2025 m. sausio 15 d., trečiadienis

Gimtadienio kelionė į Edinburgą. Antroji diena.

 

Daug keliautojų rekomendavo Dean Village, bet aš savo dieną pradedu Foot of The Walk. Pasivaikštau upės promenada, bet daug tam laiko skirti negaliu, nes reikia skubėti į Škotijos parlamentą, kur esu rezervavusi ekskursiją. Labai patogiai pasigaunu autobusą važiuojantį iki pat parlamento pastato. Mūsų ekskursija trunka apie 45 min. Gidas, vardu Craig, papasakoja trumpai Škotijos valstybingumo istoriją ir pavedžioja po labai avangardiškos architektūros pastatą. Viduje fotografuoti negalima, išskyrus parlamento posėdžių salę. Ar verta skirti laiko apsilankyti Škotijos parlamente? Manau, kad istorijos mėgėjams-tikrai taip. Škotijos ir Anglijos istorija kažkuo panaši į mūsų Liublino uniją su Lenkija. Nenorintiems ekskursijos, galima pasmalsauti ir patiems savarankiškai, bet tik ten, kur nereikia leidimo atidaryti durims.

20241025_091340
Leith upės promenada.


20241025_091519
Leith upės promenada.


20241025_091841
Leith upės promenada.



20241025_095704
Edinburgo parlamentas.


20241025_095750
Edinburgo parlamentas.

20241025_111916
Edinburgo parlamento posėdžių salė.


Iš tos pačios stotelės netoli parlamento pastato autobusu nuvažiuoju iki Škotijos nacionalinio muziejaus. Niekada negalvojau, kad turiu obsesinį kompulsinį sutrikimą. Viename pastate per septynis aukštus (nors septintame tik terasa) išdėstyta viskas, kas surinkta Škotijoje per 900 metų: senovės Egiptas, kanopiniai tabi Margiela batai, klonuota avelė Doli, Škotijos karalienės Marijos sarkofagas, giljotina, lėktuvas, dinozauro skeletas, samurajaus šarvai ir ežio iškamša… Man net negera pasidarė nuo tokio informacijos perdozavimo. Kaip tyčia, ėmė lyti, o muziejus nemokamas, tai susidarė nemaža grūstis žmonių. Labai nustebino, kad rūbinės spintelės mokamos. Manau, šis muziejus labai tiks turistams su vaikais, nes yra ekspozicijų, kur eksponatai kaip Koperniko muziejuje Varšuvoje, ten galima viską liesti ir išbandyti.


20241025_114414
Škotijos nacionalinis muziejus.


20241025_114944
Žiaumenys.

20241025_121450
Avelė Doli- klonavimo stebuklas.


20241025_121547
Istorinės mados ekspozicija.

20241025_121629
Istorinės mados ekspozicija.


20241025_122207
Giljotina.


20241025_122344
Marijos Stiuart sarkofagas.


20241025_122418
Marijos Stiuart sarkofagas.


20241025_124249
Gobelenas.


20241025_124341
Servizas jūros gėrybėms.


20241025_124357
Tas žvilgsnis...


Netoliese yra žymios Greyfriars kapinės, kurių antkapiuose įrašytos pavardės tapo Hario Poterio herojų pavardėmis. Bet mane čia traukė šunelio Bobby atminimas. 1858 m. vietinis škotas, naktinis Edinburgo pilies sargas, mirė nuo tuberkuliozės ir buvo palaidotas Greyfriars kapinėse. Terjeras Bobby gyveno su šeimininku du metus iki šeimininko mirties. Šunelis nusekė laidotuvių procesiją iki pat kapinių, bet po ceremonijos buvo nuvytas lauk. Bobby nepasidavė ir po kurio laiko sugrįžo ir budėjo prie savo šeimininko kapo nepaisant nei blogo oro, nei pastangų jį iš kapinių išguiti. Nors šunims kapinėse ne vieta, šunelio žmonėms pagailo ir jie surentė jam ten prieglobstį. Taip šunelis ir pragyveno prie savo šeimininko kapo kitus keturiolika metų, atsitraukdamas tik pavalgyti. Kai kasdien pirmą valandą dienos nuaidėdavo patrankos šūvis nuo Edinburgo kalvos, Bobby nubėgdavo į pub’ą, kuriame mėgdavo lankytis jo šeimininkas, o paskui grįždavo atgal. Jis taip išgarsėjo, kad žmonės rinkdavosi pamatyti, kaip jis bindzena valgyti po patrankos šūvio. Neatlaikė nė lordas provostas (tobiš- meras), padovanojęs Bobby antkaklį su inskripcija „Greyfriars Bobby- nuo lordo provosto, 1867, licensijuotas“. Šunelis mirė sulaukęs garbingų šešiolikos metų ir buvo palaidotas netoli nuo kapo, kurį tiek metų saugojo. Dar sakoma, kad šios kapinės yra vienos iš labiausiai besivaidenančių. Jeigu atidžiai po jas pasivaikščiosite, rasite antkapį, kuris įkvėpė Džoaną Rouling vieną personažų pavadinti Tom...ėėė...Tuo, Kuris Nebus Įvardytas.


20241025_125139
Turistai klausosi gido pasakojimo. 


20241025_125400
Čia ilsisi šunelis Bobby. 


Vėl važiuoju autobusu. Taip tauposi ir kojos, ir laikas. Per dieną vidutiniškai nutrepsėdavau po 22,000 žingsnių, tai į dienos pabaigą padai jau degdavo kaip ugnyje. Padų gesinimui rekomenduoju vėsinantį tepalą „Perskindol“. Išlipu šalia Nacionalinės galerijos. Jos lankymas nemokamas, o lietus pila nevaikiškai, todėl žmonės plūsteli vidun. Muziejaus darbuotojai tuoj pat išneša celofaninius maišelius lietsargiams. Mane į šią galeriją traukė pasižiūrėti būtent škotų dailininkų darbų, ypač peizažo ir gyvūnų paveikslų.


20241025_131031
Nacionalinė galerija Edinburge.


Man labai patiko ši galerija. Didžiausią įspūdį paliko du paveikslai. Viename jų nutapytas šunelis Callum, kurio paveikslas čia kabės kiek tik egzistuos muziejus. 1919 m civilinis inžinierius ir filantropas James Cowan Smith skyrė 55,000 svarų sterlingų paramą Nacionalinei Škotijos galerijai. Šios dienos ekvivalentu būtų du milijonai svarų sterlingų! Šie pinigai tapo galerijos kolekcijos įsigijimo pagrindu ir už juos buvo nupirkta daugiau kaip keturiasdešimt darbų. Fundatorius iškėlė dvi sąlygas: muziejus po jo mirties pasirūpins šuneliu Fury, o ankstesnio numylėtinio Callum paveikslas bus visada rodomas galerijoje. Muziejus išpildė abudu fundatoriaus norus.


20241025_132804
Šunelis Callum. 


Kitas mane sužavėjęs paveikslas, žinoma – „The Monarch of the Glen“, 1851 m. Tai- vienas žymiausių XIX a. paveikslų, įkūnijantis Škotijos kalnų ir gyvūnijos didybę. Šis paveikslas tapo mėgstamu reklamos ženklu ir taip paplito visame pasaulyje. Paveikslas buvo užsakytas komplektui Westminster rūmams. Seras Edwin Landseer buvo Karališkosios akademijos narys, karalienės Viktorijos favoritas ir išgarsėjo gyvūnų paveikslais. Jo kūryba galima pasigrožėti ir šiandien Londone- tai liūtai prie Nelsono kolonos Trafalgaro aikštėje. Jis gavo užsakymą medžioklės scenai Westminsteryje, Lordų rūmuose, - tai buvo šis paveikslas ir dar du. Tačiau Bendruomenių rūmai atsisakė padengti išlaidas (šių dienų ekvivalentu tai būtų kiek daugiau nei 20,000 svarų sterlingų) ir paveikslai buvo parduoti į privačias kolekcijas. Taip prasidėjo šio gražaus elnio kelionė iš kolekcijos į kolekciją. Nuo 1916 m. paveikslas buvo perkamas ir parduodamas solidžių verslo įmonių (muilo, alkoholio) kaip reklaminis projektas. Kai 1997 m. viena tokia įmonė perpirko kitą, paveikslas nebuvo sandorio dalis ir paskutinis jo savininkas (įmonė Diageo) deponavo jį galerijoje. O kai įmonė susiruošė paveikslą parduoti, kaip neturintį santykio su įmonės produkcija, Nacionalinė Škotijos galerija surengė lėšų rinkimo kampaniją ir pasiūlė savininkui keturis milijonus svarų sterlingų- pusę numatomos gauti aukcione sumos. Savininkas padarė geros valios gestą ir pardavė paveikslą galerijai, nes, be abejonės, jis būtų nusėdęs kažkur privačioje kolekcijoje Europoje ar JAV. Kitų dviejų šio komplekto paveikslų likimą atsekti man nepavyko.


20241025_132912
Škotijos simbolis- Gleno valdovas.


20241025_132654
Nacionalinė galerija Edinburge.


20241025_131409
Nacionalinė galerija Edinburge.


20241025_131311
Nacionalinė galerija Edinburge.


Gavus dvasinio peno, laikas gauti ir kūniško peno. Man labai patinka, kad čia muziejuose yra restoranai. Tiesa, kainos kiek užkeltos, plius aptarnavimas automatiškai įskaičiuojamas į kainą (jeigu tikėti kelionių forumais, arbatpinigius galima paprašyti nuimti nuo sąskaitos), bet padavėjai sukasi, skvernais vėją keldami- žmonės vis dar plūsta gelbėtis nuo lietaus. Suvenyrų parduotuvėje, kur įsigijau „The Monarch of the Glen“ reprodukciją (originalo finansiškai nepatraukčiau), pardavėja po devintu prakaitu muša klavišus į kasos aparatą. Kol laukiu savo užsakymo restorane, stebiu žmones. Labai daug keliaujančių vyresnio amžiaus britų. Ir šiaip Edinburge labai daug turistų. Visi sportiškai apsirėdę, avintys tvirtą avalynę.


20241025_135900
Pietūs muziejaus restorane.


Po pietų trepsiu iki netoliese esančios Nacionalinės portretų galerijos. Čia, kaip ir sako pavadinimas, rodomi portretai. Ekspozicija susideda iš dviejų dalių- istoriniai portretai ir šiuolaikinė portretistika, fotografija. Aš apsiriboju tik istoriniais portretais. Jų nedaug, pats pastatas įdomesnės architektūros nei ekspozicija. Jeigu laiko Edinburge turite nedaug, galite šį muziejų praleisti.

20241025_145629
Paminklas Valteriui Skotui.


20241025_145732
Paminklas Valteriui Skotui. 


20241025_151027
Portretų galerija.


20241025_151117
Portretų galerija.


20241025_151526
Portretų galerija.


20241025_151634
Portretų galerija.


20241025_153105
Portretų galerija.


Jau senka telefono baterija, todėl grįžtu į hostelį pailsinti kojas ir pakrauti telefoną. Kadangi tai paskutinis vakaras Edinburge, einu apsukti garbės ratą. Noriu pamatyti, kaip Edinburgo pilis apšviesta sutemus. Dar daug liko nepamatyta, nes čia daug gatvių gatvelių, siaurų praėjimų, laiptų. Man po avarijos 2017 m. dabar sunku pakelti didesnius fizinius krūvius. Aš mielai grįšiu į Edinburgą šiltesniu oru, tiesiog pasivaikščioti ir pavėplinėti. Bet kai Dievas duoda, tai ir drebteli- prie Šv. Egidijaus katedros pamatau skelbimą, kad šį vakarą čia bus koncertas. Ir ne bet koks, o Vivaldžio „Keturi metų laikai“! Nusiperku pigiausią bilietą už 15 svarų sterlingų. Tiesiog, kelionės biudžetas jau eina link pabaigos, o šis koncertas neplanuotas. Dar reikia pasilikti kažkiek pinigų rytojaus kelionei namo.


20241025_185510
Edinburgo pilis naktį.


Edinburge tvyro rūkas, o Ryanair atsiuntė žinutę, kad reikia sekti naujienas, nes gali būti atidėti skrydžiai dėl blogo matomumo. Pilis naktį atrodo įspūdingai. Koncertas buvo iš dviejų dalių: pirmojoje dalyje grojo Bachą, o po pertraukos- Vivaldį. Mokėję po 50 svarų sterlingų už bilietą sėdėjo priešais orkestrą, o mūsų biudžetininkų „gardelis“ buvo atskirtas nuo bažnyčios, norėjau pasakyti, nuo orkestro altoriumi ir muzikos klausėmės žiūrėdami orkestrui į pakaušį.



20241025_191849
Eilė į vakarinį koncertą.


20241027_105254
Mano bilietas į Vivaldi koncertą.


Vakarienės norėjau nueiti į lietuviškos virtuvės restoraną „Pinčiukas“, bet šiandien jis, deja, nedirbo. Po įtemptos dienos valgyti labai ir nesinorėjo, todėl grįžusi užkandu hostelyje Šio Bei To iš savo voveriškų atsargų. Tuo tarpu Edinburgo centrinėje dalyje pradeda virti naktinis gyvenimas. Žmonės šoka, dainuoja, vartoja alkoholinius gėrimus. Šiaip labai gerai, kad mano hostelis ne pačiame centre, nes dėl triukšmo tikrai neišsimiegočiau. Rūkas tvyro toks, kad nuo apšvietimų atrodo, jog miestas dega. Ilgai netrunku susipakuoti kuprinę. Miegu katės miegu iki ketvirtos valandos ryto, tada išsiregistruoju iš hostelio ir važiuoju į oro uostą. Taip anksti ryte nėra didelio eismo, todėl atvažiuojame greitai. Registruoto bagažo neturiu, todėl galiu greitai praeiti saugumo patikrą. Pasų patikra nevykdoma, todėl įsitaisau ankstyviems pusryčiams.

Vėluojame pakilti valandą laiko. Kaune stringame prie pasų patikros, nes vienu metu atskrido trys lėktuvai iš ne Šengeno zonos, o automatiniai patikros vartai taigi neveikia. Iš keturių pasienio patikros postų du kaip mat pasidaro „pirmenybė su vaikais iki 3 metų“. Kai jau išeinu iš oro uosto, žmonės pavėlavo į savo pervežimus. Aš kažkaip buvau numačiusi, kad Ryanair „pakiš“ tokią kiaulystę, tai savo pervežimą iš Kauno oro uosto į Vilnių buvau pavėlinusi valanda laiko, tai turėjau dar dvidešimt minučių iki išvažiavimo. Tikrai rekomenduoju išsiimti kelionės draudimą vykstant į Jungtinę Karalystę, nes skrydis realiai gali būti užlaikytas dėl rūko, streiko ar kitokių aplinkybių.

Kelionės išlaidos eurais:

  • Skrydis Kaunas- Edinburgas-Kaunas: 72,70 EUR

  • Kelionė Vilnius- Kaunas- Vilnius: 25,00 EUR

  • Oro uosto autobusas Edinburge: 10,00 EUR

  • Nakvynė Edinburge: 95,12 EUR

  • Lankytinos vietos, mokami objektai: 34,00 EUR

  • Transportas Edinburge: 12,00 EUR

  • Maistas, gėrimas, užkandžiai: 80,00 EUR

  • Suvenyrai: 16,00 EUR

  • Koncertas: 18,00 EUR

  • Papildomos išlaidos: 20,00 EUR

    Viso: 383,00 EUR (suapvalinta į didėjimo pusę).

Iš planuoto biudžeto, 40 EUR liko nepanaudota.

Ar Jums teko lankytis Edinburge? Kokie įspūdžiai? Kokios rekomendacijos?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Edinburgaitė


Komentarų nėra: