pradmenų ir gero elgesio pamokos galėjo jiems suteikti darbo rūmuose patarnaujant ponams, o mokslo ir gražaus apsiėjimo su svečiais nemokantys baudžiauninkai lenkė nugaras dvaro ūkyje. O ūkis buvo galingas: žemės ūkio produktai grafų virtuvei ir pardavimui, mediena, pieno perdirbimas, bravoras... Sakoma, kad dvare buvo dvi svarstyklės: auskui ir brangiesiems akmenims sverti. Iš valdų reikėjo pinigą paimti, nes vien guvernantės alga buvo 900 tuometinių sidabro rublių per metus! Tačiau guvernantei reikėjo mokėti gerai, nes ji mokė grafaites nepriekaištingų manierų, kelių užsienio kalbų, piešimo, muzikavimo, šokių, diegė geros žmonos vertybes: paklusnumą, nuolankumą, pamaldumą. Šio krašto didikai vasaromis reziduodavo savo dvaruose, o žiemomis suvažiuodavo į didmiesčius, į Vilnių, ten susiėjimų metu tėvai dairydavosi tinkamos partijos savo atžaloms. O kad laimės už jokius pinigus nenupirksi, tai patvirtins ir ponia grafienė Rozalija, prisimenanti ne vieną liūdną Tiškevičių meilės istoriją...Tiškevičiai atverdavo savo pinigines ir neturtingiems, bet talentingiems vaikams ugdyti, vienas jų- Juozas Naujalis, Tiškevičių paremtas išvyko studijuoti į Varšuvą, o šiandien yra žinomas vargonininkas, kompozitorius ir pedagogas. O vienas iš Kamerūno ežerų pavadintas Šv. Benedikto vardu- taip ekspedicijos į Kamerūną nariai pagerbė dosnų mecenatą Benediktą Henriką Tiškevičių.

P1740166
Grafienė Rozalija pasakoja Tiškevičių giminės istoriją.
P1740168
Saulė plieskia negailestingai.
Centrinėje U formos aikštėje, sakoma, buvo galima dvylika žirgų kinkytai karietai apsisukti. Žirgai čia buvo vertinami ir užlaikomi taip, kad manyje net pavydas ėmė dilgčioti, o Ursulijus Lepečkojauskas išvis kuriam laikui prarado kalbos dovaną. Tas nėra blogai, nes tas meškius moka gerai ginčytis, nu bet vis tiek. Dabar buvusiose arklidėse (net nežinau, ar galima jas taip nepagarbiai vadinti, gal geriau-žirglidėse?) yra Menų inkubatorius. Europos kultūrinio turizmo tinklas už šį projektą Raudondvario dvarą apdovanojo 2018 m., tada Raudondvaris nurungė 57 finalininkus iš 15 Europos šalių. O štai 2019 m. čia buvo suorganizuotas pirmasisLietuvoje agrotechnologijų hakatonas. Taip kad čia drąsiai galima užsiimti visokia abrakadabra ir edukacija. Edukacijas gali iš anksto užsisakyti ir nedidelės asmenų grupės. Ponia grafienė šiandien mane užėmė išties grafų verta pramoga-parfumerija. Juk yra žinoma, kad vasaromis Raudondvaryje dvelkdavo prancūziškais kvepalais. Vadovaujamos patyrusios meistrės gerb. Justinos, mudvi pasikaišome sijonus ir imamės be galo moteriškos veiklos- kuriame individualų namų aromatą. Toks užsiėmimas labai tinkamas moteriškiems gimtadieniams, feministiniams korporatyvams ar mergvakariams (ištekančioms tai savo rankų darbo aromatai išvis kaip išsigelbėjimo ratas, nes ištekėsi ir nebebus pinigų pirktiniams kvepalams, ar matėte pampersų kainas?). Visas procesas praėjo taip greitai ir taip sklandžiai, kad aš nė pati nesupratau, kaip ėmiau ir susikūriau tą namų aromatą. Burtai čia kažkokie, ne kitaip.

P1740170
Edukacinė erdvė.

P1740172
Visokie kvepiantys dalykai. 

P1740174
Ursulijus Lepečkojauskas irgi užsimanė susikurti sau namų aromatą. Sakė, lygios teisės dabar.

P1740177
Uostome. 

P1740187
Spiritas. Sakė negerti. Tai bent pauostėm. Visi sinusitai numirė.

P1740191
Mano jaukių namų aromatas!

P1740193
Ursulijus Lepečkojauskas savo susikurtą namų aromato formulę žada užpatentuoti. 
Aromato kūrimo procese daug uostėme ir kruopščiai rinkomės patinkančias "natas", paskui skaičiavome lašus, kiek kiekvienos "natos" girdėti  norime ir makalavome. Rezultate dabar turiu namų aromatą (puikiai tinka ir kaip kūno migla), kuriame persipina slyva su vyšnių kauliukais. Labai vasariškas kvapas! O ponios grafienės skonis subtilesnis, iš karto jaučiasi, kad aristokratė-jos aromato pagrindu tapo verbenos.

P1740198
Dvi labai laimingos damos.

P1740201
Edukatorė Justina ir blogerė Kūtvėla. 

P1740203
Kas bijo abrakadabros, gali įsigyti jau sukurtų kvepiančių dalykų. 
Informacijos apie "EKO žvakės" edukacijas ieškoti čia: "EKO žvakės". Galima užsisakyti edukacijas gaminti įvairias žvakes, muilus, kvepalus, yra pasiūlymų vaikams ir organizuotoms moksleivių grupėms. Mudu su Ursulijumi Lepečkojausku labai rekomenduojame!

P1740214
Grafienė Rozalija -tikras elegancijos etalonas. 

P1740215
Raudondvario centriniai dvaro rūmai. 

P1740221
Miklinamės daryti reveransą- grafas jau pakeliui namo. Rezultate prisitryniau pūslę ant kojos piršto.

P1740226
Raudondvario dvaras. 
Rūmų požemyje yra "Medžiotojų užeiga". Čia galima paragauti Tiškevičių koldūnų. XIX a. šis patiekalas išgarsėjo visoje Lietuvoje. Yra žinoma, kad Tiškevičių koldūnams įdaras buvo ruošiamas iš džiovintų, išmirkytų ir apvirtų baravykų, apkepintų svogūnų, smulkiai pjaustyto rūkyto kiaulės kumpio, šiuos ingredientus reikėjo sumaišyti su žaliu kiaušiniu, druska ir pipirais, o patiekiami tokie koldūnai buvo su specialiu padažu. Tešla, žinoma, irgi gaminama koldūniška. O kaip dabar šiuos istorinius koldūnus gamina, kviečiu pasmalsauti patiems. Užeigos interjeras - ne žvėrelių mylėtojams, bet yra kam patinka.

P1740229
Užeiga rūmų požemiuose.


P1740232
Ursulijus Lepečkojauskas reiškia susirūpinimą. 

P1740235
Nors vestuvių fotosesiją daryk.

P1740240
Gera požemyje karštą dieną pasislėpti. 

P1740244
Jamam mes šitą toršerą. 

P1740245
Kas išdrįsite, Protingieji Kurmiai?
Mums po požemius besibraižant liokajus raportavo, kad grafų kuchmistras pietus paruošė ir prašo prie stalo. Paserviruota mums šį kartą buvo oranžerijoje. Jau spėjau įsitikinti, kad Tiškevičiams su dvaro prievaizdu labai pasisekė, nes visi tarnai išmuštruoti, iš pusės žodžio supranta ko reikia. Už grafų maisto saugojimą atsako vachmistras, jo priežiūroje yra sandėliai ir ledainė, kur ant tikro, žiemą iš ežerų iškirsto ir su šiaudais perkloto ledo, laikomi šalčio reikalaujantys maisto produktai ir medžioklės laimikiai. Kalbama, kad Europoje jau pasirodė tokios elektrifikuotos spintos, šaldytuvais vadinamos, kur jokio ledo iš ežerų kirsti nebereikia. Bet tai kiek visko prigalvota, kad tik darbo išvengti! Maisto produktus grafo vachmistras pagal prašymą perduoda vyriausiajam virėjui, kuriam talkina nedidelė komanda, o vyriausiasis liokajus atsako už stalo paruošimą, serviravimą ir patarnavimą. Iš virtuvės paruoštą maistą vieni liokajai atneša į bufetą, o iš bufeto kiti liokajai patiekia svečiams ir šeimininkams ant stalo.

P1740084
Oranžerija.
Raudondvario dvaro oranžerija veikia nuo 2013 metų. Klasicizmo formų oranžerija buvo pastatyta 1837-1839 m., dabar yra projektinėmis lėšomis pritaikyta maitinimo veiklai vykdyti. Čia veikia restoranas, kuriame darbo dienomis tiekiami dienos pietūs. Pirmas žvilgsnis į interjerą būna kad ir atbaido kuklesnį lankytoją-visur veidrodžiai, kandeliabrai, baltos staltiesės, bet kainos čia iš tikrųjų padorios, o kai sužinojau dienos pietų kainą (grafienės kambarinė prasipliurpė, aha), tai man net nesmagu pasidarė, Vilniuje už tiek gausi 300 ml vyno taurę senamiestyje ir be jokių kuchmistrų.

P1740252
Restoranas oranžerijoje.

P1740254
Restoranas oranžerijoje.

P1740256
Interjero detalės.

P1740258
Restoranas oranžerijoje.

P1740260
Restoranas oranžerijoje.

P1740263
Palmynas. 

P1740267
Stalas, kuris sukasi. 

P1740276
Kūtvėla derinasi prie interjero. 

P1740284
Levukas. Sakė, už piršto griebti mėgsta. 

P1740289
Silkės tartaras. 

P1740295
Šaltibarščiai. 

P1740298
Jautienos troškinys. 
Štai tokie buvo ketvirtadienio dienos pietūs. Kiek kaštuoja aš, į griežto dvariško etiketo rėmus įsprausta, grafienės teirautis, žinoma, negalėjau, bet sakiau, kad kambarinė prasipliurpė, tai va-tokie dienos pietūs čia kainuoja 9.00 EUR (devynis eurus). Be to, galima imti ne visus tris patiekalus, tai bus dar pigiau. O su kuchmistru grafams pasisekė, nes kartais kur užvažiuojamame kieme perpjauni bulvę ir supranti, kad ji, pasak folkloro, trečią dieną iš mirusių kėlėsi.

Buvusioje Raudondvario dvaro ledainėje šiandien įsikūręs Kauno rajono turizmo informacijos centras. Čia galima gauti įvairios turistinės informacijos, yra lankytinų vietų žemėlapių, galima įsigyti suvenyrų. Mokėjimas galimas bankine kortele nuo 4.00 EUR. Artimiausias bankomatas yra PC "Maxima", Raudondvario pl. 284 A. Tai gana toli, todėl pasirūpinkite turėti kažkiek grynųjų pinigų.

P1740303
Antano Sutkaus ir Aleksandro Pogrebnojaus kūryba. 

P1740310
Vyresnioji klientų aptarnavimo specialistė Morta. Ji čia turi nuolatinį etatą ir maisto dubenėlį. Dabar kaip tik ir vyksta bendravimas su klientu. 

P1740319
Tik keliauk ir atrask Lietuvą.

P1740321
"Surink Lietuvą" magnetukas.
Yra žinoma grafus Tiškevičius sukaupus vertingą paveikslų kolekciją. Dažnai didikai keliaudami po Europą iš svečių šalių parsiveždavo tų kraštų meistrų darbų, gražių peizažų, įdomių portretų. Jūs irgi iš Raudondvario galite parsivežti tokį paveiksliuką su Raudondvario dvaro rūmais ir ant savo ledainės magnetiniu būdu pakabinti. Aišku, keista galerijai skirtus paveikslus ant ledainės kabinti ar, kaip Raudondvaryje, jais ledainėje prekiauti, bet čia dar ne keisčiausias didikų įgeidis, apie kurį esame girdėję. Vat, pavyzdžiui, aš nežinau ar tikrai taip, bet man pasakojo, kad seniai seniai vienas iš Radvilų kunigaikščių vasarą kelią druska buvo liepęs išpilti ir rogėmis kaip ant sniego vėžinosi-tai ar čia ne beprotybė? Bet mums nėra kada liežuvauti, nes ponas grafas jau pakeliui namo. Nu ir pasisek tu man taip-kai jau tas į laisvę ištrūkęs aligatorius buvo strioko pilną muitininko žmoną už sijono padalkų bečiumpąs, pabraukšt į muitinę užėjo jaunas, bet daug žadantis gamtos mokslų studentas Tadas Ivanauskas, iš kelionių po užsienius grįžtąs. Jis pasirodė labai nusimanantis tokiuose reikaluose vyriškis, tuoj čiupo ir suvaldė tą aligatorių. Dabar mums ponios kameristė parodė garderobinę, kur galėjome pasirinkti tinkamą reprezentacijai apdarą.

P1740317
Net akys apraibo. 
DSC_1695
Kūtvėla lankosi Raudondvaryje. 

DSC_1698 - Copy
Dagerotipas.

DSC_1698
Šešėlių žaismas.

DSC_1703 - Copy
Dagerotipas.

DSC_1703
Prisėdome kur radome, mes neišdidūs. 

DSC_1705 - Copy
Dagerotipas.

DSC_1705
"Bet tai šitoks karštis šiemet..."

DSC_1707
"O, kad palytų dabar.."

DSC_1708
"Aš tada sugavau va tooookią žuvį".

DSC_1710
Viešnia vertina grafų sodininko darbą.

DSC_1712
Su grafiene ant liūbų. O kaip pas jus tokias sūpuokles vadina?

DSC_1715
"Piršlį, sakote, atsiuntė?"

DSC_1716 - Copy
Dagerotipas.

DSC_1716
Kai piršlys klausia apie kraitį, o tu vietoje sidabro rublių siūlai jam skulptūrą.

DSC_1717
Terasoje gera nuo saulės pasisėpti. 

DSC_1718
Kai lauke visi +25'C, tai ir salota ant galvos-skrybėlė.

DSC_1721
Su miela ponia grafiene Rozalija, įsiamžiname atminimui.

DSC_1729
Terasoje prie gėlių. 

DSC_1735
"Sezamai, atsiverk."

DSC_1739
"Nu taip, baudžiava yra blogis, bet tai jeigu suteiksi jiems laisvę ir žemės neduosi, taigi jie eis plėšti..."

DSC_1741
Užmatėm grafą ateinantį. Šypsenos iki ausų. 

DSC_1731
Viešnagės pabaiga.
DSC_1734
Svečių išlydėjimas.
Ačiū gerb. Renatai Žagminaitei už įamžintas nepamirštamos viešnagės akimirkas. Dvariškais drabužiais pasipuošti savo fotosesijoms reikia tartis iš anksto, tai galima susiorganizuoti turizmo informacijos centro darbo metu ir tik vasaros sezono metu, kai lauke sausa-juk nešluosi tokia suknele per sniegą! Dar suteikiama galimybė tokias sukneles pasimatuoti per kartą per mėnesį vykstančias "Dvaro dienas". Kai kurioms "Dvaro dienų" veikloms (ekskursijoms, degustacijoms) reikia registruotis ir bilietus reikia įsigyti iš anksto. Sekite visas naujienas Kauno rajono turizmo informacijos Facebook'o paskyroje. Vienos suknelės ir aksesuarų nuomos kaina 1 valandai yra 15 EUR.

Grafas parvažiavo moderniškuoju geležinkeliu, bet iki dvaro ne karieta ar automobiliu atriedėjo, o keltu atplaukė. Žinoma, lėtesnė tokia kelionė, bet akiai malonesnė. Patys įsitikinkite!

P1740328
Moderniškai įrengta prieplauka.

P1740330
Čia susimąstęs tamsus Nevėžis kaip juosta juosia žaliasias Raudondvario pievas. Net įkvėpimas apėmė, reikia skubėti užsirašyti. 

P1740333
Kūtvėla Raudondvaryje. 

P1740339
Nevėžis.

P1740342
Camino Lituano.
Raudondvarį kerta piligriminio Camino Lituano kelio Biliūnai-Kaunas atkarpa, šiek tiek virš 22 km. Spėjama kelionės trukmė 5 valandos, jeigu niekur nesustosit. Čia mudvi su ponia grafiene susirado susijaudinęs iki dantų apsiginklavęs medžioklis ir liepė tuojaus pat eiti į dvarą, nes jiedu su prievaizdu meškas skaičiavo ir vienos pasigedo. Ursulijus Lepečkojauskas tik mįslingai kažką numykė, tai galvoju dabar, ar nebus tas meškius man ant to vaterklozeto medituojant čia kokių eibių prikrėtęs, ot gražu būtų. Tai jau spaudėm į dvarą sijonus pasikaišiusios! Man iš to susijaudinimo net spaudimas nukrito, o kas geriau jį pakelia, jeigu ne firminis pačios grafienės Rozalijos sukurtas šokoladinis tortas ? Oranžerijos meniu jis įvardintas kaip šokoladinis tortas su migdolais ir marcipanais, 4.00 EUR.

P1740355
Šokoladinis tortas oranžerijoje.

P1740358
Ursulijus Lepečkojauskas kemša už abiejų žandų, kad tik parodymų duoti nereikėtų. Kad aš jį daugiau kada kartu vežčiausi. 

P1740361
Grafienė Rozalija moka ir ūkiškai gyventi, štai toks pagardinimas į arbatą. 

P1740384
Kažkoks naujoviškas baudžiauninkas pievą šienauja.

P1740388
Ar nebus koks prūsiškas išradimas, grafo iš užsienių parsivežtas? 
Yra žinoma, kad žuvis ir svečias į trečią dieną jau nebe verbenomis kvepia, todėl, kad ir kaip širdį skaudėjo ir ašaros iš akių spaudėsi, mudu su Ursulijumi Lepečkojausku padėkojome Jos Mylistai poniai grafienei Rozalijai už mums parodytą svetingumą ir paprašėme šoferio mudviems iki Kauno nuvežti. Ponia nė girdėti nenorėjo, vėl pati už vairo sėdosi ir dar pakeliui sustojome prie Raudondvario kapinių, kur palaidotas architektas Cezaris Anikini. Florencijoje gimęs dailininkas į Lietuvą atvyko su Napoleono armija 1812 m. Jį grafas Tiškevičius pasikvietė į Raudondvarį. Patikimos informacijos apie šį architektą nėra, skiriasi jo biografijos niuansai lietuvių, anglų ir rusų kalbomis parašytuose informacijos šaltiniuose. Neginčijamas faktas-jo darbai Raudondvaryje vykdant Tiškevičių užsakymus. Palaidotas šis architektas Raudondvario kapinėse prie bažnyčios, jo kapą rasite nuo centrinių kapinių vartų pasukę pirmų takeliuį kairę ir apsidairę prie didelės tujos. Sakoma, kad tai vienintelis šių kapinių antkapis, atsuktas į bažnyčios pusę.

P1740390
Architekto Cezario Anikini kapas.
Raudondvario bažnyčia buvo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus iniciatyva (sakoma, gailintis už nuodėmes ir netekus artimų šeimos narių) pastatyta 1856 m. Tai buvo tokio įstabaus grožio statinys, kad jos bokštais pasigėrėti atvykdavo menininkai ir turistai iš visos Europos. Bažnyčia buvo išpuošta italų ir prancūzų marmuru, daug skulptūrų įsigyta Paryžiuje ir Romoje, kai kurios vertybės pirktos Rusijoje. Keletą metų Nemunu laivais buvo plukdoma statybinė medžiaga ir apdailos detalės. Sakoma, kad Tiškevičiui šis įgeidis kainavo nei daug nei mažai-milijoną aukso rublių, bet įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus skaičius. Seni žmonės atsimena, kad Benediktas Emanuelis Tiškevičius dresuotas meškas naudojęs bažnyčios statybai, nes jos lengvai užnešdavo nemažą svorį ten, kur meistrams buvo sunku prieiti. Ėmė sklisti negeros kalbos, kad bažnyčią stato ne žmonės, o žvėrys, tada viena nusigandusi darbininkė nukrito ir užsimušė, todėl meškas nuo statybos darbų nuėmė, o atsakingą meistrą viešai išplakė...Bažnyčios projektą sudarė architektas Tomas Tišeckis, darbus vykdė Cezaris Anikini, vidaus interjeru užsiėmė Pranciškus Andriolis. Bažnyčią konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Prie bažnyčios galo pristatytoje koplyčios kriptoje buvo numatytas Tiškevičių giminės mauzoliejus. Pirmojo pasaulinio karo metais bažnyčia buvo rusų dėl taktinių sprendimų susprogdinta. Šimtai gyventojų rinkosi pasižiūrėti kas liko iš jų gražiosios bažnyčios, rinko ištaškytus marmuro gabalus, moterys neslėpė ašarų. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1930-1938 m. ant senųjų pamatų. Mauzoliejus neišliko. Šoniniame altoriuje galima pamatyti italų skulptoriaus Luigi Pampaloni sukurtą Vandos Tiškevičienės ir jos sūnaus antkapius-sakoma, jie grafui kainavo dukart tiek, kiek visos  bažnyčios statyba. Ursulijus Lepečkojauskas pasidžiaugė, kad mūsų apsilankymo metu bažnyčia buvo užrakinta, nes tokios įsidarbinimo galimybės jam nepatiko.

P1740398
Raudondvario bažnyčia ir paminklas J.Naujaliui. 

P1740408
Atminimo akmenys Tiškevičių mauzoliejaus vietoje.

P1740410
Raudondvario planas.

P1740413
Raudondvario planas. 

P1740416
Ko tik mylistų širdis geidžia. 
Grafai Tiškevičiai-žmonės svetingi, bet užpulti juos iš anksto neįspėjus visgi nedera, nes svečiams tinkamai priimti reikia laiko pasiruošti. Norintys asmeniškai įsitikinti grafų vaišingumu rašykite moderniškuoju elektrifikuotu paštu arba telefonuokite Jos Mylistai poniai grafienei Rozalijai, kontaktai štai nuotraukoje aukščiau.

Kaip atvykti? Žinoma, visada galima atvykti nuosavu automobiliu arba su organizuota turistine grupe. Taipogi, iš Kauno kursuoja autobusai Nr.48 Kauno pilis-Raudondvaris, Nr. 161 Kauno autobusų stotis-Kulautuva, Nr. 170 ir Nr. 167 Kauno autobusų stotis-Vilkija. Tiesa, autobusai nestoja prie paties dvaro, nuo stotelės reikės truputį paeiti (pažiūrėkite mano įkeltą Raudondvario planą). Stotelė taip ir vadinasi- "Raudondvaris". Kelionės kaina suaugusiam asmeniui autobusu iš Kauno į vieną pusę apie 1.12-2.00 EUR, žiūrint kokią logistiką autobusais pasirinksite. Aš visgi patarčiau susiruošti į Raudondvarį visai dienai. Pasinagrinėkite Kauno rajono turizmo informacijos centro  skelbiamas naujienas ir renginius, pasiteiraukite apie galimybes sudalyvauti ekskursijose, degustacijose ir edukacijose. Pavieniams turistams ir ypač be savo transporto siūlyčiau Nemunas Travel siūlomą paketą Kaunas-Raudondvaris-Kaunas.

Turistai Raudondvarį myli, tą patvirtino visi šiandien mano sutikti turizmo profesionalai. Ir tikrai-yra už ką. Dabar planuoju apsilankyti Raudondvaryje žiemą, kai čia sukuriama tikra Kalėdų pasaka.

Ar Jums teko lankytis Raudondvaryje? Kokie įspūdžiai?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Raudondvaraitė

2 komentarai:

Vakaris rašė...

Na, prabangu, prabangu... Ir dar sužinojau žodį "dagerotipas", ir net pasižiūrėjau ką jis reiškia. Vat ir įvyko edukacija.

Ele Pranaityte rašė...

@Vakaris: važiuojam žiemą kartu!