2025 m. sausio 12 d., sekmadienis

Gimtadienio kelionė į Edinburgą. Pirmoji diena.

 [ Po pranešimo, kad tinklaraštis nebus atnaujinamas, gavau daug palaikymo žinučių. Net nesitikėjau, kad yra tiek daug skaitančių šį tinklaraštį. Palyginimui, jeigu vienas kelionių įrašas čia sulaukdavo 300 peržiūrų, tai jo publikavimas Facebook, su pasidalinimais ir komentarais, perkopė 10,000 skaitytojų auditoriją. Tačiau neseniai teko įsitikinti, kad Facebook platforma labai pažeidžiama, todėl kelionių pasakojimai bus dubliuojami čia, kad išliktų kaip archyvas.]


Aš jau daug metų puoselėju gražią tradiciją- kasmet savo gimtadienio proga pasidovanoti kelionę. Šį kartą garbė mane pasveikinti išpuolė Škotijos sostinei Edinburgui. Norėjau pakeliauti būtent savo gimtadienio mėnesį spalį, bet dėl įtempto darbo tvarkaraščio nebuvo galimybių rinktis patogaus skrydžio laiko, todėl tas mano gimtadieninis skrydis gavosi jau toks, koks gavosi, ir dar iš Kauno. Iš pliusų buvo laiko skirtumas, nes Škotija yra dvi valandos atgal nuo Lietuvos, tai realiai skrendi, bet neskrendi. Paprasta, bet genialu!


20241024_133827
Kūtvėla lankosi Edinburge.


Sužinoję, kad spalį keliausiu į Edinburgą, draugai, su kuriais ir priešaik nereikalingi, žadėjo, kad ten bus daug vėjo ir dar daugiau lietaus. Aš, kaip gyvenanti šalyje, kurios pavadinimas kildinamas iš lietaus, tik stebėjausi tokiais nerimtais jų pašnekesiais. Bet mažą lietsargį pasiėmiau (visada jį vežuosi) ir storapadžius sportbačius išpurškiau apsauginiu purškalu. Miesto turizmui ir pasivaikščiojimams senamiesčio grindinio danga rekomenduoju Highland Creek liniją iš Deichmann. Taip apsiginklavus joks Edinburgas nebaisus.



Kelionės programą dėliojausi likus mėnesiui iki skrydžio. Edinburgui turėjau dvi pilnas dienas, to tikrai nepakanka, bet dirbame su tuo, ką turime. Pirmiausia atmečiau tai, ko tikrai nedarysiu: dėl sveikatos būklės nekopsiu į nei vieną iš garsiųjų panoraminių Edinburgo kalvų, taipogi dėl laiko apribojimų šį kartą nesilankysiu jachtoje „Britannica“. Dar atmečiau visokius siaubo turus po Edinburgo požemius, teatralizuotas ekskursijas su vaiduokliais, ekskursijas po Hario Poterio tematines vietas ir panašias abrakadabras dėl siaubingo kičo lygio. Paskaičiau atsiliepimus apie žymiąją Edinburgo pilį ir nusprendžiau ją taip pat atmesti- joje įrengtas karo muziejus, o ši tema mane nelabai domina.


Programoje liko istoriniai Holyroodhouse rūmai, kurioje apsistoja karališkoji šeima, Chirurgijos muziejus, Karališkoji mylia, Nacionalinis muziejus, Nacionalinė galerija, Nacionalinė portretų galerija, Škotijos parlamentas ir Botanikos sodas. Iš šito garbaus sąrašo yra tik du mokami lankytini objektai- Holyroodhouse rūmai, į kuriuos bilietą rekomenduojama įsigyti iš anksto internetu, ir Chirurgijos muziejus, o nemokamą ekskursiją po Škotijos parlamentą reikia rezervuoti iš anksto. Man labai nepatiko, kad lankytinos vietos Edinburge dirba labai trumpai, tik 10.00-17.00 val. intervale, paskutinis įėjimas 16.30 val. (keletas muziejų dirba nuo 09.30 val., bet tai naudinga kaip numirėliui kompresas).


Kiekvienos kelionės metu sužinau ką nors naujo. Ši trumpa išvyka į Edinburgą man parodė, koks vis dėlto Europos užpakalis esame. Skrydis vyko iš Kauno. Iš anksto turėjau įsigijusi traukinio bilietą, bet laiku susigriebiau, kad iš Kauno geležinkelio stoties iki oro uosto per valandą tikrai nespėsiu nusigauti, todėl už nedidelę priemoką pasiankstinu traukinį. Tai nelabai gelbėjo, nes tarp traukinio atvykimo į Kauną ir Nr. 29 autobuso į oro uostą buvo dviejų minučių tarpas. Per dvi minutes perbėgu požemine perėja ir kaip tik privažiuoja reikiamas autobusas! Sekantis autobusas būtų tik už valandos. Aš išvis stebiuosi, kad susisiekimas su Kauno oro uostu šitoks prastas. Saugumo patikrą praeinu greitai, bet stringu prie pasų patikros. Dirba tik keturi punktai, o elektroniniai pasų patikros vartai stovi atjungti. Ir sakykit, kad ne rukažopiška santvarka?


20241023_220415
Mūsų skrydis į Edinburgą.


Kai jau galiausiai prasibraunu pro biurokratijos vingrybes, lieka dar valanda iki skrydžio. Su biudžetiniais skrydžiais yra niuansas, kad vartai uždaromi 30-45 min. iki skrydžio, todėl visada reikia palikti laiko rezervą visokiems neveikiantiems Kauno oro uosto pasienio kontrolės punktams. Kol gražiai išsirikiuojame įlaipinimui, nubindzename iki lėktuvo ir susėdame į savo vietas- jau vėluojame dvidešimt minučių. Mano vieta šešioliktoje eilėje, prieš pat avarinį išėjimą, ten visada mažai vietos kojoms ir aš keliais remiuosi į priešais esančios sėdynės atlošą. Tačiau iškyla niuansas- evakuacinio išėjimo eilėje sėdėti paskirta penkiolikmetei, o taip negalima pagal saugumo reikalavimus. Stiuardas klausia, gal aš galiu apsikeisti vietomis. Išlošiu daug vietos kojoms ir mano kuprinė patalpinama į bagažo skyrių virš galvos, o ne po sėdyne. Bet net Coca Cola nusipirkti negaliu, nes ore neveikia Revolut kortelė. Pats skrydis trunka 2 val. 40 min. Atvykę į Edinburgą vėl einame per pasų patikrą, bet ten be pasienio pareigūnų dar veikia dešimt automatinių vartų. Trys minutės laukimo ir štai aš po Britanijos karūna.


20241023_234805
Edinburgo oro uosto prieigos.


NB : nuo 2025 m. balandžio mėnesio lietuviai, keliaujantys į Jungtinę Karalystę, turės turėti iš anksto užpildytą ETA formą (Electronic Travel Authorization):  Ji kainuos 10 svarų sterlingų ir galios du metus. Šis dokumentas bus tikrinamas prieš laipinant į lėktuvą, o pasienio pareigūnas apklaus papildomai jau atvykus ir nuspręs, ar įleisti atvykėlį į šalį. ETA reikės net ir tranzitiniams keleiviams. Net jeigu skrisite oro balionu ir vėjas jus užpūs į Jungtinę Karalystę, jums reikės šito popieriuko.


Iš anksto buvau įsigijusi bilietą į abi puses pervežimui iš oro uosto. Autobusas Airlink 100 sustoja netoli išėjimo iš oro uosto ir kelionė į abi puses kainuoja 8 svarus sterlingus. Aš buvau visokias rezervacijas pasidariusi iš anksto, nes skrydis buvo naktinis, todėl norėjosi kuo mažiausiai blaškytis po nepažįstamą oro uostą. Norėjau dar išsigryninti pinigų smulkiems pirkiniams, bet bankomatas prašė 3 svarų sterlingų komisinio mokesčio. Kai suvalkietė mokės bankomatui komisinį mokestį, tai stos svieto pabaiga. Nestojo, nedėkokite.


Edinburge visur (beveik) galima mokėti kortele. Miesto autobusuose veikia nemokamas wi-fi ryšys, yra USB jungtys pasikrauti gadžetams. Vilniaus visuomeninis transportas, palyginus su Edinburgu, nė gerti neatneša, nors gyventojų skaičius abiejuose miestuose apylygis. Po gero pusvalandžio išlipame prie Waverley stoties. Mano nakvynės vieta vos už penkių minučių trepsėjimo. Nors naktis, bet gatvės gerai apšviestos.


Nakvynė Edinburge, mano nuomone, tikrai brangi, todėl skirti pusės kelionės biudžeto viešbučiui nesinorėjo. Turbūt iki gilios senatvės, kai jau nepajėgsiu užlipti į antrą ar trečią daugiapakopės lovos aukštą, taip ir nakvosiu hosteliuose. Nakvojau „The Baxter Hostel“. Nors buvo tam tikrų trūkumų, principe juo likau patenkinta. Kainos ir kokybės santykis neblogas, o visos lankytinos vietos pasiekiamos pėsčiomis. Tiesa, į kainą įskaičiuoti pusryčiai labai kuklūs, reikėdavo papildomai pasimaitinti. Jau tuoj antra valanda nakties, todėl greitai susisuku ir šmurkšteliu į savo kampelį. Visos kaimynės jau miega.


Pirmas įspūdis apie Edinburgą- wow! Mes gal ir buvome imperija nuo jūros iki jūros, bet kai neturi laivyno ir nėra pasiekimų moksle, tai taip ir lieki istorijos vadovėlio paraštėse. Gyvenau netoli istorinės Karališkosios mylios, tai pastatai šioje gatvėje labai solidūs.


20241024_083523
Ankstyvas rytas Edinburge.


20241024_085008
Jam turbūt kojinės per Kalėdas- gera dovana?


20241024_085033
Edinburgo senamiestis.


20241024_090010
Terasiniai namai Edinburge.


20241024_090626
Kapinės už bažnyčios.


20241024_090652
Kapinės miesto viduryje.


20241024_091225
Memorialinis suoliukas.


20241024_092101
Vidinis kiemelis.


20241024_092138
Norėtumėte čia gyventi?


Holyroodhouse rūmai dar uždaryti, bet turistai jau pulkuojasi. Man patiko, kad bilietas galioja visą dieną be nustatyto konkretaus įėjimo laiko. Į kainą įeina ir audiogidas, bet vidaus patalpose fotografuoti negalima. XII a. karalius Deividas I labai mėgo medžioti. Tuo metu šioje vietoje buvo medžioklės plotai ir vieną šventą dieną jis netikėtai atsiskyrė nuo savo medžioklės palydovų ir pasiklydo, o netrukus įsiutintas elnias nutrenkė jį nuo balno. Karalius taip išsigando, kad kaipmat prisiminė visus poterius, o ant balto elnio kaktos jam pasirodė ne ragai, o kryžius. Tada elnias pasibaidė ir pabėgo, o išgąsdintas valdovas pažadėjo šioje vietoje pastatyti abatiją. Matyt, kritimas iš balno buvo stiprus, nes istorikai tikina po šio įvykio karalių apėmus tiesiog abatijų statybos maniją.


20241024_093554
Holyrood rūmai.


20241024_093852
Holyrood rūmai.

20241024_101627
Holyrood rūmai.


Taip karalius Deividas I ir įkūrė Hollyroodhouse abatiją 1128 m. Valdovas ir jo dvaras gyveno šalia abatijos pastatytuose rūmuose, apsuptuose parko. Karalius Džeimsas IV perstatė rūmus 1501 m. sau ir savo žmonai Margaritai Tiudor, karaliaus Henriko VIII seseriai, su kuria susituokė minėtoje abatijoje. Turbūt žymiausia šiuose rūmuose gyvenusi asmenybė visgi yra škotų karalienė Marija Stiuart, Margaritos Tiudor anūkė. Ji dukart ištekėjo šiuose rūmuose, o paskui teko atsisakyti sosto ir bėgti. Rūmai buvo atnaujinti karaliaus Karolio I karūnacijos proga. Pilietinio karo metu Kromvelio kariuomenė rūmus nusiaubė. Karalius Karolis II, nors ir buvo pripažintas karaliumi, Škotijoje nebegyveno, bet rūmų perstatymą finansavo ir 1670 m. seras William Bruce suprojektavo naujus karališkuosius apartamentus – jie iki šiol laikomi neturintys sau lygių Škotijoje. Šiuo metu rūmai jau buvo traktuojami kaip savotiški šeimos namai, todėl pertvarkos nesiliovė. Turbūt didžiausios permainos rūmus pasiekė XX a., valdant karaliui Jurgiui V., kai rūmuose įvedė elektrą, įrengė liftus ir atnaujino vonios kambarius. Šiandien Holyroodhouse rūmai yra oficiali Didžiosios Britanijos karaliaus rezidencija Škotijoje.


Prisėdu puodeliui arbatos muziejaus kavinėje. Prie arbatos užsisakau tradicinę bandelę su kremu ir braškių uogiene. Lietuviškai „scone“ verčiamas kaip „sklindis“. Čia toks tradiciškas britiškas skaniukas.


20241024_102846
Arbatos pertraukėlė.


20241024_112205
Edinburgo fragmentas. Čia- pasaulio pabaiga.


20241024_113119
Ne, ačiū.


20241024_113137
Edinburgo senamiestis.


Kitas mano šios dienos lankytinas objektas- Chirurgijos muziejus. Bet kol jį prieinu, aptinku animacijos atributikos parduotuvę ir knygyną. Prioritetai, žinote.


20241024_121203
Chirurgijos muziejus.


Chirurgijos muziejus Edinburge yra vienas seniausių Škotijos muziejų. Muziejus išaugo iš XVII a. populiarių privačių įdomybių kolekcijų. Muziejų sudaro keturi skyriai: Chirurgijos istorijos, Patologijos, Odontologijos ir Futurizmo. Muziejuje negalima fotografuoti, nes ten rodomi žmogaus kūno likučiai. Aš kiek dvejojau dėl šio muziejaus lankymo, nes mokykloje per anatomijos pamokas alpdavau, bet smalsumas nugalėjo. Galima sakyti, kad chirurgijos istorija ir yra Edinburgo istorija.


Chirurgijos istorijos skyriuje pasakojama apie šios medicinos srities evoliuciją, žymius škotų chirurgus ir kokie buvo keliami reikalavimai šios profesijos atstovams. Žinote, kaip žiūrome į gražus pirštus ir spėliojame- prieš mus pianistas ar kišenvagis? Tai va, yra trečias pasirinkimas- chirurgas. Patologijos skyriuje rodomi skysčiuose saugomi vidaus organai, visokie vėžio dariniai ir panašios žmogaus kūno anomalijos. Odontologijos skyriuje rodomi odontologo darbo instrumentai ir pasakojama, kaip dantų gydymas evoliucionavo nuo „sukalbėkite tris sveikamarijas“ iki dantų rovimo su nuskausminimu. Futurizmo skyriuje pristatoma robotizuota chirurgija. Šiuo metu robotai jau operuoja žmones, o ateityje ši pažangi technologija dar bus vystoma. Labai keistas jausmas, kai ateitis iš mokslinės fantastikos filmų ir knygų tampa realybe.


Muziejuje pasakojama ir apie kapų plėšikus. Edinburgas XIX a. buvo žymus medicinos centras. Anatomijos studentams reikėjo lavonų praktikai atlikti, bet legaliai jų gauti buvo sunku. Tuomet pradėjo veikti kapų plėšikai, tiekę iš kapų išvogtus kūnus, pageidautina mirusius kokiomis nors keistomis aplinkybėmis ar dar gyvenant pasižymėjus kokia nors patalogija. Juos parduodavo anatomijos dėstytojams, kurie neuždavinėjo kvailų klausimų. Muziejuje mačiau nuotraukas, kaip velionio giminaičiai stengėsi apsaugoti kapus nuo išplėšimo. Minėtu metu asmens, pavarde Hare, namuose mirė nuomos nesumokėjęs gyventojas ir Hare paklausė savo draugo Burke, ką daryti su numirėliu. Šis patarė kūną parduoti anatomijos mokslo tikslams, už ką Hare pelnė maždaug 800 svarų sterlingų šių dienų ekvivalentu. Toks pelnas paskatino abudu „verslininkus“, greičiausiai su žmonų žinia, vilioti į nieko neįtariančius pakeleivius, juos apsvaiginti, nusmaugti ir tada kūnus parduoti neprincipingiems medicinos profesoriams. Galiausiai abudu veikėjai buvo pagauti ir teisiami. Hare kartu su žmona liudijo prieš Burke ir jo žmoną, tuom uždirbdami sau imunitetą, tolimesnis jų likimas po išteisinimo nežinomas. Burke buvo pripažintas kaltu, pakartas, o po mirties jo kūnas buvo atiduotas tos pačios anatomijos mokslo labui, o iš jo odos buvo padarytas knygos apvalkalas. Burke žmonos kaltė nebuvo įrodyta ir ji buvo išteisinta. Visuomenės pasipiktinimas buvo toks didelis, kad 1832 m. buvo priimtas Anatomijos aktas, palengvinęs priėjimą prie mirusiųjų lavonų mokslo labui. Tiesiog trumpai: iki 1832 m. buvo galima naudoti tik mirusiuosius, kurių niekas nepasigedo: kalinius, savižudžius ar rastinukus, našlaičius,o naujasis Anatomijos aktas leido mokslo tikslams naudoti kūnus, kurių niekas nepasigedo, mirusių kalėjimuose, ligoninėse ar vargšų prieglaudose, taipogi, tapo galima savanoriškai padovanoti savo kūną mokslo tikslams, o giminaičiai galėjo atiduoti velionio kūną tyrimams mainais už laidotuvių kaštų padengimą.


20241024_130142
Edinburgo Karališkoji mylia.


Toliau tęsiu pažintį su Karališkąja mylia. Užsuku į Šv. Egidijaus katedrą. Ją 1124 m. fundavo jau mums pažįstamas karalius Deividas I. Ji buvo pastatyta anksčiau už Hollyroodhouse abatiją, ir karalius davė leidimą užstatyti gatvę tarp abiejų šventovių, taip suformuodamas Karališkąją mylią. Šv. Egidijus buvo labai gerbiamas viduramžių šventasis, raupsuotųjų ir neįgaliųjų globėjas, todėl aukos šiai bažnyčiai atitekdavo ligoninei, kurioje buvo gydomi raupsuotieji. Bažnyčia šiaip ne taip prasilaikė iki XVI a., kai ėmė pūsti protestantizmo vėjai. Žinomas protestantas John Knox čia pasakė savo pirmąjį pamokslą ir netrukus bažnyčia buvo perimta iš katalikų. Škotija 1560 m. oficialiai tapo protestantiška, nepaisant ją valdžiusios našlės regentės katalikės Marijos de Giz. Bažnyčios vitražai buvo išimti, liturginiai indai perlieti. Religinis konfliktas išliko net ir 1603 m. susijungus Anglijos ir Škotijos karūnoms- Anglijos bažnyčia buvo anglikoniška, Škotijos- presbiterijoniška. Po ilgų religinių nesutarimų ir naujų-senų pretendentų į sostus, XIX a. Šv. Egidijaus katedra pasiekė labai pavargusi ir buvo renovuota, su mintimi ją naudoti valstybinės reikšmės ceremonijoms. Usnies koplyčia buvo įrengta 1911 m. Katedros lankymas nemokamas, bet galima palikti auką.


20241024_130355
Kažkam užkliuvo Adamas Smitas.


20241024_130613
Centrinis portalas.


20241024_130720
Galima palikti auką.


20241024_130752
Ir tu skausmuose nebegimdysi...


20241024_130924
Gražūs vitražai.

20241024_131049
Usnies koplyčia.


20241024_131255
Šv. Egidijaus bažnyčia-katedra Edinburge.


20241024_131652
Gotkinė bažnyčios puošyba.


20241024_131657
Įspūdingas mėlynas skliautas.


20241024_131824
Pirmojo pasaulinio karo aukoms atminti.


20241024_132258
Šv. Egidijaus bažnyčia-katedra Edinburge.


20241024_133102
Ikoniškasis Edinburgo muzikantas.

 

Galiausiai užropoju ant vulkaninės kilmės uolos, ant kurios stūkso Edinburgo pilis. Ši pilis yra viena seniausių fortifikacijų Europoje. Matydami puikų gynybos potencialą, čia savo stovyklą įsirengė žmonės dar Geležies amžiuje. Tačiau, net įdomu, šis pilis ėjo iš rankų į rankas – ji žinoma, kaip labiausiai apsupta pilis Britanijoje. Ši pilis ilgus metus buvo ir karališkosios šeimos rezidencija, joje pastatyta Šv. Margaritos koplyčia (šiandien seniausias Edinburgo pastatas), skirta kanonizuotai karalienei pagerbti. Škotijos karalienė Marija Stiuart šioje pilyje pagimdė sūnų, būsimąjį Džeimsą VI, kuris tapo Škotijos karaliumi nebūdamas nė metų amžiaus. Pilyje iki šiol saugomos Škotijos karališkosios regalijos. Po 1606 m. Anglijos ir Škotijos karūnų susijungimo, pilis kaip rezidencija neteko savo reikšmės ir tapo garnizonu. Napoleono karų metais čia stovėjo 600 kareivių garnizonas. Kareiviai turėjo savo talismanus, dažniausiai tai būdavo mylimas šunelis; gyvūnų kapinės tapo pilies dalimi. Be garnizono, čia buvo politinių kalinių kalėjimas, net yra žinomas vienas kitas grafo Montekristo dėmesio vertas pabėgimas. Pilies teritorijoje dabar keletas muziejų, čia galima pamatyti didžiausią Britanijos patranką, minėtus karūnos brangakmenius ar pasigrožėti Edinburgo panorama. Bilietus reikia įsigyti iš anksto, jie parduodami tam tikram įėjimuo laikui ir greitai išperkami. Aš pasiskaičiau labai įvairių atsiliepimų apie šį lankytiną objektą ir nusprendžiau jo nelankyti- man pasirodė labai brangu ir nelabai įdomu.


20241024_133531
Edinburgo panorama.


20241024_133642
Edinburgo pilis.


20241024_133756
Šiandien bilietų nebebuvo.


20241024_133813
Edinburgo pilis.


20241024_134236
Karališkoji mylia.


20241024_135809
Karališkoji mylia.


Man labai patiko važinėtis Edinburgo autobusais. Dabar nebereikia sukti galvos kaip užsimokėti už kelionę, užtenka tik priglausti prie skaitytuvo bekontaktę banko kortelę. Tuomet padaroma kortelės autorizacija ir kiekvieną kartą priglaudus kortelę skaičiuosis važiavimas, bet paros limitas yra 4.80 svarų sterlingų. Tai reiškia, kad vienas važiavimas kainuoja 2 svarus sterlingus, du važiavimai kainuoja 4 svarus sterlingus, o trečias ir tolimesni važiavimai tą dieną iki vidurnakčio tarifikuojami iki 4.80 svarų sterlingų ir važinėkis kiek nori, tik kortelę reikia nuskaityti kaskart įlipant į autobusą. Labai patogu!


Miesto autobusu važiuoju iki Botanikos sodo. Pakeliui pravažiuoju „The Conan Doyle“ pub’ą ir paminklą Šerlokui Holmsui. Šis paminklas atidengtas 1990 m. ir žymi nebeišlikusį namą, kuriame 1859 m. gimė rašytojas Artūras Konanas Doilis. Botanikos sodas paliko mielą įspūdį. Dabar čia niekas nebežydi, bet gražus auksinis ruduo, visur spalvoti medžių lapai. Vietiniai ir turistai lėtai suka ratus po sodą, o pilkakailės voverės čiužena lapus, ieškodamos maisto. Jau laikas ir man, kaip tai voverei, maisto pasiieškoti.


20241024_143421
Botanikos sodas Edinburge.


20241024_143732
Botanikos sodas Edinburge.


20241024_143914
Kūtvėla grožisi rudenio spalvomis.

20241024_144232
Botanikos sodas Edinburge.


20241024_145926
Memorialinis suolelis.


20241024_152444
Lapkritis Škotijoje.


20241024_153636
Kaipgi nepakaštavosi vietinio alaus?


20241024_153917
Mėgstu gruzdintą žuvį su bulvytėmis.


20241024_164156
Šerlokas Holmsas.


20241024_164235
Šerlokas Holmsas.


20241024_164319
Elementaru, mano miela Kūtvėla...


Jungtinė Karalystė ne ES narė, todėl komunikacijos paslaugos man kainuoja papildomai. Mobiliajam internetui galima buvo įsigyti duomenų paketą, 200 MB už du eurus. Pasižiūrau žemėlapyje telefone, kad netoli yra pub’as su gera rekomendacija. Lankytojų vos keletas, tai maisto laukti ilgai nereikia. Užsisakiau tradicinės gruzdintos žuvies tešloje su bulvytėmis ir vietinio alaus. Skanu ir sotu. Sąskaita, po to, kai Totorių gatvėje Vilniuje sumokėjau aštuoniolika eurų už pastą su keliomis krevetėmis, neatrodo gąsdinanti.


Dar pasivaikštau po temstantį Edinburgą, užsuku į supermarketą šio bei to lengvai vakarienei viešbutyje (labai svarbu kelionės metu valgyti vaisių) ir grįžtu į savo kampelį. Mano kaimynė buvo viskio degustacijoje, tai stato ant stalo butelį. O kas mes tokie, kad atsisakytume? Aš į savo kelionės programą viskio degustacijos nebuvau įtraukusi, nes kažkaip ne mano gėrimas, bet vaišinama nesididžiavau, čia juk kaip vaistai nuo peršalimo.


Naktis praeina ramiai, visos savo kampeliuose jau apie vienuoliktą valandą vakaro (man jau vėlu, aš vis dar gyvenu +2 valandos Lietuvos laiku). Keliuosi pirma visų, kad spėčiau be eilės į dušą ir nugriebčiau šį bei tą pusryčiams. Deja, kava čia tik tirpi. Kažkaip nepagalvojau, kad reiktų savo iš namų pasiimti.


Laukite tęsinio.


Komentarų nėra: