Daug
keliautojų rekomendavo Dean Village, bet aš savo dieną pradedu
Foot of The Walk. Pasivaikštau upės promenada, bet daug tam laiko
skirti negaliu, nes reikia skubėti į Škotijos parlamentą, kur esu
rezervavusi ekskursiją. Labai patogiai pasigaunu autobusą
važiuojantį iki pat parlamento pastato. Mūsų ekskursija trunka
apie 45 min. Gidas, vardu Craig, papasakoja trumpai Škotijos
valstybingumo istoriją ir pavedžioja po labai avangardiškos
architektūros pastatą. Viduje fotografuoti negalima, išskyrus
parlamento posėdžių salę. Ar
verta skirti laiko apsilankyti Škotijos parlamente? Manau, kad
istorijos mėgėjams-tikrai taip. Škotijos ir Anglijos istorija
kažkuo panaši į mūsų Liublino uniją su Lenkija. Nenorintiems
ekskursijos, galima pasmalsauti ir patiems savarankiškai, bet tik
ten, kur nereikia leidimo atidaryti durims.
 |
Leith upės promenada. |
 |
Leith upės promenada. |
 |
Leith upės promenada. |
 |
Edinburgo parlamentas. |
 |
Edinburgo parlamentas.
|
 |
Edinburgo parlamento posėdžių salė. |
Iš
tos pačios stotelės netoli parlamento pastato autobusu nuvažiuoju
iki Škotijos nacionalinio muziejaus. Niekada negalvojau, kad turiu
obsesinį kompulsinį sutrikimą. Viename pastate per septynis
aukštus (nors septintame tik terasa) išdėstyta viskas, kas
surinkta Škotijoje per 900 metų: senovės Egiptas, kanopiniai
tabi Margiela batai, klonuota avelė Doli, Škotijos karalienės
Marijos sarkofagas, giljotina, lėktuvas, dinozauro skeletas,
samurajaus šarvai ir ežio iškamša… Man net negera pasidarė nuo
tokio informacijos perdozavimo. Kaip tyčia, ėmė lyti, o muziejus
nemokamas, tai susidarė nemaža grūstis žmonių. Labai nustebino,
kad rūbinės spintelės mokamos. Manau, šis muziejus labai tiks
turistams su vaikais, nes yra ekspozicijų, kur eksponatai kaip
Koperniko muziejuje Varšuvoje, ten galima viską liesti ir
išbandyti.
 |
Škotijos nacionalinis muziejus. |
 |
Žiaumenys.
|
 |
Avelė Doli- klonavimo stebuklas. |
 |
Istorinės mados ekspozicija.
|
 |
Istorinės mados ekspozicija. |
 |
Giljotina. |
 |
Marijos Stiuart sarkofagas. |
 |
Marijos Stiuart sarkofagas. |
 |
Gobelenas. |
 |
Servizas jūros gėrybėms. |
 |
Tas žvilgsnis... |
Netoliese
yra žymios Greyfriars kapinės, kurių antkapiuose įrašytos
pavardės tapo Hario Poterio herojų pavardėmis. Bet mane čia
traukė šunelio Bobby atminimas. 1858
m. vietinis škotas, naktinis Edinburgo pilies sargas, mirė nuo
tuberkuliozės ir buvo palaidotas Greyfriars kapinėse. Terjeras
Bobby gyveno su šeimininku du metus iki
šeimininko mirties. Šunelis
nusekė laidotuvių procesiją iki pat
kapinių, bet po ceremonijos
buvo nuvytas lauk. Bobby nepasidavė ir po kurio laiko sugrįžo ir
budėjo prie savo šeimininko kapo nepaisant nei blogo oro, nei
pastangų jį iš kapinių išguiti. Nors šunims kapinėse ne vieta,
šunelio žmonėms pagailo ir jie surentė jam ten
prieglobstį. Taip šunelis
ir pragyveno prie savo šeimininko kapo kitus
keturiolika metų, atsitraukdamas tik pavalgyti. Kai kasdien pirmą
valandą dienos nuaidėdavo patrankos šūvis nuo Edinburgo kalvos,
Bobby
nubėgdavo į pub’ą, kuriame mėgdavo lankytis jo šeimininkas, o
paskui grįždavo atgal. Jis taip išgarsėjo, kad žmonės
rinkdavosi pamatyti, kaip jis bindzena valgyti po patrankos šūvio.
Neatlaikė nė lordas provostas (tobiš- meras), padovanojęs Bobby
antkaklį su inskripcija „Greyfriars Bobby- nuo lordo provosto,
1867, licensijuotas“.
Šunelis mirė sulaukęs
garbingų šešiolikos metų ir buvo palaidotas netoli nuo kapo, kurį
tiek metų saugojo. Dar
sakoma, kad šios kapinės yra vienos iš labiausiai besivaidenančių.
Jeigu atidžiai po jas pasivaikščiosite, rasite antkapį, kuris
įkvėpė Džoaną Rouling vieną personažų pavadinti
Tom...ėėė...Tuo,
Kuris Nebus Įvardytas.
 |
Turistai klausosi gido pasakojimo. |
 |
Čia ilsisi šunelis Bobby. |
Vėl
važiuoju autobusu. Taip tauposi ir kojos, ir laikas. Per dieną
vidutiniškai nutrepsėdavau po 22,000 žingsnių, tai į dienos
pabaigą padai jau degdavo kaip ugnyje. Padų gesinimui rekomenduoju
vėsinantį tepalą „Perskindol“. Išlipu šalia Nacionalinės
galerijos. Jos lankymas nemokamas, o lietus pila nevaikiškai, todėl
žmonės plūsteli vidun. Muziejaus darbuotojai tuoj pat išneša
celofaninius maišelius lietsargiams. Mane į šią galeriją traukė
pasižiūrėti būtent škotų dailininkų darbų, ypač peizažo ir
gyvūnų paveikslų.
 |
Nacionalinė galerija Edinburge. |
Man
labai patiko ši galerija. Didžiausią įspūdį paliko du
paveikslai. Viename jų nutapytas šunelis Callum, kurio paveikslas
čia kabės kiek tik egzistuos muziejus. 1919
m civilinis inžinierius ir filantropas James Cowan Smith skyrė
55,000 svarų sterlingų paramą Nacionalinei Škotijos galerijai.
Šios dienos ekvivalentu būtų du milijonai svarų sterlingų! Šie
pinigai tapo galerijos kolekcijos įsigijimo pagrindu ir už juos
buvo nupirkta daugiau kaip keturiasdešimt darbų. Fundatorius iškėlė
dvi sąlygas: muziejus po jo mirties pasirūpins šuneliu Fury, o
ankstesnio numylėtinio Callum paveikslas bus visada rodomas
galerijoje. Muziejus išpildė abudu fundatoriaus norus.
 |
Šunelis Callum. |
Kitas
mane sužavėjęs
paveikslas, žinoma – „The Monarch of the Glen“, 1851 m. Tai-
vienas žymiausių XIX a. paveikslų, įkūnijantis Škotijos kalnų
ir gyvūnijos didybę. Šis paveikslas tapo mėgstamu reklamos ženklu
ir taip paplito visame pasaulyje. Paveikslas buvo užsakytas
komplektui
Westminster rūmams.
Seras
Edwin Landseer buvo Karališkosios akademijos narys, karalienės
Viktorijos favoritas ir išgarsėjo gyvūnų paveikslais. Jo kūryba
galima pasigrožėti ir šiandien Londone- tai liūtai prie Nelsono
kolonos Trafalgaro aikštėje. Jis gavo užsakymą medžioklės
scenai Westminsteryje, Lordų rūmuose, - tai buvo šis paveikslas ir
dar du. Tačiau Bendruomenių rūmai atsisakė padengti išlaidas
(šių dienų ekvivalentu tai būtų kiek daugiau nei 20,000 svarų
sterlingų) ir paveikslai buvo parduoti į privačias kolekcijas.
Taip prasidėjo šio gražaus elnio kelionė iš kolekcijos į
kolekciją. Nuo
1916 m. paveikslas buvo perkamas ir parduodamas solidžių verslo
įmonių (muilo, alkoholio) kaip reklaminis projektas. Kai 1997 m.
viena tokia
įmonė perpirko kitą, paveikslas nebuvo sandorio dalis ir
paskutinis jo savininkas (įmonė Diageo) deponavo jį galerijoje. O
kai įmonė
susiruošė
paveikslą
parduoti, kaip neturintį santykio su įmonės produkcija,
Nacionalinė
Škotijos
galerija surengė lėšų rinkimo kampaniją ir pasiūlė savininkui
keturis
milijonus svarų sterlingų-
pusę numatomos gauti aukcione sumos. Savininkas
padarė
geros valios gestą ir pardavė paveikslą galerijai, nes,
be abejonės, jis būtų nusėdęs kažkur privačioje kolekcijoje
Europoje ar JAV.
Kitų
dviejų šio komplekto paveikslų likimą atsekti man nepavyko.
 |
Škotijos simbolis- Gleno valdovas. |
 |
Nacionalinė galerija Edinburge. |
 |
Nacionalinė galerija Edinburge. |
 |
Nacionalinė galerija Edinburge. |
Gavus
dvasinio peno, laikas gauti ir kūniško peno. Man labai patinka, kad
čia muziejuose yra restoranai. Tiesa, kainos kiek užkeltos, plius
aptarnavimas automatiškai įskaičiuojamas į kainą (jeigu tikėti
kelionių forumais, arbatpinigius galima paprašyti nuimti nuo
sąskaitos), bet padavėjai sukasi, skvernais vėją keldami- žmonės
vis dar plūsta gelbėtis nuo lietaus. Suvenyrų parduotuvėje, kur
įsigijau „The Monarch of the Glen“ reprodukciją (originalo
finansiškai nepatraukčiau), pardavėja po devintu prakaitu muša
klavišus į kasos aparatą. Kol laukiu savo užsakymo restorane,
stebiu žmones. Labai daug keliaujančių vyresnio amžiaus britų.
Ir
šiaip Edinburge labai daug turistų. Visi sportiškai apsirėdę,
avintys tvirtą avalynę.
 |
Pietūs muziejaus restorane. |
Po
pietų trepsiu iki netoliese esančios Nacionalinės portretų
galerijos. Čia, kaip ir sako pavadinimas, rodomi portretai.
Ekspozicija susideda
iš dviejų dalių- istoriniai portretai ir šiuolaikinė
portretistika, fotografija. Aš apsiriboju tik istoriniais
portretais. Jų nedaug, pats pastatas įdomesnės architektūros nei
ekspozicija. Jeigu
laiko Edinburge turite nedaug, galite šį muziejų praleisti.
 |
Paminklas Valteriui Skotui. |
 |
Paminklas Valteriui Skotui. |
 |
Portretų galerija. |
 |
Portretų galerija. |
 |
Portretų galerija. |
 |
Portretų galerija. |
 |
Portretų galerija. |
Jau
senka telefono baterija, todėl grįžtu į hostelį pailsinti kojas
ir pakrauti telefoną. Kadangi tai paskutinis vakaras Edinburge, einu
apsukti garbės ratą. Noriu pamatyti, kaip Edinburgo pilis apšviesta
sutemus. Dar daug liko nepamatyta, nes čia
daug
gatvių gatvelių, siaurų praėjimų, laiptų. Man po avarijos 2017
m. dabar sunku pakelti didesnius fizinius krūvius. Aš mielai grįšiu
į Edinburgą šiltesniu oru, tiesiog pasivaikščioti ir
pavėplinėti. Bet kai Dievas duoda, tai ir drebteli- prie Šv.
Egidijaus katedros pamatau
skelbimą, kad šį vakarą čia bus koncertas. Ir ne bet koks, o
Vivaldžio „Keturi metų laikai“! Nusiperku pigiausią bilietą
už 15 svarų sterlingų. Tiesiog, kelionės biudžetas jau eina link
pabaigos, o šis koncertas neplanuotas. Dar reikia pasilikti kažkiek
pinigų rytojaus kelionei namo.
 |
Edinburgo pilis naktį. |
Edinburge
tvyro rūkas, o Ryanair atsiuntė žinutę, kad reikia sekti
naujienas, nes gali būti atidėti skrydžiai dėl blogo matomumo.
Pilis naktį atrodo įspūdingai. Koncertas buvo iš dviejų dalių:
pirmojoje dalyje grojo Bachą, o po pertraukos- Vivaldį. Mokėję
po 50 svarų sterlingų už bilietą sėdėjo priešais orkestrą, o
mūsų biudžetininkų „gardelis“ buvo atskirtas nuo bažnyčios,
norėjau pasakyti, nuo orkestro altoriumi ir muzikos klausėmės
žiūrėdami orkestrui į pakaušį.
 |
Eilė į vakarinį koncertą.
|
 |
Mano bilietas į Vivaldi koncertą. |
Vakarienės
norėjau nueiti į lietuviškos virtuvės restoraną „Pinčiukas“,
bet šiandien jis, deja, nedirbo. Po įtemptos dienos valgyti labai
ir nesinorėjo, todėl grįžusi
užkandu hostelyje Šio Bei To iš
savo voveriškų atsargų.
Tuo
tarpu
Edinburgo
centrinėje dalyje pradeda virti naktinis gyvenimas. Žmonės šoka,
dainuoja, vartoja alkoholinius gėrimus. Šiaip labai gerai, kad mano
hostelis ne pačiame centre, nes dėl triukšmo tikrai
neišsimiegočiau. Rūkas tvyro toks, kad nuo
apšvietimų
atrodo, jog miestas dega. Ilgai netrunku susipakuoti kuprinę. Miegu
katės miegu iki ketvirtos valandos ryto, tada išsiregistruoju iš
hostelio ir važiuoju į oro uostą. Taip anksti ryte nėra didelio
eismo, todėl atvažiuojame greitai. Registruoto bagažo neturiu,
todėl
galiu greitai praeiti saugumo patikrą. Pasų patikra nevykdoma,
todėl įsitaisau ankstyviems pusryčiams.
Vėluojame
pakilti valandą laiko. Kaune stringame prie pasų patikros, nes
vienu metu atskrido trys lėktuvai iš ne Šengeno zonos, o
automatiniai patikros vartai taigi neveikia. Iš keturių pasienio
patikros postų du kaip mat pasidaro „pirmenybė su vaikais iki 3
metų“. Kai jau išeinu iš oro uosto, žmonės pavėlavo į savo
pervežimus. Aš kažkaip buvau numačiusi, kad Ryanair „pakiš“
tokią kiaulystę, tai savo pervežimą iš Kauno oro uosto į Vilnių
buvau pavėlinusi valanda laiko, tai turėjau dar dvidešimt minučių
iki išvažiavimo. Tikrai rekomenduoju išsiimti kelionės draudimą
vykstant į Jungtinę Karalystę, nes skrydis realiai gali būti
užlaikytas dėl rūko, streiko ar kitokių aplinkybių.
Kelionės
išlaidos eurais:
Skrydis
Kaunas- Edinburgas-Kaunas: 72,70
EUR
Kelionė
Vilnius- Kaunas- Vilnius: 25,00
EUR
Oro
uosto autobusas Edinburge: 10,00
EUR
Nakvynė
Edinburge: 95,12
EUR
Lankytinos
vietos, mokami objektai: 34,00
EUR
Transportas
Edinburge: 12,00
EUR
Maistas,
gėrimas, užkandžiai: 80,00
EUR
Suvenyrai:
16,00
EUR
Koncertas:
18,00 EUR
Papildomos
išlaidos: 20,00
EUR
Viso:
383,00
EUR (suapvalinta į didėjimo pusę).
Iš
planuoto biudžeto, 40 EUR liko nepanaudota.
Ar
Jums teko lankytis Edinburge? Kokie įspūdžiai? Kokios
rekomendacijos?
Su
meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų
Kūtvėla
Edinburgaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą