[ Po pranešimo, kad
tinklaraštis nebus atnaujinamas, gavau daug palaikymo žinučių.
Net nesitikėjau, kad yra tiek daug skaitančių šį tinklaraštį.
Palyginimui, jeigu vienas kelionių įrašas čia sulaukdavo 300
peržiūrų, tai jo publikavimas Facebook, su pasidalinimais ir
komentarais, perkopė 10,000 skaitytojų auditoriją. Tačiau
neseniai teko įsitikinti, kad Facebook platforma labai pažeidžiama,
todėl kelionių pasakojimai bus dubliuojami čia, kad išliktų kaip
archyvas.]
Aš jau daug metų puoselėju
gražią tradiciją- kasmet savo gimtadienio proga pasidovanoti
kelionę. Šį kartą garbė mane pasveikinti išpuolė Škotijos
sostinei Edinburgui. Norėjau pakeliauti būtent savo gimtadienio
mėnesį spalį, bet dėl įtempto darbo tvarkaraščio nebuvo
galimybių rinktis patogaus skrydžio laiko, todėl tas mano
gimtadieninis skrydis gavosi jau toks, koks gavosi, ir dar iš Kauno.
Iš pliusų buvo laiko skirtumas, nes Škotija yra dvi valandos atgal
nuo Lietuvos, tai realiai skrendi, bet neskrendi. Paprasta, bet
genialu!
 |
Kūtvėla lankosi Edinburge. |
Sužinoję, kad spalį
keliausiu į Edinburgą, draugai, su kuriais ir priešaik
nereikalingi, žadėjo, kad ten bus daug vėjo ir dar daugiau
lietaus. Aš, kaip gyvenanti šalyje, kurios pavadinimas kildinamas
iš lietaus, tik stebėjausi tokiais nerimtais jų pašnekesiais. Bet
mažą lietsargį pasiėmiau (visada jį vežuosi) ir storapadžius
sportbačius išpurškiau apsauginiu purškalu. Miesto turizmui ir
pasivaikščiojimams senamiesčio grindinio danga rekomenduoju
Highland Creek liniją iš Deichmann. Taip apsiginklavus joks
Edinburgas nebaisus.
Kelionės programą dėliojausi
likus mėnesiui iki skrydžio. Edinburgui turėjau dvi pilnas dienas,
to tikrai nepakanka, bet dirbame su tuo, ką turime. Pirmiausia
atmečiau tai, ko tikrai nedarysiu: dėl sveikatos būklės nekopsiu
į nei vieną iš garsiųjų panoraminių Edinburgo kalvų, taipogi
dėl laiko apribojimų šį kartą nesilankysiu jachtoje
„Britannica“. Dar atmečiau visokius siaubo turus po Edinburgo
požemius, teatralizuotas ekskursijas su vaiduokliais, ekskursijas po
Hario Poterio tematines vietas ir panašias abrakadabras dėl
siaubingo kičo lygio. Paskaičiau atsiliepimus apie žymiąją
Edinburgo pilį ir nusprendžiau ją taip pat atmesti- joje įrengtas
karo muziejus, o ši tema mane nelabai domina.
Programoje liko istoriniai
Holyroodhouse rūmai, kurioje apsistoja karališkoji šeima,
Chirurgijos muziejus, Karališkoji mylia, Nacionalinis muziejus,
Nacionalinė galerija, Nacionalinė portretų galerija, Škotijos
parlamentas ir Botanikos sodas. Iš šito garbaus sąrašo yra tik du
mokami lankytini objektai- Holyroodhouse rūmai, į kuriuos bilietą
rekomenduojama įsigyti iš anksto internetu, ir Chirurgijos
muziejus, o nemokamą ekskursiją po Škotijos parlamentą reikia
rezervuoti iš anksto. Man labai nepatiko, kad lankytinos vietos
Edinburge dirba labai trumpai, tik 10.00-17.00 val. intervale,
paskutinis įėjimas 16.30 val. (keletas muziejų dirba nuo 09.30
val., bet tai naudinga kaip numirėliui kompresas).
Kiekvienos kelionės metu
sužinau ką nors naujo. Ši trumpa išvyka į Edinburgą man parodė,
koks vis dėlto Europos užpakalis esame. Skrydis vyko iš Kauno. Iš
anksto turėjau įsigijusi traukinio bilietą, bet laiku
susigriebiau, kad iš Kauno geležinkelio stoties iki oro uosto per
valandą tikrai nespėsiu nusigauti, todėl už nedidelę priemoką
pasiankstinu traukinį. Tai nelabai gelbėjo, nes tarp traukinio
atvykimo į Kauną ir Nr. 29 autobuso į oro uostą buvo dviejų
minučių tarpas. Per dvi minutes perbėgu požemine perėja ir kaip
tik privažiuoja reikiamas autobusas! Sekantis autobusas būtų tik
už valandos. Aš išvis stebiuosi, kad susisiekimas su Kauno oro
uostu šitoks prastas. Saugumo patikrą praeinu greitai, bet stringu
prie pasų patikros. Dirba tik keturi punktai, o elektroniniai pasų
patikros vartai stovi atjungti. Ir sakykit, kad ne rukažopiška
santvarka?
 |
Mūsų skrydis į Edinburgą. |
Kai jau galiausiai prasibraunu
pro biurokratijos vingrybes, lieka dar valanda iki skrydžio. Su
biudžetiniais skrydžiais yra niuansas, kad vartai uždaromi 30-45
min. iki skrydžio, todėl visada reikia palikti laiko rezervą
visokiems neveikiantiems Kauno oro uosto pasienio kontrolės
punktams. Kol gražiai išsirikiuojame įlaipinimui, nubindzename iki
lėktuvo ir susėdame į savo vietas- jau vėluojame dvidešimt
minučių. Mano vieta šešioliktoje eilėje, prieš pat avarinį
išėjimą, ten visada mažai vietos kojoms ir aš keliais remiuosi į
priešais esančios sėdynės atlošą. Tačiau iškyla niuansas-
evakuacinio išėjimo eilėje sėdėti paskirta penkiolikmetei, o
taip negalima pagal saugumo reikalavimus. Stiuardas klausia, gal aš
galiu apsikeisti vietomis. Išlošiu daug vietos kojoms ir mano
kuprinė patalpinama į bagažo skyrių virš galvos, o ne po sėdyne.
Bet net Coca Cola nusipirkti negaliu, nes ore neveikia Revolut
kortelė. Pats skrydis trunka 2 val. 40 min. Atvykę į Edinburgą
vėl einame per pasų patikrą, bet ten be pasienio pareigūnų dar
veikia dešimt automatinių vartų. Trys minutės laukimo ir štai aš
po Britanijos karūna.
 |
Edinburgo oro uosto prieigos. |
NB
: nuo 2025 m. balandžio mėnesio lietuviai, keliaujantys į Jungtinę
Karalystę, turės turėti iš anksto užpildytą ETA formą
(Electronic Travel Authorization):
Ji kainuos 10 svarų
sterlingų ir galios du metus. Šis dokumentas bus tikrinamas prieš
laipinant į lėktuvą, o pasienio pareigūnas apklaus papildomai jau
atvykus ir nuspręs, ar įleisti atvykėlį į šalį. ETA reikės
net ir tranzitiniams keleiviams. Net jeigu skrisite oro balionu ir
vėjas jus užpūs į Jungtinę Karalystę, jums reikės šito
popieriuko.
Iš
anksto buvau įsigijusi bilietą į abi puses pervežimui iš oro
uosto. Autobusas Airlink 100 sustoja netoli išėjimo iš
oro uosto ir kelionė į abi
puses kainuoja 8 svarus sterlingus. Aš buvau visokias rezervacijas
pasidariusi iš anksto, nes skrydis buvo naktinis, todėl norėjosi
kuo mažiausiai blaškytis po
nepažįstamą oro uostą.
Norėjau dar
išsigryninti pinigų smulkiems pirkiniams, bet bankomatas prašė 3
svarų sterlingų komisinio mokesčio. Kai
suvalkietė mokės bankomatui komisinį mokestį, tai stos svieto
pabaiga. Nestojo, nedėkokite.
Edinburge visur (beveik)
galima mokėti kortele. Miesto autobusuose veikia nemokamas wi-fi
ryšys, yra USB jungtys pasikrauti gadžetams. Vilniaus visuomeninis
transportas, palyginus su Edinburgu, nė gerti neatneša, nors
gyventojų skaičius abiejuose miestuose apylygis. Po gero
pusvalandžio išlipame prie Waverley stoties. Mano nakvynės vieta
vos už penkių minučių trepsėjimo. Nors naktis, bet gatvės gerai
apšviestos.
Nakvynė Edinburge, mano
nuomone, tikrai brangi, todėl skirti pusės kelionės biudžeto
viešbučiui nesinorėjo. Turbūt iki gilios senatvės, kai jau
nepajėgsiu užlipti į antrą ar trečią daugiapakopės lovos
aukštą, taip ir nakvosiu hosteliuose. Nakvojau „The Baxter
Hostel“. Nors buvo tam tikrų trūkumų, principe juo likau
patenkinta. Kainos ir kokybės santykis neblogas, o visos lankytinos
vietos pasiekiamos pėsčiomis. Tiesa, į kainą įskaičiuoti
pusryčiai labai kuklūs, reikėdavo papildomai pasimaitinti. Jau
tuoj antra valanda nakties, todėl greitai susisuku ir šmurkšteliu
į savo kampelį. Visos kaimynės jau miega.
Pirmas įspūdis apie
Edinburgą- wow! Mes gal ir buvome imperija nuo jūros iki jūros,
bet kai neturi laivyno ir nėra pasiekimų moksle, tai taip ir lieki
istorijos vadovėlio paraštėse. Gyvenau netoli istorinės
Karališkosios mylios, tai pastatai šioje gatvėje labai solidūs.
 |
Ankstyvas rytas Edinburge. |
 |
Jam turbūt kojinės per Kalėdas- gera dovana? |
 |
Edinburgo senamiestis. |
 |
Terasiniai namai Edinburge. |
 |
Kapinės už bažnyčios. |
 |
Kapinės miesto viduryje. |
 |
Memorialinis suoliukas. |
 |
Vidinis kiemelis. |
 |
Norėtumėte čia gyventi? |
Holyroodhouse rūmai dar
uždaryti, bet turistai jau pulkuojasi. Man patiko, kad bilietas
galioja visą dieną be nustatyto konkretaus įėjimo laiko. Į kainą
įeina ir audiogidas, bet vidaus patalpose fotografuoti negalima. XII
a. karalius Deividas I labai mėgo medžioti. Tuo metu šioje vietoje
buvo medžioklės plotai ir vieną šventą dieną jis netikėtai
atsiskyrė nuo savo medžioklės palydovų ir pasiklydo, o netrukus
įsiutintas elnias nutrenkė jį nuo balno. Karalius taip išsigando,
kad kaipmat prisiminė visus poterius, o ant balto elnio kaktos jam
pasirodė ne ragai, o kryžius. Tada elnias pasibaidė ir pabėgo, o
išgąsdintas valdovas pažadėjo šioje vietoje pastatyti abatiją.
Matyt, kritimas iš balno buvo stiprus, nes istorikai tikina po šio
įvykio karalių apėmus tiesiog abatijų statybos maniją.
 |
Holyrood rūmai. |
 |
Holyrood rūmai.
|
 |
Holyrood rūmai. |
Taip
karalius Deividas
I ir
įkūrė Hollyroodhouse abatiją 1128 m. Valdovas ir jo dvaras gyveno
šalia
abatijos pastatytuose
rūmuose, apsuptuose parko. Karalius Džeimsas IV perstatė rūmus
1501 m. sau ir savo žmonai Margaritai Tiudor, karaliaus Henriko VIII
seseriai, su
kuria susituokė minėtoje abatijoje.
Turbūt žymiausia šiuose rūmuose gyvenusi asmenybė visgi
yra
škotų karalienė Marija Stiuart, Margaritos
Tiudor anūkė.
Ji dukart ištekėjo šiuose rūmuose, o paskui teko atsisakyti sosto
ir bėgti. Rūmai buvo atnaujinti karaliaus
Karolio I karūnacijos proga. Pilietinio karo metu Kromvelio
kariuomenė rūmus nusiaubė. Karalius
Karolis
II, nors
ir buvo pripažintas karaliumi, Škotijoje nebegyveno, bet rūmų
perstatymą finansavo ir 1670
m. seras William
Bruce
suprojektavo naujus karališkuosius apartamentus – jie iki šiol
laikomi neturintys sau lygių Škotijoje. Šiuo metu rūmai jau buvo
traktuojami kaip savotiški šeimos namai, todėl pertvarkos
nesiliovė. Turbūt didžiausios permainos rūmus pasiekė XX a.,
valdant karaliui Jurgiui V., kai rūmuose įvedė elektrą, įrengė
liftus ir atnaujino vonios kambarius. Šiandien
Holyroodhouse
rūmai yra oficiali Didžiosios Britanijos karaliaus
rezidencija Škotijoje.
Prisėdu
puodeliui arbatos muziejaus kavinėje. Prie arbatos užsisakau
tradicinę bandelę su kremu ir braškių uogiene. Lietuviškai
„scone“ verčiamas kaip „sklindis“. Čia toks tradiciškas
britiškas skaniukas.
 |
Arbatos pertraukėlė. |
 |
Edinburgo fragmentas. Čia- pasaulio pabaiga. |
 |
Ne, ačiū. |
 |
Edinburgo senamiestis. |
Kitas
mano šios dienos lankytinas objektas- Chirurgijos muziejus. Bet kol
jį prieinu, aptinku animacijos atributikos parduotuvę ir knygyną.
Prioritetai, žinote.
 |
Chirurgijos muziejus. |
Chirurgijos
muziejus Edinburge yra vienas seniausių Škotijos muziejų. Muziejus
išaugo iš XVII a. populiarių privačių įdomybių kolekcijų.
Muziejų sudaro keturi skyriai: Chirurgijos istorijos, Patologijos,
Odontologijos ir Futurizmo. Muziejuje negalima fotografuoti, nes ten
rodomi žmogaus kūno likučiai. Aš kiek dvejojau dėl šio
muziejaus lankymo, nes mokykloje per anatomijos pamokas alpdavau, bet
smalsumas nugalėjo. Galima sakyti, kad chirurgijos istorija ir yra
Edinburgo istorija.
Chirurgijos
istorijos skyriuje pasakojama apie šios medicinos srities
evoliuciją, žymius škotų chirurgus ir kokie buvo keliami
reikalavimai šios profesijos atstovams. Žinote,
kaip žiūrome į gražus pirštus ir spėliojame- prieš mus
pianistas ar kišenvagis? Tai va, yra trečias pasirinkimas-
chirurgas. Patologijos skyriuje rodomi skysčiuose saugomi vidaus
organai, visokie vėžio dariniai ir panašios žmogaus
kūno anomalijos.
Odontologijos skyriuje rodomi odontologo
darbo instrumentai ir
pasakojama, kaip dantų gydymas evoliucionavo nuo „sukalbėkite
tris sveikamarijas“ iki dantų rovimo su nuskausminimu. Futurizmo
skyriuje pristatoma robotizuota chirurgija. Šiuo metu robotai jau
operuoja žmones, o ateityje
ši pažangi
technologija dar bus vystoma. Labai keistas jausmas, kai ateitis
iš mokslinės fantastikos
filmų ir knygų tampa
realybe.
Muziejuje
pasakojama ir apie kapų
plėšikus. Edinburgas XIX
a. buvo žymus medicinos centras. Anatomijos studentams reikėjo
lavonų praktikai atlikti, bet legaliai jų gauti buvo sunku. Tuomet
pradėjo veikti kapų plėšikai, tiekę iš kapų išvogtus kūnus,
pageidautina mirusius kokiomis nors keistomis aplinkybėmis ar dar
gyvenant pasižymėjus kokia nors patalogija. Juos
parduodavo anatomijos
dėstytojams, kurie neuždavinėjo kvailų klausimų. Muziejuje
mačiau nuotraukas, kaip velionio giminaičiai stengėsi apsaugoti
kapus nuo išplėšimo. Minėtu metu asmens, pavarde Hare, namuose
mirė nuomos nesumokėjęs gyventojas ir Hare paklausė savo draugo
Burke, ką daryti su numirėliu. Šis
patarė kūną parduoti anatomijos mokslo tikslams, už ką Hare
pelnė maždaug 800 svarų sterlingų šių dienų ekvivalentu. Toks
pelnas paskatino abudu „verslininkus“, greičiausiai su žmonų
žinia,
vilioti į nieko neįtariančius pakeleivius, juos apsvaiginti,
nusmaugti ir tada kūnus parduoti neprincipingiems
medicinos profesoriams. Galiausiai abudu
veikėjai buvo pagauti ir
teisiami. Hare kartu su žmona liudijo prieš Burke ir jo žmoną,
tuom uždirbdami sau imunitetą, tolimesnis jų likimas po
išteisinimo nežinomas. Burke buvo pripažintas kaltu, pakartas, o
po mirties jo kūnas buvo atiduotas tos pačios anatomijos mokslo
labui, o iš jo odos buvo
padarytas knygos apvalkalas.
Burke žmonos kaltė nebuvo įrodyta ir ji buvo išteisinta.
Visuomenės pasipiktinimas
buvo toks didelis, kad 1832 m. buvo priimtas Anatomijos aktas,
palengvinęs priėjimą prie mirusiųjų lavonų mokslo labui.
Tiesiog trumpai: iki 1832 m.
buvo galima naudoti tik mirusiuosius, kurių niekas nepasigedo:
kalinius, savižudžius ar rastinukus, našlaičius,o
naujasis Anatomijos aktas
leido mokslo tikslams naudoti kūnus, kurių niekas nepasigedo,
mirusių kalėjimuose, ligoninėse ar vargšų
prieglaudose, taipogi, tapo galima savanoriškai padovanoti savo kūną
mokslo tikslams, o giminaičiai galėjo atiduoti velionio kūną
tyrimams mainais už laidotuvių kaštų padengimą.
 |
Edinburgo Karališkoji mylia. |
Toliau
tęsiu pažintį su Karališkąja mylia. Užsuku į Šv. Egidijaus
katedrą. Ją 1124 m. fundavo jau mums pažįstamas karalius Deividas
I. Ji buvo pastatyta anksčiau už Hollyroodhouse abatiją, ir
karalius davė leidimą užstatyti gatvę tarp abiejų šventovių,
taip suformuodamas Karališkąją mylią. Šv. Egidijus buvo labai
gerbiamas viduramžių šventasis, raupsuotųjų ir neįgaliųjų
globėjas, todėl aukos šiai bažnyčiai atitekdavo ligoninei,
kurioje buvo gydomi raupsuotieji. Bažnyčia
šiaip ne taip prasilaikė iki XVI a., kai ėmė pūsti
protestantizmo vėjai. Žinomas protestantas John Knox čia pasakė
savo pirmąjį pamokslą ir netrukus bažnyčia buvo perimta iš
katalikų. Škotija 1560 m. oficialiai tapo protestantiška,
nepaisant ją valdžiusios našlės regentės katalikės Marijos de
Giz. Bažnyčios vitražai buvo išimti, liturginiai indai perlieti.
Religinis konfliktas išliko net ir 1603 m. susijungus Anglijos ir
Škotijos karūnoms- Anglijos bažnyčia buvo anglikoniška,
Škotijos- presbiterijoniška. Po ilgų religinių nesutarimų ir
naujų-senų pretendentų į sostus, XIX a. Šv. Egidijaus katedra
pasiekė labai pavargusi ir
buvo renovuota, su mintimi ją naudoti valstybinės reikšmės
ceremonijoms. Usnies koplyčia buvo įrengta 1911 m. Katedros
lankymas nemokamas, bet galima palikti auką.
 |
Kažkam užkliuvo Adamas Smitas. |
 |
Centrinis portalas. |
 |
Galima palikti auką. |
 |
Ir tu skausmuose nebegimdysi... |
 |
Gražūs vitražai.
|
 |
Usnies koplyčia. |
 |
Šv. Egidijaus bažnyčia-katedra Edinburge. |
 |
Gotkinė bažnyčios puošyba. |
 |
Įspūdingas mėlynas skliautas. |
 |
Pirmojo pasaulinio karo aukoms atminti. |
 |
Šv. Egidijaus bažnyčia-katedra Edinburge. |
 |
Ikoniškasis Edinburgo muzikantas. |
Galiausiai
užropoju ant vulkaninės kilmės uolos, ant kurios stūkso Edinburgo
pilis. Ši pilis yra viena
seniausių fortifikacijų Europoje. Matydami puikų gynybos
potencialą, čia savo stovyklą įsirengė žmonės dar Geležies
amžiuje. Tačiau, net įdomu, šis pilis ėjo iš rankų į rankas –
ji žinoma, kaip labiausiai apsupta pilis Britanijoje. Ši pilis
ilgus metus buvo ir karališkosios šeimos rezidencija, joje
pastatyta Šv. Margaritos koplyčia (šiandien
seniausias Edinburgo pastatas),
skirta kanonizuotai karalienei pagerbti. Škotijos karalienė Marija
Stiuart šioje pilyje pagimdė sūnų, būsimąjį Džeimsą VI,
kuris tapo Škotijos karaliumi nebūdamas nė metų amžiaus. Pilyje
iki šiol saugomos Škotijos karališkosios regalijos. Po 1606 m.
Anglijos ir Škotijos karūnų susijungimo, pilis kaip rezidencija
neteko savo reikšmės ir tapo garnizonu.
Napoleono karų metais čia
stovėjo 600 kareivių garnizonas. Kareiviai turėjo savo talismanus,
dažniausiai tai būdavo mylimas šunelis; gyvūnų
kapinės tapo pilies dalimi. Be garnizono, čia buvo politinių
kalinių kalėjimas, net yra
žinomas vienas kitas grafo Montekristo dėmesio vertas pabėgimas.
Pilies teritorijoje
dabar keletas muziejų, čia
galima pamatyti didžiausią
Britanijos patranką, minėtus karūnos brangakmenius ar pasigrožėti
Edinburgo panorama. Bilietus reikia įsigyti iš anksto, jie
parduodami tam tikram įėjimuo
laikui ir greitai išperkami.
Aš pasiskaičiau labai įvairių
atsiliepimų apie šį lankytiną objektą ir nusprendžiau jo
nelankyti- man pasirodė labai brangu ir nelabai įdomu.
 |
Edinburgo panorama. |
 |
Edinburgo pilis. |
 |
Šiandien bilietų nebebuvo. |
 |
Edinburgo pilis. |
 |
Karališkoji mylia. |
 |
Karališkoji mylia. |
Man
labai patiko važinėtis Edinburgo autobusais. Dabar nebereikia sukti
galvos kaip užsimokėti už kelionę, užtenka tik priglausti prie
skaitytuvo bekontaktę banko kortelę. Tuomet padaroma kortelės
autorizacija ir kiekvieną kartą priglaudus
kortelę skaičiuosis važiavimas, bet paros limitas yra 4.80 svarų
sterlingų. Tai reiškia, kad vienas važiavimas kainuoja 2 svarus
sterlingus, du važiavimai kainuoja 4 svarus sterlingus, o trečias
ir tolimesni važiavimai tą dieną iki vidurnakčio tarifikuojami
iki 4.80 svarų sterlingų ir važinėkis kiek nori, tik kortelę
reikia nuskaityti kaskart įlipant į autobusą. Labai patogu!
Miesto
autobusu važiuoju iki Botanikos sodo. Pakeliui pravažiuoju „The
Conan Doyle“ pub’ą ir paminklą Šerlokui Holmsui. Šis
paminklas atidengtas 1990 m. ir
žymi nebeišlikusį namą, kuriame 1859 m. gimė rašytojas Artūras
Konanas Doilis. Botanikos sodas paliko mielą įspūdį. Dabar čia
niekas nebežydi, bet gražus auksinis ruduo, visur spalvoti medžių
lapai. Vietiniai ir turistai lėtai suka ratus po sodą, o
pilkakailės voverės čiužena lapus, ieškodamos maisto. Jau
laikas ir man, kaip tai voverei, maisto pasiieškoti.
 |
Botanikos sodas Edinburge. |
 |
Botanikos sodas Edinburge.
|
 |
Kūtvėla grožisi rudenio spalvomis.
|
 |
Botanikos sodas Edinburge. |
 |
Memorialinis suolelis. |
 |
Lapkritis Škotijoje. |
 |
Kaipgi nepakaštavosi vietinio alaus? |
 |
Mėgstu gruzdintą žuvį su bulvytėmis. |
 |
Šerlokas Holmsas. |
 |
Šerlokas Holmsas. |
 |
Elementaru, mano miela Kūtvėla... |
Jungtinė
Karalystė ne ES narė, todėl komunikacijos paslaugos man kainuoja
papildomai. Mobiliajam internetui galima buvo įsigyti duomenų
paketą, 200 MB už du eurus. Pasižiūrau žemėlapyje telefone, kad
netoli yra pub’as su gera rekomendacija. Lankytojų vos keletas,
tai maisto laukti ilgai nereikia. Užsisakiau tradicinės gruzdintos
žuvies tešloje su bulvytėmis ir vietinio alaus. Skanu
ir sotu. Sąskaita, po to, kai Totorių gatvėje Vilniuje sumokėjau
aštuoniolika eurų už pastą su keliomis krevetėmis, neatrodo
gąsdinanti.
Dar
pasivaikštau po temstantį Edinburgą, užsuku į supermarketą šio
bei to lengvai vakarienei viešbutyje (labai svarbu kelionės metu
valgyti vaisių) ir grįžtu į savo kampelį. Mano kaimynė buvo
viskio degustacijoje, tai stato ant stalo butelį. O kas mes tokie,
kad atsisakytume? Aš į savo kelionės programą viskio degustacijos
nebuvau įtraukusi, nes kažkaip
ne mano gėrimas, bet vaišinama nesididžiavau, čia juk kaip
vaistai
nuo peršalimo.
Naktis
praeina ramiai, visos savo kampeliuose jau apie vienuoliktą valandą
vakaro (man jau vėlu, aš vis dar gyvenu +2 valandos Lietuvos
laiku). Keliuosi pirma visų,
kad spėčiau be eilės į dušą ir nugriebčiau šį bei tą
pusryčiams. Deja, kava čia tik tirpi. Kažkaip nepagalvojau, kad
reiktų savo iš namų pasiimti.
Laukite
tęsinio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą