Kaip atsirado galimybė be vizos apsilankyti Gardine? Sarafaninis radijas pasakoja, kad kai šį dokumentą pateikė patvirtinti Baltarusijos prezidentui, šis ėmė ir....iš karto pasirašė. "Eikite ir darykite."- pasakė jis. Tai dabar ir laksto visi kaip voverės be galvų, nes niekas nežino, ką ir kaip daryti ir kaip čia dabar bus kai užgrius nevaldomi turistų srautai. Lietuvos kelionių agentūros irgi sukruto siūlyti dienos keliones į Gardiną. Šio reportažo rašymo metu bevizis režimas su Baltarusija galioja tik Gardino mieste ir nedidelėje teritorijoje aplink jį (šiai dienai nei Lyda, nei Naugardukas, nei Myras į šią zoną nepatenka). Į šalį įvažiuoti galima specialiuose pasienio kirtimo postuose, o bevizio režimo dokumentus tvarko akredituotos Baltarusijos kelionių agentūros. Susigundžiau akcija nukeliauti dienai į Gardiną už 15 eurų (akcija nuo 45 eurų). Kai susimokėjau ir prasitryniau akis, paaiškėjo, kad papildomai reikės sumokėti už bevizio režimo dokumentą (2 eurai), draudimą (2-3 eurai) ir ekskursiją Gardine (5 eurai, pageidaujantiems).
Iš karto čia ir pasakysiu, kad bevizis režimas su Balarusija yra mitas, nes pasienio patikros procedūros nesutrumpėja. Vieną grupę -laimei, ne mūsų- Baltarusijos pasieniečiai marinavo keturias valandas. Visas pasienio kirtimas vyksta kaip visada, tik vietoje vizos pase turime po atspausdintą puslapį su kelionės programa. Pildome netgi tas absurdiškas migracines korteles. Pačios pasienio kirtimo procedūros mūsų autobusui nebuvo labai skausmingos, užtrukome apie dvi valandas į kiekvieną pusę, iš šito laiko 3/4 buvo Baltarusijos pusėje. Bet atskiras ačiū abiejų pusių muitinėms, kad mumis nesusidomėjo, nes būtume užtrukę dar ilgiau.
Iš Vilniaus pajudame 3.30 val. šeštadienio ryte (teko kviestis taksi, buvau pirma blaivi keleivė tą naktį, kaip sakė vairuotojas). Apie 5.30 val. buvome pasienyje, 6.00 val. kirtome Lietuvos sieną ir sustojome pas baltarusių pasieniečius, kurie tik 6.40 val. surinko pasus, apie 8.00 val. įvažiavome į Baltarusiją, kur laikas plius viena valanda, todėl čia jau 9.00 val. Užvažiuojame į Gardiną pasiimti mūsų gido Michailo ir pradedame vykdyti pažintinę programą. Pirmiausia sustojame prie Gardino antrojo forto. Netrukus mus pasiveja antrasis mūsų autobusas- šios kelionės dabar labai perkamos.
|
Rajono lankytinų vietų žemėlapis. |
|
Fašizmo aukų palaidojimo vieta. |
|
Mūsų būrys klausosi gido. |
|
Niekas nepamirštas. Niekas neužmiršta. |
|
Gardino antrasis fortas. |
Trylika fortų supa Gardiną maždaug 10 km atstumu nuo miesto. Jie pastatyti apie 1887-1889 m., kai kuriuos patobulinimus atliko 1913-1914 m. Dabar tai yra fortifikacijos ir architektūros paveldas. Ne visi fortai buvo baigti prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui (todėl kartais naudoti kaip sandėliai ar kaleįjimas), o ir karo metais buvo sprogdinami ir niokojami.
Čia galima pamatyti fortų dislokacijas Gardino atžvilgiu. Šiandien šis paveldas nėra pilnai sutvarkytas ir pritaikytas lankymui, bet-pasak mūsų gido- tokie planai ruošiami. Gardino antrojo forto fasado ilgis driekėsi 150 m., sienų storis buvo iki 2 metrų. Jeigu gerai supratau mūsų gidą, Gardino fortas buvo susprogdintas 1915 m. atsitraukiančios Rusijos armijos tam, kad nepatektų į rankas priešui. Antrojo pasaulinio karo metais prie forto liekanų vokiečiai šaudė žmones.
|
Pagaliau supratau, kad tas jų "Kaštonas" tai ne medis. |
|
Gamtos kūryba ant lubų. |
|
Fašizmo aukų palaidojimo ir atminimo vieta. |
Kai Nemunu ėjo siena tarp Rusijos ir Prūsijos, grūdų iš Rusijos imperijos gabenimas į Europą per Prūsijos žemes dėl muitų išaugdavo iki siaubingų aukštumų (pavyzdžiui, avižos pabrangdavo 13 (sic!) kartų). Todėl Rusijos carui Aleksandrui I buvo pasiūlytas projektas sujungti Nemuną su Vysla kanalais ir taip plukdyti prekes, apeinant Prūsijos muitus. Šis projektas, sakoma, išgąsdino Prūsiją taip, kad ji buvo pasirįžusi atšaukti visus muitus, kad tik prekes ir toliau gabentų per ją, tačiau buvo per vėlu- lėšos kanalams buvo skirtos ir projektas prasidėjo. Jo statybos truko penkiolika metų. Istorijos eigoje kanalai keitė teritorinę priklausomybę ir šiandien didesnė dalis kanalų priklauso Lenkijai, o mažesnė- Baltarusijai. Šiandien Baltarusija valdo 22 km šio inžinerijos stebuklo.Kalbant apie turizmo vystymą, mūsų gidas pripažino sunkumus. Kam yra tekę būti Lenkijos pusėje, tie matė ir naudojosi gerai išvystyta turistine infrastruktūra, kuri Baltarusijos pusėje žengia vos ne pirmuosius žingsniu. Štai jeigu tokiame rekreacijos parke atsidarytų kavinė, ji turėtų veikti visus metus, o nesezono metu toks reikalavimas neabejotinai neštų nuostolius, todėl norinčio kavinę atidaryti verslininko ir nėra.
|
Augustavo kanalai, Baltarusija. |
|
Augustavo kanalo žemėlapis. |
|
Vienas iš šliuzų. |
|
Kai kur ant vandens užsidėjo ledas. |
|
Kūtvėla prie Augustavo kanalų Baltarusijoje. |
|
Šliuzo vartai. |
|
Kūtvėla inspektuoja ar gerai užrakintas šliuzas. |
|
Mumis labiausiai džiaugėsi vietiniai katinai, kuriem mūsų geros moterys atidavė baronkas ir sumuštinius su dešra. Dešra buvo priimta geriau nei baronkos. |
Toliau sustojame prie man labiausiai įsiminusio šios kelionės objekto- Valavičių šeimos rezidencijos. Pakrapščiau ausį ir prisiminiau tokį Eustachijų Valavičių, LDK pakanclerį,
kuris atsisakė tvirtinti Vilniaus universiteto statuso privilegiją. Paklausiau gido, ar čia ta pati giminė-pasirodo, taip. Jų rezidencija Gardine labiau žinoma kaip Sviacko dvaras. 1779 m. šiuos rūmus pastatė italas architektas Giuseppe de Sacco. Tai yra vėlyvojo baroko su klasicizmo elementais stiliaus rūmai. Iš 34 ha dvaro teritorijos net 12 ha užima peizažinio stiliaus parkas su tvenkiniais. Valavičiams rezidencija priklausė iki XX a. Sovietiniais metais, pasak mūsų gido, nacionalizuotuose rūmuose veikė narkomanų reabilitacijos centras. Šiandien šis pastatas bado akis savo prasta būkle ir neūkišku valdžios priėjimu prie paveldo, bet visgi Gardino valdininkai žada imtis projekto prikelti šiam pastatui. Kaip matote, šiame reportaže labai daug pažadų.
|
Vienas iš parko tvenkinių. |
|
Sviacko parko akmuo, |
|
Parkui priklauso ir koplyčia. |
|
Mažasis Versalis Baltarusijoje. |
|
Centrinė alėja iki rūmų. |
|
Nustekentas paveldas po sniego uždanga. |
|
Kolonados rėmina rūmus iš abiejų pusių, |
|
Centrinis fasadas. |
|
Kūtvėla prie Valavičių rūmų Baltarusijoje. |
Na ir pagaliau sukame autobusą į pagrindinį kelionės tikslą- Gardiną. Nuo XII a. Gardinas buvo savarankiškos kunigaikštystės centras. Dėl miestą į dvi dalis dalinančio Nemuno čia ėjo vandens kelias iš variagų į graikus, kuriuo plaukė vikingų laivai. Ptolemėjus šią upę pavadino Chronu- Laiko upe. Manoma, kad pavadinimas "Nemunas" kildinamas nuo žodžio "namai", t.y. "namų upė". Gardinui labai pasisekė, kad nepaisant visų karų čia išliko daug istoriškai svarbių pastatų, priešingai nei Breste, kur istorinis miestas buvo nušluotas statant Bresto tvirtovę. 1988 m. Gardino senamiestis tapo miesto statybos ir architektūros paveldu- tai yra vienintelis Baltarusijos miestas su tokiu įvertinimu. Šio paveldo dėka Gardinas dar vadinamas europietiškiausiu miestu šalyje.
Keletas svarbesnių datų iš miesto gyvenimo:
- XI a. atsiranda gyvenvietė.
- 1116 m. pirmasis Gardino miesto paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose paminint jo kunigaikštį.
- XII a. atsiranda sava architektūros mokykla, kyla mūrinės cerkvės.
- XIII a. dėl miesto kovoja Mindaugas, Danila Haličietis, Švarnas Daniličius, Traidenis.
- 1252 m. Gardinas priklauso Danilui Haličiečiui ir įeina į Haličo-Voluinės sudėtį.
- 1270 m. Gardinas pereina Traideniui. Nuo šių metų Gardinas tampa LDK dalimi iki jos padalinimo XVIII a.
- 1284 m. Gardiną pirmą kartą puola kryžiuočiai.
- 1389 m. Vytautas nurodo pastatyti pirmą katalikišką bažnyčią. Taipogi, XIV a. pab. medinė pilis perstatoma mūrine.
- 1391 m. Gardinas Gauna magdeburgo teises iš Vytauto. Jas ne kartą tvirtins vėlesni valdovai.
- 1392 m. Vytautas tampa LDK valdovu ir nuo tada dažnai lankosi Gardine, kuris tampa svarbiu politiniu centru.
- 1410 m. Gardinas dalyvauja Žalgirio mūšyje.
- 1484 m. Gardine mirė Kazimieras, vėliau tapęs šventuoju.
- 1533-1541 m. Gardiną perstato pagal Bonos Sforcos nurodymą.
- 1570 m. patvirtinami pirmieji amatininkų susivienijimai (cechai).
- 1579 m. pirmą kartą lankosi karalius Steponas Batoras. 1586 m. jis čia ir miršta. Gardine pirmą kartą Vakarų Europos istorijoje buvo atliktas skrodimas, ir tai buvo padaryta su a.a. Stepono Batoro kūnu.
- 1673 m. priimamas sprendimas kas trečią ATR seimą organizuoti Gardine.
- 1707-1710 m. maras.
- 1764 m. karaliumi išrenkamas Stanislovas Augustas Poniatovskis ir Gardinas vėl tampa karaliaus rezidencija.
- 1765 m. Gardinas perstatomas Antano Tyzenhauzo iniciatyva. Per 15 metų iškilo 80 pastatų.
- 1777 m. Gardine dirba profesorius Žanas Emanuelis Žiliberas, įkūręs pirmąjį botanikos sodą.
- 1793 m. Gardine Seime pripažintas antrasis ATR padalinimas.
- 1795 m. Gardine Stanislovas Augustas Poniatovskis atsisako sosto.
- 1862 m. atsidaro pirmasis tabako fabrikas, kuris ir šiandien peni kontrabandininkus.
- 1862 m. miestą kerta geležinkelis Sankt Peterburgas- Varšuva.
- 1941 m. Gardine įkuriami du getai žydams.
- 1944 m. Gardinas tampa Baltarusijos sovietinės respublikos dalimi.
Čia praleidžiant karus ir gaisrus tame tarpe. Kaip matote, Gardinas yra tikrai istorinis miestas ir yra ką pamatyti. Aš atsisakiau ekskursijos su gidu, nes norėjau patyrinėti miestą savarankiškai. Be to, ekskursijos tarpe buvo numatyti pietūs, bet 12 eurų už barščius ir bulvinius blynus man pasirodė daugoka. Tiesa, pietaujančius linksmino balalaikininkas, bet aš barščius mieliau srebiu pagal kanklių muziką. Gardine apsukome ratą po miestą autobusu, kol pagaliau sustojome netoli Pokrovos cerkvės. Aš išsibroviau į laisvę pirma, nes gidas pradėjo pasakoti kur pirkti baltarusiškus saldainius suvenyrams, tai jau man kantrybė trūko galutinai. Mano asmeninėje programoje buvo nei daug, nei mažai- 21 objektas, kuriuos reikėjo apibėgti.
|
Pokrova cerkvė Gardine. |
Ši cerkvė buvo pastatyta 1907 m. atminti Gardino kareivius ir karininkus, žuvusius Rusijos-Japonijos kare. Dabar ši cerkvė turi soboro statusą. Tai-vienas iš labiausiai akį pamaloninusių pastatų šiandien.
|
Pokrovos cerkvė. |
|
Kad visa tilptų. |
|
Pokrovos cerkvės detalė. |
|
Paminklas žuvusiems kare. |
|
Ieškau liuteronų bažnyčios. |
XVIII a. čia buvo pastatyta medinė protestantų bažnyčia, ši iškilo jos vietoje XX a. pr.
|
Liuteronų bažnyčia. |
|
Liuteronų bažnyčios fasadas. |
|
Maksimo Bagdanovičiaus muziejus. |
|
Dar galima pamatyti tokio transporto. |
|
Gal pats Antanas Tyzenhauzas? O gal profesorius Žiliberas? |
|
Amžinoji ugnis Žilibero parke. |
|
Amžina atmintis. |
|
Leninas. Fotografavau paskubomis. Bijojau taikytis objektyvu ilgiau negu būtina į tokį dalyką kaip vado stovyla. Maža kas. |
|
Kiekvienos netekėjusios merginos svajonė. |
|
Ko nepamatysi šiam pasauly. |
Sovetskaja gatve ateinu iki Sovetskaja aikštės. Kadaise ši gatvė vedė nuo Rotušės aikštės į LDK sostinę Vilnių ir vadinosi Vilniaus gatve. XVIII a. ją pervadino į Dominikonų gatvę, nes Sapiegų šeimos fundacijos dėka čia buvo pastatyti bažnyčia ir vienuolynas dominikonams. Ankstyvojo baroko stiliaus bažnyčia buvo susprogdinta rusų valdininkų įsakymu po 1863-1864 m. sukilimo. XIX a. gatvė tapo pagrindine prekybos arterija. Ir dabar čia yra keletas universalinių parduotuvių, kur galima pasieškoti lauktuvių namo ir pavalgyti. Tiesa, nesezono metu maitinimo įstaigų pasirinkimas ribotas. Užsukau į knygyną, kur nusipirkau neblogą knygelę-gidą apie Gardiną.
Kažkada buvusi Rotušės aikštė šiandien yra Sovetskaja aikštė. Toks svarbus miesto rajonas kadaise buvo tankiai užstatytas. Čia iki 1840 m. stovėjo gėdos stulpas, kur fizines bausmes kęsdavo nusikaltėliai. Čia buvo ir miesto vandens šulinys, Aikštės pastatai priklausė pirkliams, amatininkams ir žydams. XVII-XVIII a. aikštėje dominavo mūro statyba. Miestiečių sklypai aikštėje pamažu perėjo į didikų ir bažnyčios rankas, Neabejotina aikštės dominnatė- šv. Pranciškaus Ksavero, jėzuitų ordino globėjo, katedra, čia vadinama "Farnij kastiol".
|
Šv. Pranciskaus Ksavero katedra. |
Tai-vienas žymiausių baroko architektūros stiliaus pastatų Baltarusijoje. Pirmosios Mišios atšvęstos 1700 m. dar nebaigtoje bažnyčioje, o 1705 m. bažnyčią pašventino dalyvaujant ATR karaliui Augustui II ir Rusijos carui Petrui I. Savo dydžiu ši jėzuitų ordino bažnyčia nenusileidžia analogams Krokuvoje ir Vilniuje (Vilniuje turima omenyje Šv. Kazimiero bažnyčia). Bažnyčioje yra saugomas Marijos Snieginės paveikslas. Pagrindinis altorius yra labai įspūdingas- 21 metro aukščio ir yra laikomas aukščiausiu altoriumi buvusios ATR teritorijoje Jo projektą sukūrė 1707 m. prūsų skulptorius K. Poukeris, bet tik po 30 metų jo žentas J. Šmidtas ėmėsi projekto realizacijos. Netgi gūdžiausiais ateizmo laikais žmonės čia eidavo melstis ir neleido paversti jos sandėliu.
|
Šv. Pranciškaus Ksavero katedra Gardine. |
|
Aukščiausias altorius buvusios ATR teritorijoje. |
Ši bažnyčia priklausė jėzuitų vienuolyno kompleksui. Jėzuitai Gardine pasirodė 1622 m. karaliaus Stepono Batoro kvietimu. 1637 m. Rotušės aikštėje jie pasistatę medinę Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią, iš kurios šiandien išliko tik Karaliaučiuje lietas varpas. XVII a. vid. karo metais Tvano metu bažnyčia išnyko gaisre. Naujai pastatyta bažnyčia buvo 1700 m. Nuo 1625 m. prie vienuolyno veikė kolegija, kur dėstė įvairius dalykus-jėzuitų švietimo sistema buvo tuo metu geriausia Europoje. Šalia kolegijos (kur mokslas buvo nemokamas ir prieinamas visiems) veikė bibliotekos, teatrai, vaistinės, ligoninės ir tai padėjo vystytis kultūros lygiui šiame krašte. 1773 m. įkurta jėzuitų biblioteka buvo labai turtinga. Vienuolyno teritorijoje veikė karališkoji spaustuvė, įkurta Antano Tyzenhauzo. Vaistinė prie vienuolyno buvo viena pirmųjų Baltarusijos teritorijoje ir šiame Europos regione. Šiandien galima apsilankyti vaistinėje-muziejuje. Jėzuitų vienuolynas užėmė visą kvartalą. Vienuolynas turėjo savo ūkinius pastatus, tokius kaip kepykla ar alaus darykla. 1830-1831 m. vienuolyne buvo kalinami sukilėliai. Vienas žymesnių kalinių buvo dailininkas Napoleonas Orda, palikęs apie 40 Gardino vaizdų.
Įspūdingas Šv. Brigitos moterų vienuolynas su bažnyčia. Būtinai atkreipkite dėmesį į sgrafito dekoracijos juostą pastato fasade. Šis vienuolynas užima visą kvartalą. 1635 m. šį kompleksą fundavo didysis LDK maršalka K. Veselovskis su žmona Aleksandra savo anksti mirusios įdukros Grizeldos atminimui.
|
Šv. Brigitos vienuolyno bažnyčia. Fasadą puošia Gotlando smiltainis. |
|
Juodai balta juosta fasade yra garsioji sgrafito technika. |
|
Vienuolyno teritorijoje. |
Seserys čia gyveno nepertraukiamai nuo XVII a. vidurio iki paskutinės sesers mirties 1908 m. Tada jų vieton atvyko seserys nazarietės. 1950 m. sovietų valdžia liepė seserims išsikraustyti per tris dienas. 1990 m. seserys grįžo į nustekentą vienuolyną, kur 40 metų buvo psichoneurologinis dispasneris. 1964 m. buvo rasta daug ikonų ir portretų, kuriuose restauravo Ermitaže ir šiandien jos saugomos Nacionaliniame dailės muziejuje Minske. Nepaisant visų negandų, vienuolyno kompleksas išsaugojo savo istorinį užstatymą- kvadrato formos uždarą kiemą su pastatais viduje. Čia galima pamatyti XVIII a. medinį liamusą, pastatytą be vinių. Yra žinoma, kad XIX a. šis vienuolynas buvo naudojamas caro administracijos kaip kalėjimas, kur kalino dekabristus. Dabar vienuolyno teritorija restauruojama ir su laiku taps vienu lankomiausių turistinių objektų Gardine.
|
Liamusas. Akis badanti šiuolaikinė restauracija. |
|
Pašto dėžutė. |
Užsukau į paštą išsiųsti katukui Fricui atvirutę. Užtrukau, nes paštas pardavinėja muilą ir ryžius, todėl eilėje netrūksta ūkiškų moterų. Tada nuėjau iki Kasios ir Basios.
|
Kasia ir Basia. |
Buvusiuose vandentiekio bokštuose, pastatytuose XIX a., šiandien įsikūrė menininkų dirbtuvės.
|
Kasia ir Basia. |
Dar vienas vienuolynas Gardine priklausė bernardinams. Gardinas neturėjo išorinių gynybinių įtvirtinimų, tokių kaip miesto siena, todėl jo vienuolynai dažnai buvo statomi ne tik kaip dvasiniai kulto pastatai, bet ir kaip gynybiniai įtvirtinimai. Šv. Kryžiaus suradimo bažnyčia šiandien yra seniausia katalikų bažnyčia Gardine. 1618 m. bažnyčią pašventino Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius. Legenda sako, kad bažnyčią pastatė iš aukų, kurias paaukojo iš karo grįžę kareiviai, o Leonas Sapiega paaukojo įspūdingą sumą asmeniškai. Interjerą keitė mados, karai ir gaisrai. Ši bažnyčia niekada nebuvo uždaryta. Nuo 1990 m. vienuolyno pastatuose įsikūrė dvasinė seminarija. Šalia vyrų bernardinų vienuolyno veikė ir moterų bernardinių vienuolynas, įkurtas 1621 m.
Moterų vienuolynui pasisekė ne taip, kaip vyrų. 1854 m. jį perstatė atidavus stačiatikių vienuolyno reikėms, bet po Antrojo pasaulinio karo stipriai pažeistas jis buvo nugriautas visiškai ir jo vietoje atsirado dramos teatras. Teatro architektūra turėjo ryškiai priešintis klerikalinei architektūrai priešais esančiame vyrų bernardinų vienuolyne. Ironija, bet terasos, fontanai ir suoliukai prie teatro leidžia puikiai grožėtis bernardinų vienuolyno panorama.
|
Klerikalinė architektūra, kurios taip baidėsi tarybinis žmogus. |
|
Dramos teatras buvusio moterų bernardinių vienuolyno teritorijoje. |
|
Fasade išlikusios senovinės medinės šventųjų skulptūros. |
|
Niekas taip nepuošia teatro panoramos kaip tankas. |
|
Nemunas ir kitoje jo pusėje esantis dar vienas klerikalinės architektūros pavyzdys. |
Viena iš svarbesnių gatvių Gardine yra Pilies gatvė, vedanti į pilių teritoriją. Tvano metu apdegusi ir suniokota rusų caro dalinių, gatvė įgavo antrą kvėpavimą kai Gardine nuspręsta kviesti Seimus. Ši gatvė tapo prestižine ir didikai stengėsi čia įsigyti sklypus savo rezidencijų statybai. Rajono prestižas išaugo 1740 m. į Gardiną perkėlus Vyriausiąjį tribunolą. Iki 1753 m. gaisro yra žinomos spetynios didikų rezidencijos. XVIII a. pastatai šioje gatvėje visi buvo mūriniai. Gatvei pavyko išvengti net trijų XVIII a. gaisrų. Kitais metais ugnis nebuvo tokia gailestinga, todėl gatvės užstatymas vėl keistėsi. Keista, bet Seimai nepadėjo Gardinui vystytis, netgi priešingai. Miesto ekonominė veikla sulėtėjo čia įsigijus nuosavybę didikams ir bažnyčiai, kurie nevykdė prekybinės veiklos ar panašiai nestimuliavo ekonomikos. Gyventojų buvo tik trys tūkstančiai ir gyvenimas atkusdavo tik Seimų metu, posėdžiaujant Tribunolui ar vykstant mugėms.
|
Naujoji pilis. |
1737-1740 m. Augusto III Sakso valdymo metais Gardine buvo pastatyta nauja pilis pagal keleto architektų projektą. Pilis turėjo būti panaši į Drezdeno Cvingerių pilį. Pilis buvo perstatyta paskutiniajam valdovui Stanislavui Augustui Poniatovskiui. Pilyje be karaliaus apartamentų buvo skirtos patalpos Seimams ir kitoms valstybinėms funkcijoms. Augusto III rezidencija pakėlė Gardino architektūrą į naują europinį lygį. Įvažiavimo vartus puošė varpai su sfinksais pagal Versalio pavyzdį- tokius vėliau savo rezidencijai Balstogėje užsakė didikas Branickis. Čia vyko Nebylusis seimas, čia namų arešte kalėjo paskutinis ATR valdovas Poniatovskis, čia jis sužinojo apie trečiajį ATR padalinimą ir atsisakė sosto. Sovietiniai metai sugebėjo stipriai pakeisti pilies išvaizdą.
|
Naujoji pilis. |
|
Vaizdas į Nemuną. |
|
Sovietinė simbolika ant karaliaus rezidencijos. |
|
Senoji pilis. |
|
Sparnuotieji husarai mini Stepono Batoro laikus. |
|
Senoji pilis. |
Šiandien buvo
minimos karaliaus Stepono Batoro 430-tosios mirties metinės, todėl buvo renginys su jo laikų husarų kostiumais ir panašiai. O štai ant šios kalvos XI a. atsirado Kijevo kunigaikščių įtvirtinimas, davęs pradžią miestui. Manoma, kad Gardino miesto pavadinimas kildinamas iš žodžio "gorodit"- "saugoti". Vytautas čia pastatė mūrinę pilį XIV-XV a. Pilis ant kalvos buvo gerai fortifikuota, sienų storis siekė 3 metrus. Romanikos-gotikos stiliaus pilis turėjo penkis bokštus. Šią pilį XVI a. perstatė Steponui Batorui renesanso stiliumi architektas Scotta iš Parmos. Čia po netikėtos karaliaus Stepono Batoro mirties buvo atliktas pirmas monarcho kūno skrodimas dabartinėje Baltarusijos teritorijoje. Po Šiaurės karo čia apsistodavo įvairios tarnybos ir karaliaus palyda. Nuo XVIII a. pilis žinoma kaip Senoji, nes kaimynystėje atsirado Naujoji.
|
Senąją pilį saugo patrankos. |
|
Gaisrinės bokštas. |
|
Gaisrinės bokštas. |
|
Dievo Motinos Užgimimo cerkvė ir vienuolynas. |
Vienuolynas moterims buvo įkurtas 1633 m. pagal unitų tradicijas. Pirmoji motinėlė buvo Vasilisa Sapiegaitė, atvykusi iš Vilniaus. Šiame vienuolyne kurį laiką gyveno tik penkios seserys. Po truputį bazilijonų vienuolių teritorija plėtėsi, bet gaisrai negailestingai šlavė jų cerkves vieną po kitos.1720 m. pradėjo statyti jau mūrinę cerkvę ir vienuolyną. 1843 m. vienuolynas perėjo stačitikiams. Cerkvę pertvarkė už baudas, surinktas iš trečiajame sukilime dalyvavusių bajorų. Karo metais vienuolyno gyventojai evakuavosi į Maskvą, bet paskui grįžo. 1953 m. vienuolyne atidarė našlaičių prieglaudą, žvakių liejyklą, auksakalio dirbtuves ir tai prižiūrėjo vienuoliai, bet 1960 m. vienuolius iškėlė į Žirovičius. Nusavintame vienuolyne buvo įkurtas ateizmo muziejus. Nuo 1992 m. čia veikia moteriškas stačiatikių vienuolynas.
|
Religijos muziejus Gardine buvusiuose Chreptavičių rūmuose. |
|
Įvairios senovinės akmens puošmenos. |
|
Herbas pastato fasade. |
|
Religijos muziejus Gardine. Tai yra vienintelis tokio tipo muziejus Baltarusijoje. |
Žinoma, reikia pakalbėti ir apie žydų istoriją Gardine. Jų svarbą miestui parodo tai, kad Pilies gatvė pirmiau vadinosi Žydų gatve nuo rotušės iki pilies. Šalia ėjo Žydų siauroji ir Žydų mokyklos gatvės. Dėl savo prekybinių gabumų žydai galėjo kurtis LDK žemėse nuo XIV a. pab. Vytauto privilegijų dėka. Žydus varė iš kitų Vakarų Europos šalių dėl įvairių nepakantumo apraiškų, todėl XV a. į Lenkijos ir LDK žemes atsikėlė apie 20,000 žydų. XVI a. iškilo mūrinė sinagoga, kuri po Vilniaus sinagogos skaitėsi antrąja pagal svarbą. XIX a. po gaisro sinagoga buvo perstatyta moderno stiliumi. Sovietmečiu sinagogoje buvo Sovietinės Baltarusijos dailininkų susivienijimo Gardino skyrius ir dirbtuvės. 1990 m. sinagoga buvo grąžinta žydams, po truputį restauruojama, yra muziejus. 1816 m. Gardine gyveno 9873 žmonės, žydai jų tarpe sudarė net 85 proc. gyventojų. Sinagogų ir maldos namų buvo priskaičiuojama virš 40. Nors šis procentas vėliau sumažėjo, prekyba ir amatai Gardine beveik išimtinai buvo žydų rankose. Žinoma, buvo ir filosofų, rašytojų, dailininkų, kurie padėjo vystytis kultūriniam gyvenimui. Vienos seniausių jų kapinių buvo sunaikintos statant stadioną. Pilies gatvėje buvo Gardino getas. 1942-1943 m. iš čia buvusio geto žydai buvo deportuojami į mirties stovyklas kitose Europos šalyse. Apytiksliais skaičiais Gardino gete buvo iki 30,000 žydų. 1944 m. išvadavus Gardiną, gete gyvų rasta buvo apie 200 jo kalinių.
|
Buvęs Gardino getas. |
|
29,000 kalinių buvo laikomi šiame gete. |
|
Meninis akcentas menora. |
|
Šešėlių žaidimai. |
|
Gardino kiemas netoli buvusio geto. |
|
Galimai buvusi sinagoga? |
|
Gardino sinagoga. |
|
Gardino sinagogos fasadas. |
|
Gardino sinagoga. |
Viena iš Gardiną labiausiai garsinančių lankytinų vietų yra Šv. Boriso ir Glebo cerkvė, dar žinoma kaip Koložo cerkvė. Ši cerkvė buvo pastatyta XII a. Greičiausiai ją pastatė Boriso ir Glebo Vsevolodičių valdymo metais ir pavadinta jų dangiškųjų globėjų vardais. Koloža ją vadina nuo 1406 m., kai Vytautas iš žygio į Pskovo žemę Koložą parsivedė belaisvių, kuriuos čia apgyvendino. Dar viena versija kildina šį pavadinimą iš vietinių šaltinių, kurių buvimą patvirtina georadariniai tyrimai. Tokias vietas vertino pagonys ir statė savo šventoves ant energetiškai stiprių vietų, todėl manoma, kad cerkvė stovi ant buvusios pagonių šventyklos tam, kad su laiku užsimirštų senasis kultas. Tokias XII a. cerkves puošė iš išorės kryžiaus formos dekoru. Į Gardino cerkves XII a. dėl geresnės akustikos ir lengvesnės konstrukcijos sienose įmūrindavo tuščias amforas-tokie elementai žinomi tik Gardine ir Pskove-Naugarde. Iš sienų kyšoję amforų kakliukai neleido ištapyti sienų freskomis.
|
Ieškome Koložos cerkvės. |
|
Žiemą gerai fotografuoti, niekas vaizdo neužstoja. |
|
Senoji XII a. cerkvė. |
|
Įėjimo portalas. |
|
Vaizdas į pilių teritoriją. |
|
Medis, akmuo ir metalas. |
|
Matosi užmūrytos angos. |
|
Kryžiaus dekoras. Primena inkrustaciją brangakmeniais. |
Koložo cerkvė yra unikalus bizantinės architektūros pavyzdys. Tai vienas seniausių sakralinių pastatų buvusioje LDK teritorijoje. 1853 m. nuošliaužos metu cerkvė nukentėjo, bet buvo atstatyta. Cerkvėje buvo saugoma kopija Dievo Motinos ikonos, kurią į Vilnių iš Maskvos atsivežė Ivano III duktė Elena, tekėdama už LDK valdovo Aleksandro, bet 1915 m. ikona buvo evakuota ir laikoma dingusia.
|
Gardino 850-metų jubiliejus, |
|
Gardino sargai. |
|
Dailus akcentas- miesto žemėlapis su apšvietimu. |
|
Gardinui jau 888-tieji. |
|
Žilibero parkas. |
1775 m. dėka ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio ir didiko Antano Tyzenhauzo Gardine atsirado pirmasis botanikos sodas, kurį įkūrė iš Liono apylinkių kilęs profesorius Žanas Emanuelis Žiliberas. Botanikos sodas veikė prie medicinos akademijos ir pradžioje buvo naudojamas mokslinei veiklai. Iš 2,000 rūšių net 1,200 buvo egzotinės. Gardino botanikos sodas netrukus tapo garsiausiu Europoje. Istorijos eigoje sodas keitė planą ir savininkus. Šiuo metu vyksta tyrinėjimai ir planuojamas sodo atkūrimas.
|
Nemuno pakrantė sutemus. |
|
Tyzenhauzo teatras. |
Reiktų papasakoti ir apie Antaną Tyzenhauzą. Jis užėmė aukštas pareigas LDK ir rimtai užsiėmė Gardino miesto reformomis. Gavęs karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio pritarimą, jis pastatė naujas manufaktūras, naują administracinį ir kultūrinį centrą. Tai buvo neįprastas dalykas LDK, kur feodalinis mąstymas stabdė socialines ir ekonomines reformas, kurių trūkumas ir privedė prie valstybės žlugimo. Antanas Tyzenhauzas buvo pirmasis Gardino kapitalistas, nusprendęs imtis masinės gamybos vietoje smulkių amatininkų tradicijos. Netrukus veikė dvidešimt manufaktūrų. Dar dvidešimt namų buvo pastatyti prancūzų, belgų, vokiečių, italų meistrams, kurie čia turėjo atvykti ir mokyti vietinius meistrus dirbti kapitalizmo dvasioje. 1765 m. atsiranda muzikinė kapela. Tyzenhauzo agentai iš Europos viliojo ne tik meistrus, bet ir choreografus, kompozitorius ir atlikėjus. Teatro trupėje vaidino baudžiauninkų jaunimas, kuris sublizgėjo Europos ir Rusijos scenose. Teatro pastatas buvo pastatytas pagal naujausias teatrų statybos madas. Jau nekalbu apie profesoriaus Žilibero pažangią veiklą Gardine. Antano Tyzenhauzo veikla atitiko epochos dvasią- Apšvietos ir Prancūzijos Didžiosios revoliucijos dvasią. Tyzenhauzas susirašinėjo su Žanu Žaku Ruso, kuriam netgi pastatė namą užmiestyje, kad šis galėtų kurti netrukdomas. Deja, brangi produkcija užpildė manufaktūrų sandėlius, bet pirkėjų nebuvo- didikai pirko autentiškus porcelianus ir nėrinius iš užsienio meistrų, o ne jų analogus Gardine. To pasekoje reformatorius Antanas Tyzenhauzas bakrutavo ir taip baigėsi jo pažangi veikla. Išsivaikščiojo teatro trupė, kurios dalis rado karjeros pratęsimą Varšuvoje. Profesorius Žiliberas persikėlė į Vilnių. Nepakėlęs nesėkmės ir gėdos, Antanas Tyzenhauzas pamišo ir mirė Varšuvoje 1785 m.
|
Gardino mergelė. |
|
Apvalutė tokia. Tik akys liūdnos, ne? |
|
Suoliukas mylimiesiems pasisėdėti. |
|
Myliu myliu. |
|
Patriotiniai miesto apšvietimai. |
|
Sutemus apšviečiama katedra. |
|
Dailūs miesto šviestuvai. |
Mūsų autobusas išvyko 19.00 val. vietos laiku (18.00 val.). Iki sienos netoli, bet baltarusiai mus užlaiko dvi valandas. Dar atveda tokį juodą vilkšunį, kuris piktai aploja mūsų autobusą. Laimei, nei viena muitinė mumis nesusidomi ir netrukus riedame snieguotais Lietuvos keliais. Riedame negreitai, nes oro sąlygos nekokios. Į Vilnių įvažiuojame per Pilaitę, kur sustojame prie Spaudos rūmų, tai man labai patogu buvo peršokti į 2G autobusą į Baltupius.
Kelionės reziumė:
- 15 eurų už kelionę
- 2,20 eurų už draudimą kelionei į Baltarusiją
- 2 eurai už bevizį leidimą
- 20 eurų baltarusiškais pinigais (suvenyrams, pavalgymui)
- 6 eurai taksi iki išvykimo vietos
Viso: apie 45 eurus.
Šio reportažo rašymo metu Baltarusija neturi oficialios internetinės svetainės beviziam režimui. Entuziastai sukūrė informacinį tinklalapį
Grodno Visa Free, susikūrė kelios grupės Facebook tinkle. Dar yra tinklalapis
Grodno Visa Free Region, kuriame galima už bevizį leidimą atsiskaityti kreditine kortele (individualus leidimas pas juos kainuoja 12 eurų).
Ar verta buvo keliauti į Gardiną? Na, mūsų grupei pasisekė su gidu ir filologija, o antrasis mūsų autobusas buvo nelabai patenkintas savo gidu, o jaunimas jau nebemoka rusiškai, todėl tokia ten ir ekskursija pas juos gavosi. Pats miestas turtingas XVII-XVIII a. architektūra, europietiškas, bet tokių miestų daug kur galima pamatyti. Pakrantės gražiai tvarkomos, miela pasivaikščioti, vasarą turėtų būti gražu. Mačiau nemažai lenkų turistų su miesto žemėlapiais, kuriuos turbūt gavo
Balstogėje (Bialystoke) atidarytame informaciniame centre dėl bevizio režimo. Bet antrą kartą visgi turbūt nevažiuočiau.
Bevizis režimas su Gardinu vyks iki 2017 m. pabaigos. Tuomet jis gali būti panaikintas arba pratęstas. Tačiau nerimą kelią rusijos bangavimas, nes Baltarusija su rusija yra kažkokioje hibridinėje valstybėje:
"Однако все эти окна возможностей могут закрыться при введении единой визы Союзного государства Белоруссии и России, когда принципы въездной политики, стоимость виз и многое прочее не будут определяться Минском самостоятельно. Министр иностранных дел России Сергей Лавров заявил недавно в Минске, что российская сторона намерена возобновить работу по созданию единого визового режима на территории Союзного государства. Oфициальный Минск пока подчеркивает, что добросовестно выполняет процедуры контроля за въездом иностранцев, в том числе следующих в Россию, на западной границе и не считает нужным менять существующую систему." Šaltinis:
Белоруссия: безвизовое пространство или "союзный забор"?
Klausimai ir komentarai-į komentarų skiltį, dėkui.
Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų
Kūtvėla Gardinaitė
8 komentarai:
Ačiū! Patiko žiemą virtualiai "pakeliauti" vietomis, kuriomis prieš porą savaičių irgi "virtualiai" vasarą keliavau su LRT nacionaline ekspedicija :)
@Daiva: žiema man ne pats smagiausias laikas keliauti, bet šį kartą mums labai pasisekė su oru. O "Nacionalinės ekspedicijos" apie Gardiną nemačiau, nors daug kas mini tą laidą, reiks susirasti archyvuose ir pasižiūrėti.
Vaikystėje esu buvusi Gardine, bet...neprisimenu nieko ;(.
@Danutė: na tai pats laikas apsilankyti vėl :-)
Aciu, buvo be galo idomu skaituti/ziureti foto. Lyg ir Gardine virtualiai apsilankiau nors ir esu gimusi,augusi Gardino sr, bet iki Gardino taip ir nenuvaziavau..Aciu!
Malonu, kad patiko, tikiuosi ir toliau mane skaitysite.
Dabar 2018 m. Mano draugai iš Švedijos viešėjo Gudijoje šį rudenį, ir, pasak jų, taksi vairuotojas jiems pasakojo, kad į Gardino sritį veikia bevizis režimas (pvz., aš noriu aplankyti Lydą). Sakiau savo švedams, kad jiems primelavo, o jie man sakė, kad už ką pirko, už tą ir parduoda - atseit juos įtikino, kad veikia bevezis režimas. Bet nieko apie tai nerandu, išskyrus tą atseit bevizio lankymosi lukašenkinę "šūdmalystę", apie kurią čia ir pasakojama vaizdingai. O Kūtvėlai už pasakojimą ačiū - gausu informacijos.
@Anonimas: Šiandien Gardino sritis beviziu režimu lankoma dviem būdais: įvažiuojant iš Lietuvos arba Lenkijos per pasienį arba skrendant į ir iš Minsko ir tada keliaujant į Gardiną. Bevizis režimas Gardinui yra per žemės transportą pasienyje, o bevizis režimas Baltarusijai yra per Minsko oro uostą. Kiek dienų duoda bevizį leidimą tai dabar tiksliai nepasakysiu, baltarusiai nori padaryti iki 30 dienų. 2019 metų sausį laukiame naujų pasikeitimų dėl bevizio režimo. O Lyda į Gardino sritį jeigu ir patenka, jai reiktų visos Baltarusijos bevizio leidimo arba normalios vizos, nes ne visas Gardino regionas realiai įtrauktas į tą programą.
Rašyti komentarą